Rudens dvasia Pavargusi plevena Voratinkliais pavirtusiais Drugiais… Tava širdis šįryt te saulę mena, Kur pajūry Pasklidus gintarais… Pavasario giesmę Širdis teišgirs – Šį rytą lai debesys Saule pavirs… Te jaunystės dienos Nepralėks lyg žaibas, Nuobodis be laiko Nepabels širdin, Laimė tegu skleisis Tarsi tulpės...
Meilė – tai saulėtekis,vidurdienis ilgas ir kantrus, ir vakaras stebuklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys. Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visu saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu. Meilė – tai rožė, kuri turi skausmingus spyglius ir nuostabiai gražų žiedą…Verta ir įsidurti į spyglius ir išvarvinti...
Žiūrėk kaip nori, gyvenimas – keistas daiktas. Baisiai keistas. Pavyzdžiui, neginčytina, jog mes visi sudaryti iš visiškai tokios pat materijos, kaip ir protingiausios, kūrybingiausios, įstabiausios visatos būtybės. Maža to mes susidedame iš lygiai tokių pat atomų struktūrų, kaip ir aukščiausi planetos kalnai ar šviesiausios...
Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka,- nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti. Bronius Radzevičius Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik ateitis...
Naujausi komentarai: