Danutė Kragaitė Dėkoju motinai
Dėkoju Motinai,
Sukrovusiai turtingą kraičio skrynią,
Kurią įvertinau dabar.
Joj tilpo juokas,
Džiaugsmas, nuoširdumas,
Ir protėvių dvasia kalbėjo su manim,
Ir suvokiau lengvai aš gėrio – blogio ribą.
Dėkinga aš esu už tai,
Kad ten nebuvo vietos
Melui ir tingumui,
Nedoroms pagundoms,
Kad neišmokau
Juodinti kitų ir teist,
Bet ir savas kaltes
Išmokau pripažint.
Parkritusi slidžiam kely –
Pakilti ir atleist.
Pro skausmo ašaras – kvatot,
Bėdoj – rankų nenuleist.
Tikiuos, nepyktum, Mama,
Ant manęs už tai,
Kad svajones vaikystės
Vėl vejuos,
O gal ir Tavo
Neišsipildžiusias viltis
Man atrodo, kad šio eilėraščio autorius – ne P.Širvys. Aš skaičiau visus jo eilėraščius (ir ne tik eilėraščius), kurie kur nor buvo publikuoti bet šio neprisimenu. Gal galite pateikti informaciją, kur šis eilėraštis atspausdintas. Būčiau dėkinga.
Tupi sniegena šile po eglišake traškia.
Klausia šarka balta tarka.
sniegena- ar tau nešalta?
Sniegena atsako-ne.
Ir vėl tupi sau šile.
O ta šarka įsižeidus
Sau numojo sparneliu,
Ir nuskrido link miškų.
(9 metų mergaitės kuryba)
Visiškai sutinku su Egle – šis eilėraštis tikrai ne Pauliaus Širvio. Nežinau jo autorės, bet žinau, kad P.Širvys tokiu stiliumi niekada nerašė, be to, niekada eilėse nepersikūnydavo į moterį. O šio eilėraščio žodžiai sklinda iš moters lūpų.
Tikrai, kur įrodymai, kas yra tikrasis šio eilėraščio autorius. Kodėl P.Širvys, o ne, tarkim, K.Kubilinskas ar A.Baltakis?
Gražu:)
Aš mėgstu poeziją,pati rašau eiles.
Mamai
Išbalusios rankos
į dangų pakyla
Širdis taip ištroško šventos šilumos
O snaigių, o snaigių į plaukus
pribiro
Pakando lyg žiedą šalna po šalnos…
Tik akys vis šypsos, dar vaikiškai spindi
Lyg lauko ramunė balta ir švelni
Ir bėgtum, nubėgtum Velykų sutikti
Pavasario šventės su meile glėby…
Gal kas paskaitys
Mama
Ir bėgi tu per sniegą,
per baltą vyšnių sniegą
į tolstančias,nutolstančias
ir užmirštas dienas…
Ir žiedlapių pribyra
pilni plaukai ir akys-
metus tarytum uogas
nusineša kėkštai…
aciū kas skaitys.