Jei tiki, kad šypsena gali daugiau už ašaras, Jei tiki ištiestos rankos galia, Jei tiki, kad tai, kas jungia žmones, yra svarbiausia, Jei tiki, kad būti kitokiam yra turtas, o ne pavojus, Jei moki į kitą žvelgti su trupučiu meilės, Jei labiau pasikliauji viltimi...
Kodėl Tu stovi už visų, mano Mylimasis, ir jų šešėlyje slepies? Jie stumdo Tave, praeina dulkinu keliu ir visiškai Tavęs nepaiso. Aš laukiu čia vargingas valandas, dėliodama Tau skirtas dovanas, tačiau praeiviai nuolatos ateina ir vieną po kitos gėles pasiima. Mano pintinė jau beveik...
Mes kasdien save įtikinėjame, kad mūsų gyvenimas taps geresnis po to, kai mes sukursime šeimą, vėliau sulauksime savojo pirmagimio, toliau vaikų. Tuomet mes pergyvensime, kad vaikas dar nepakankamai suaugęs ir svajosime, kaip bus gerai, kai jis suaugs. O tada rausimės plaukus, kai teks kovoti...
Mes ne mažai laiko turime, bet daug jo prarandame. Gyvename ne trumpą gyvenimą, bet padarome jį tokį. Mokantiems pasinaudoti, gyvenimas ilgas. Dažnai kažkam vis tarnaujame, tik nepriklausome sau. Prisimink kada tiksliai įvykdei savo užmojus, kiek dienų praėjo taip, kaip buvai numatęs, kada galėjai atsidėti...
Laikas arbatai ateina: Kai širdyje šventė Kai klausaisi nuobodžių eilėraščių Kai tavo mintys painios Kai, klausydamas muzikos, muši ranka taktą Kai muzika nutyla Kai paskęsti vienatvėje Kai gyveni aukštuomenės gyvenimą Kai kalbiesi vėlų vakarą Kai lauki genialios minties Miegamojo tyloje Priimant garbų svečią ar...
Įsivaizduok, kad yra bankas, kuris kiekvieną rytą atidaro tavo vardu 86400 eurų sąskaitą. Ten diena iš dienos nedaromi jokie balansai. Kiekvieną vakarą panaikinamas sąskaitos likutis, kurio tu nesugebėjai išnaudoti dienos metu. Ką tu darytum? Žinoma, nusiimtum visus pinigus iš karto! Kiekvienas iš mūsų turi...
Ką pakeistum? Ką pakeistum jei galėtum gyventi antrą kartą? Būčiau suradęs laiko paklausyti kaip močiutė pasakoja apie savo jaunystę. Būčiau mažiau žiūrėjęs filmų apie kitų žmonių gyvenimus ir labiau rūpinęsis savuoju. Būčiau dažniau sakęs: „aš tave myliu“ ir „atsiprašau“. Būčiau mažiau plepėjęs ir daugiau...
Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka,- nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti. Bronius Radzevičius Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik ateitis...
Naujausi komentarai: