Kas beldžia į duris?

Vieno Tolimųjų Rytų miesto oro uoste kilo galinga liūtis. Keleiviai pasileido bėgti pakilimo taku lėktuvo DC3, parengto netolimam skrydžiui, link.
Permirkęs iki siūlo galo misionierius atsisėdo patogioje vietoje prie langelio. Grakšti stiuardesė padėjo įsitaisyti kitiems keleiviams.
Lėktuvas netrukus turėjo pakilti, todėl vienas ekipažo narys uždarė sunkias lėktuvo duris.
Misionierius dairėsi pro langą. Lietus kaip iš kibiro pylė ant pakilimo tako.
Staiga pasirodė lėktuvo link bėgantis žmogus, bandantis kaip nors prisidengti lietpalčiu. Vėluojantysis energingai pabeldė į lėktuvo duris prašydamas įleisti. Stiuardesė ženklais jam parodė, kad jau per vėlu. Tuomet žmogus ėmė belsti dar stipriau. Stiuardesė pradėjo moti ranka, kad jis pasitrauktų nuo lėktuvo. „Jau nebegalima… Per vėlu… Mes turime skristi“, – stengėsi paaiškinti pro iliuminatorių.
Niekas negelbėjo: žmogus reikalavo įleisti. Galiausiai stiuardesė nusileido ir atidarė duris. Ištiesusi ranką, padėjo pavėlavusiajam įlipti į lėktuvą.
Staiga ji neteko žado. Tas žmogus buvo lėktuvo pilotas.