Degino saulė. Naktį pasidarydavo vėsoka. Ir vėl degino saulė. O tu vis ėjai. Ir dar ilgai eisi…Nuovargis ne kartą privers gultis šalia bėgių. Bet ilgainiui išmoksi ilsėtis (ir net miegoti) eidamas. Su kiekviena atkarpa vis lengvėsi. Mintys taps skaidrios ir grynos – judėjimas virs...
Stiklo rutulių vandenyje – amžina žiema. Imi vieną į rankas. Palengva plauko sniegas, sūkurys prasideda apačioje, iš pradžių nepermatomas, trumpalaikis; paskui snaigės pasklinda ir turkio žydrumo dangus vėl melancholiškai sustingsta. Paskutiniosios paukštės dar keletą akimirkų paplevena ir nusileidžia. Pūkinis tingis masina žemyn. Padedi rutulį...
Naujausi komentarai: