Tai, kas geriausia, būna pabaigoje
Gulėdama ligoninės palatoje, giedro veido senučiukė kalbėjosi su atėjusiu ją aplankyti klebonu: – Viešpats man dovanojo puikų gyvenimą. O dabar jau esu pasirengusi išvykti. – Žinau, – sumurmėjo klebonas. – Trokštu tik vieno dalyko: kai mane laidos, norėčiau laikyti rankoje šaukštelį. – Šaukštelį? –...
Naujausi komentarai: