Kalėdiniai eilėraščiai
Nuotrauka: Mikko Luntiala
Per žiemą kieme stovėjo,
Anglinėm akim žiūrėjo.
Sulaukęs šiltų dienų,
Pavirto vandens klanu.
(Sniego senis)
V. Giedra
Mano rainis
Vaikai kieme po sniegą
Bėgioja tekini,
O mano Rainis
Miega,
Atgulęs pakrosny.
Galėtų atsikelti,
Pažaisti su vaikais.
Bet kaip į tokį šaltį
Vargšelis basas eis?
Aš batukus
Jam duočiau,—
Bet pats tik du turiu,
O reikia
Tam ūsočiui
Batukų keturių…
Pažadinau Rainiuką:
– Rainiuk,
Patart galiu,-
Nubėk
Į sandėliuką
Pagaudyti pelių.
Už tai
Gera mamytė
Nupirks tau batukus.
Galėsi sau lakstyti
Ir žaisti po laukus.
V. Palčinskaitė
Eglutė
Kaip manai,
Kaip manai,
Kur eglutės
Namai?
Papuošta,
Aprengta
Kambary –
Lyg ne ta.
Be sesulės,
Mamos –
Ne namuos,
Ne namuos.
Ne namuos,
Ne namuos.
Ilgesys
Ją kamuos.
Nes kaskart
Vakare
Šaukia eglę
Giria.
J. Degutytė
Sniegena
Sniegena, smegenėle,
Vai kas tau pasiuvo
Tokią raudoną prijuostėlę?
Kaip šermukšnio uogą,
Kaip rožės lapelį,
Kaip aušros spindulėlį?
Valerijus Rudzinskas
Svajonių naktis
Naktis svajonėm žaidžia
prie Kristaus prakartėlės,
o akys gano žvaigždę
Kalėdų naktį vėlią.
Žvaigždė parodo kelią
paklydusiems pusnynuos,
prie Kūdikio kūtelės
savam take nurimus.
Žvaigždė sušildo širdį
į sielą prasiskverbus.
Tada kelionės žemės
nesunkios ir nežvarbios.
Kalėdų naktį svajos
krūtinę apkabina,
kada Jėzulis mažas
žvaigždes širdims dalina.
Pasakyk, mažasis Dievo Kūdikėli
Pasakyk, mažasis Dievo Kūdikėli,
kodėl apsireiškei mums šią naktį žvarbią?..
Kietos žmonių širdys šalnomis užgėlė,
o ši mūsų žemė – ašarų pakalnė.
Juk tikrai žinojai, kad ateisi kančiai,
kad tvartely gimsi, o mirsi ant kryžiaus.
Iš Dangaus regėjai: kartais net ir teisų
nekaltai užpuola, suriša grandinėm…
Tik Didžioji Meilė pašaukė užgimti,
kad nušvistų Žemės nuodėmingas veidas
Šventas Kūdikėlis dovanojo viltį,
į kiekvieno širdį žvaigžde nusileidęs.
Jėzus gimė!
Gaubia žemę snaigių šilkas,
ligi skausmo šaltis gelia,
bet visi pasveikint skuba
prakartėlėje Vaikelį.
Nebaisus šiaurinis vėjas
ir nakties tamsa beakė –
angelai linksmą naujieną
šiandien kiekvienam pasakė.
Jie kuždėjo: – Jėzus gimė!
Bėkit sveikinti Karalių!..
Suskamba visa gimtinė
šlovės himnais Visagaliui.
Kūdikėlio rankos tiesias
meilės dovanas dalinti…
Prie Betliejaus – mintys šviesios,
širdys – Dievo nuramintos…
Žodis, kurį turime priimti
Dangaus muzika dvasioje skamba
vis naujai ir naujai apie Žodį,
kurs pasaulį paėmęs ant rankų
Dangaus Tėvui šventam paaukojo.
Vaikeliu Jis atėjo pasaulin,
bet pasaulis pažint nepanoro
visų amžių išganymo Saulės,
tarp valdovų – Aukščiausio Valdovo.
Dar šiandien nevėlu Jį priimti –
tik drąsiau savo širdis atverkim…
Vis garsiau ir garsiau aidi žingsniai.
Jis artėja. Pasmerks ar išteisins?..
Atsiverki, Dangau!
Atsiverkim Dangau!
Siųsk ramybę į varganas širdis!
Laimink kelią žmogaus!
Karštą raudą vienatvės nutildyk!
Į stebuklų namus
su Kalėdų žvaigžde mus atveski!
Ir žmogus bus ramus,
nes supras, kad giesmė meilės tęsias.
Kalėdų jausmai
Jausmų bažnyčioje
liepsnoja žvakė.
Lenkiu pirštus:
skaičiuoju prašymus visus…
Kalėdų naktį
sielos šulinys
užmerkia akį.
Ir grimsta pats savin.
Gilyn į dugną.
Į gelmių namus.
Kažkas toli – girdžiu –
burtažodžius kartoja.
Ir spėja laimę,
kuri nelaukia
išsipildymo dienos…
Širdies slidžiu skardžiu
praskrisdamas sustoju:
išnyko baimė
sutikti kaukę
šio gyvenimo tiesos…
Kalėdų ilgesį
nešu aukoti Dievui.
Virstu į smilkalus
ir sudegu ugny.
Ar dar kas ilgisi
manęs?
Manęs tik vieno!
Ir mano širdgėlos
jausmų bedugniam
šuliny…
Algirdas Vaitkus
1933-1996
Kalėdų motyvas
Saulėtos Kalėdos,
Laukai sidabruoti,
Sidabro parėdai
Ant eglių skarotų,
Nuščiuvę paukšteliai,
Tik stūgauja vėjas –
Ledinio pasaulio
Didysis sėjėjas.
Sukaustyti medžiai.
/Kursrauniosios upės?/
Sustingę bežadžiai
Pusnynuos suklupę…
Kur žvilgsnį bemestum,
Kur akys užmato,
Vis grožio negęstančio
Dieviškas ratas.
Nors daugelį metų
Ar amžių gyventum
Pasaulio šio reto
Vis aidinčioj šventėj,
Per maža vis būtų
To grožio, to gėrio.
Maldoj lūpos kruta,
Kai stovim nustėrę –
Būk sveikas, pasauli,
Su snaigių miriadais,
Kur Dangų, kur Saulę,
Kur Lemtį suradom!..
Elena Skaudvilaitė
Paukščių tako ženkle
Taip kvepia vakaras nuo nusvertos obels.
Taip tyliai tyli gėlės nekvapios, gal prisnūdo.
Čia grįžtantis rytoj likimas pasibels –
Jo pasitikti jėgos gelmėj širdies pabudo.
Kas išskrenda – palydžiu, kas grįžta – laukiu tų,
Nes mano paskirtis čia – ir išlydėt, ir laukti.
Iš mano čia buvimo, iš neramių naktų
Kažkas gražaus turėtų išdygti ir išaugti,
Nes myliu pėdas ieškančių vertingo ir gilaus,
Nes ieškau ir pati, dėl ko gyventi verta.
Šilti sparnai širdies sugrįžtančius priglaus
Ir šį, nors ir eilinį, tačiau lyg pirmą kartą.
Palauksiu Paukščių tako ženkle vėsios aušros,
Kur kvapiai obeliai nelengva baigti nokti.
Kol rankose vaikų rudens žiedai išsprogs
Ir su šypsniu ir „Labas!“ bus man padovanoti.
Anastazija Grigaliūnaitė
Kalėdinė naktis
Tu išeik į kalėdinę naktį,
Skambančią, žvaigždėtą, šventą.
Tyrumu, malda persmelktą orą,
Džiaugsmo ir šventumo pilną.
Tu priimk kaip dovaną tą naktį,
Atsigerki tokio tyro oro.
Savo sielą šventumu papildyk,
Pasakyki nakčiai slaptą norą.
Tu pasveikink atgimimo sielą,
Susikibęs rankom su žvaigždynu,
Palinkėki žemei gero derliaus,
Artojėliui pilną svirną,
Našlaitėliui motiniškų rankų,
Tyro juoko ir gyvent be baimės.
Pabučiuoki motinėlei ranką,
Daug sveikatos palinkėk ir laimės.
Tapu Tapu Tapu
Eina meškinas be batų.
Jis keliauja pas tave
Neša bučkį už mane…;)
fainas 😉
Ant kelmų susėdę tarės:
Gruodis, Sausis ir Vasaris.
– Mes visi žiemos vaikai, ir visų balti plaukai.
Mus visus žiema išmokė šokti baltą snaigių šokį.
– Tai ir šokim, trypkim broliai,
kol nukris žvaigždžių karoliai.
Susikvietę snaigių pulką,
šoka broliai, pusnys dulka.
Juos po vieną glausdama,
šypsos motina Žiema.:D
Mano akys tiek nemato
Kiek sniegelio per nakt prikrito
Snaigės sukasi ratu
Soka dulka tarp pukų
Sniego patale graziam
Miega lapė ketvirta o
Pirmasis ir tas nemiega
nors likusi trijulė miega
Stai ir pasaka baigta sako
Vilkas paslapcia nes pelyte nes ir ta
Pasakys laputei ketvirtai
Štai jau ir žiema atejo
Medziai jau nuogi nuogi
Štai jau atskrenda šv. Kaledų fėja
Štai jau renkasi visa šeima smagi
Štai jau stovi vaišiu stalas ,
O ant jo ir dvylika patiekalu
Tuojau trauksim ilgus šiaudus iš po staltieses baltu kraštu.
Spalvingas ruduo, paliko jau mus,
Balta žiemos skraistė užklojo laukus.
Kalėdų žvaigždė, sužibs danguje,
Graži dovana, keliaus pas tave.
Atėjo žiema,
O su ja linksmybės laukia,
Statysim sniego mes pilis,
Ir karą žaisime visi.
Snieguoti gryšime namo,
O mamos mus išbars,
Bet mes jų neklausysime,
O bėgsime į lauką ir vėl.
Kalėdos jau ne už kalnų,
Mes puošime egles,
Ir eisime visi miegot,
Kad gautume mes dovanų.
Pasidirbau
Gražutes
Tvirto medžio,
Rogutes.
Nuo kalnelio
Važiavau
Už karklelio
Užkliuvau
Už karklelio
Užkliuvau,
Iš rogučių
Išvirtau
Kas dedasi aplinkui,
Suprasti negaliu,
Tik mirga marga šviesos
Kiek aplinkui dovanų…
Ir kas gi ten ateina?
Su dideliu maišu,
Ogi Kalėdų senis
Atskuba takučiu.
Kalėdos jau atėjo,
Kartu su Seneliu,
Jos neša saldumynus
Ir maišą dovanų.
Gyveno vienas geras žmogus kuris labai mylėjo vaikus.Jo vardas buvo santas… Santas gyveno tokioje šalyje kurioje pildosi vaikų svajonės, toji šalis buvo Laplandija. Santas visus metus ruošiasi laimingai dienai kai pamatys vaikų džiaugsma ir šypsenas vaikų širdelėse. Santas gyveno ne vienas, jis turėjau daug mažų pagalbininku kurie padėjo jam ruostis vienintelei dienai. Atėjus tai laimingai dienai santas iškeliavo i pasauli džiuginti vaikų.
Santas lindo pro vieną kamina, lindo pro kita, kol aplankė visus namučius. Pabaigęs jis sušunka o, HO , HO .
LAIMINGŲ ŠVĖNTŲ KALĖDŲ!!!
Kaip mamyte bara tu ant jos nepyk.
Kaip berniukas pabučiuoja niekam nesakyk .
Martynas Vainilaitis
Šalnos avelė
Kieme žvarbu ir šalta.
Šalna-sena raganė
Šiąnakt avelę baltą
Po mūsų pievas ganė.
Senos šalnos avelė,
Matyt,keista be galo,-
Kur bėgo,ten pievelė
Kaip staltiesė išbalo
Martynas Vainilaitis
Šalnos avelė
Kieme žvarbu ir šalta.
Šalna-sena raganė
Šiąnakt avelę baltą
Po mūsų pievas ganė.
Senos šalnos avelė,
Matyt,keista be galo,-
Kur bėgo,ten pievelė
Kaip staltiesė išbalo
Man čia nieko veikti nebuvo nėra normaliu trumpu eilėraščiu vieną zodziu šudas
Man čia labai nepatiko nėra ką veikt
Super, puslapiukas!
Labai,labai gražūs eilėraštukai.
Geras puslapis.vaikui iš čia eilėraščius renku mokyklai:)
Eilinis eilėrasčių puslapis.
Jau žiema užkolojo patalą miškuos,
ir vaikai pasiilgo namų šilumos,
norėjo papuošti eglutę linksmai.
Labai puikūs eilėrastukai, tokių dar negirdėjau.
Mažas mažas kūdikėlis,
Didis didis mūsų Dievas,
Šventą diena jie atėjo ir daug laimės palinkejo!
Ant kelmų susėdę tarės:
Gruodis, Sausis ir Vasaris.
– Mes visi žiemos vaikai, ir visų balti plaukai.
Mus visus žiema išmokė šokti baltą snaigių šokį.
– Tai ir šokim, trypkim broliai,
kol nukris žvaigždžių karoliai.
Susikvietę snaigių pulką,
šoka broliai, pusnys dulka.
Juos po vieną glausdama,
šypsos motina Žiema.:D
Kalėdos,
Tai šventė kuria turime džiaugtis,
Tai akimirka kurią turim mylėti…
Būkime visi laimingi,
Juk tai Kalėdų šventė!
Nepraleiskime tuščiai
Šios nuostabios dienos.
Būkime drauge visi…
Dalinkim meilę ir šilumą…
Juk tai Kalėdų šventė!!!
Kalėdų rytelį aš atsikėliau
Ir po eglute jau pažiūrėjau
O ten nykštukai tie mažuliukai
Slepia stebuklą didį stebuklą
O tas stebuklas tai Jėzutulis,
Tas visagalis stebuklužulis.
Atėjo Kalėdos
Šv.Kalėdos
Mano Kalėdos
Tavo Kalėdos
Atėjo senelis
Su daug dovanų
Padovanojo vaikučiams
Po laikrodžius du.
Praėjo Kalėdos
Atėjo Nauji
Šaudo ferverkai
Spalvoti visi
Atėjo Kalėdos
Šv.Kalėdos
Mano Kalėdos
Tavo Kalėdos
Atėjo senelis
Su daug dovanų
Padovanojo vaikučiams
Po laikrodžius du.
Praėjo Kalėdos
Atėjo Nauji
Šaudo ferverkai
Spalvoti visi
Kalėdų Naktis
Kai tyliai lovelėse miiega vaikai,
Kai lanko juos saldūs spalvoti sapnai,
Kžkas tyliai,tyliai įeis pro duris,
Ir šiaurės pašvaistę nušvis kambarys.
Iš džiaugsmo egluyė šakelėm suplos,
Gal netgi varveklis nubus ant šakos,
O svečias iš šiaurės jam sušnabždės,
Ššš netriukšmauk neišduok paslapties.
Kas buvo geri ir spebuklais tikėjo,
Senelis dovanėliu nepagailėjo,
ir laišką paraše ant stiklo ledu,
Linksmų jums Kalėdų daug laimės linkiu.
Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,
Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,
Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom…
Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda.
Akiniai dideli – Šaltis mato toli…
Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai.
Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai.
Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris.
Dovanėlių atneš… Gausi tu, gausiu aš
dovanojau savo mamai dovana mama atsiplėčie o rado karolius ir auskarus atėjo metas atisveikinti su žėma
atėjo pavasaris o man smagu su žiema
su šventom kalėdom miglė 😉
žiema balta aš kieme su draugais gal tokie diena
kaip baltas namas aš matau baltus medžius
gal lapai balti! cha cha cha cha! deimantė balta nejokinga
su šventom kalėdom deimantė :*
tabu tabu kalėdų senelis per baltus kraštus ant pečiu
stovi maišas tam maičie buvo dovanos
aš matau kalėdų senelį kas tam maičie yra?
aš nežinau bet paklausiu kalėdų senelio
labas rytas kalėdų seneli kas tam maičie yra?
sako kalėdų senelis tam maičie yra dovanos
o tu neturėtum miegot juk dvylikta valanda?
turėčiau dovanėlė tau ačiū kalėdų seneli
ir taip toliau…
Man patiko.
Man gražiausias ,,Eglutė”
gražus eilėraščiai:))
Žū žū žū per kiškio kiemą
Šaltis vežė baltą žiemą
Kiškis piškis strykt iš miego
Žvilgt pro langa – pilna sniego 🙂
man patiko
Kas dedasi aplinkui,
Suprasti negaliu,
Tik mirga mirga šviesos
Kiek aplinkui dovanų.
Su šv. Kaledom. 🙂
Seni seni, raudonosi, ką tu man padovanosi?
Gal mažytį žaisleliuką?
Gal mieliausią šuneliuką?
Męs su meile lauksim jų,
Tų gražiausiu dovanų…
Ką tu mums padovanosi,
Net jai į veidą tvosi,
Męs su meile,pagarba,
Priimsim Jėzaus gimimą…
Kas čia sėdi,
ant rogių?
Juk Kalėdų senis,
skrenda pas vaikus.
Jis vaikučiams neša
dovanas gražias.
Ir vaikeliams duoda
Šypsenas šiltas.
Seni seni raudonosi
Ką tu man padovanosi
Ar šuniuką, ar katyte
Gal raudona kepuryte?
Labai gražūs eilėraštukai.
Sninga, sninga,
kaip gražu!
Sninga, sninga,
Nuostabu!
Šoka krentančios
snaigutės!
Šoka baltos
Gruodžio dukros!
KODĖL EGLUTĖ ŽIEMA
NENUMETA SPYGLIŲ
Ar žinai, ar žinai
kodėl eglutė žiema
nenumeta spyglių
štai pūgos vėjas
laigo ir ginasi
ji nuo speigo ji
tais pačiais spygliais
Man labai patiko šie grazūs sakiniai nes jie yra sukurti paco zmogaus ir man tai tikrai patiko
Šią tylią šaltą naktį
Žvaigždžių lietus prapliupo.
Prieš gležną Kūdikėlį
Visa gamta suklupo.
Per žemę nuvilnijo
Žinia vilties, ramybės.
Kai kas labai jos bijo,
Bet mums,tai Kristus gimė.
Neveltui trys Karaliai
Pasaulį apkeliavo,
Kolei mažam tvartely
Išreiškė meilę savo.
Ir mes kartu suklupkim
Prie Jėzaus prakartėlės.
Maldoj su Juo pabūkim,
Garbė Tau,Kūdikėli.
Parodyki mums kelią,
Kurs veda amžinybėn.
Palengvinki mums dalią,
Suteik dvasiai stiprybės.
Ai nežinau… Kaikurie eilėraščiai visai nieko:)
kaledos
Atejo ta šventė
Kur laukėm visi!
Sulauke kalėdų ir ryte atsikele
Pamatėm kalėdų senelio dovanelių
Naktį išlindęs kalėdų
senelis pro kaminą galvoja ir žiūri.
Kur dovanelia padėti?
Gal geram vaikeliui gera dainelia padainuoti?
http://www.youtube.com/watch?v=4kHl4FoK1Ys&feature=relmfu
Kur kepure, kur kiškinė?
Duok,mamyte, skrebucius ?
Jau kalėdos sidabrinės
Atkeliavo į svečius.
Ko, kalėdos susigūžusios
Kiūtinėji po laukus?
Va rogutės, Va pačiūžos.
Šen, pažaisti pas vaikus.
;]
Labai gražūs eilėraščiai. Tik galėtų būti ne tik vaikams, o ir suaugusiems, o kam nepatinka tai ko išvis skaitot?
Man labai patiko Martyno V. eilėraščiai.
Visus sveikinu su ŠV. Kalėdom 😀
labai gražūs eilėraščiai
čia daug eilėraščiu,bet truputį per trumpi
Jau snaigės beldžiasi į duris,
Jau senis lipa per stogą.
Jau saliutai čia,
Jau šventės čia…
SU ŠVENTOM!
Tokia keista žiema atėjo
Baltas sniegas prasidėjo.
Žvėris džiaugias,šoka ir dainuoja.
Paukščiai čiulba,skraido ir lekioja.
🙂
Kaip gražu.
Labai gražu.
Kalėda atėjo,
Kalėda atėjo,
Ja dzaugesi vaikai,
Kaip atėjo greit,
Kalėda.
O snaiges jau krenta,
siukasi ir šoka,
Jau vaikai stato spėkit ka,
Ogi (SENY BESMEGENY)
Faini eilėraščiai.
labai visi tie eilėraštukai gražūs tik neiširenku nei vieno 😀
Labai gražūs.
Gražus eilėraščiai :))
Visai nieko eilėraščiai.
trumpi
Šiandien nuostabi diena,
Balto sniego kupina,
Čia žiema ir vėl šalta,
Mokykla jau vėl balta.