Gairės: Justinas Marcinkevičius
ŽMOGUS KELYJE Tokia tamsi naktis, toks vėjas ir lietus, kad noris žiburį uždegt ir iš savęs išimti šiltesnį žodį — tiems, kas šiąnakt ne namie. 1962 * * * Iš nieko nenoriu nieko. Jei noriu — tik iš savęs. Man reikia save bent sykį...
Pradžia (…) Girdžiu, kaip tėvas priemenėje daužo nuo klumpių sniegą – grįžta, pašėręs gyvulius. Neskubėdamas uždega žiburį, ištraukia iš po balkio kantičkas ir sėdasi užstalėje. Motina bulves lupa. Visa tai be galo panašu į kažkokias apeigas, pilnas gilios prasmės. Dabar tėvas pašaukia vaikus, ir...
Aidas Marčėnas neapykantos yra pilnas žmogus sako vienas kitas sako žmogus yra sklidinas meilės tyli trečias žmogus yra pilnas žmogaus jis galvoja *** – Vaikeli, paukščio širdy yra labai maži žmonės. Toli, giedančio paukščio širdy, tie žmonės gyvena kaip mes: jie plaukia per mažus...
Rinkinys „Paskui rūgį ir meilę“ *** žodžiai burnoj prasilenkia su duona lyg nepažįstami būtų broliai sakau sesuo jūs duonelė elenutė visų pilkoji dvylika jų dvylika juodvarnių žodžių dvylika ir dar dvylika žmogaus vardu šaukti šaukti ir šaukti kol žodžiai į duoną pavirs 1984 Vakarienė...
Naujausi komentarai: