Kas yra meilė?
Meilė – tai saulėtekis,vidurdienis ilgas ir kantrus, ir vakaras stebuklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys.
Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visu saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu.
Meilė – tai rožė, kuri turi skausmingus spyglius ir nuostabiai gražų žiedą…Verta ir įsidurti į spyglius ir išvarvinti daug kraujo tam, kad pamatytum, pajustum, įkvėptum to nuostabaus žiedo kvapo ir gyventum su juo….
Meilė – tai nuostabiausias jausmas pasaulyje.
Meilė – tai kažkas, ko neapsakysi žodžiais.
Meilė – tai ne žaidimas, todėl su niekada neverta žaisti!
Meilė – tai nežinomas kelias, kuriame gali pasiklysti!
Meilė – tai perlas, kurį su radus reikia saugoti ir branginti.
Meilė – tai teorema, kurią reikia įrodyti.
Meilė ir draugystė net niekšo neaplenkia.
Meilė – tai apysaka, kurią skaitai ir bijai, kad nesibaigtų!
Meilė – tai gėlė kuri laistoma ne vandeniu, o ašaromis!
Meilė yra paslaptis, kurią labai sunku įminti.
Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.
Meilė veda ten, kur žvaigždės tviska, kur širdis nurimsta radus viską.
Meilė – dieviška žinia širdy, stigmatinė ir amžina.
Meilė – burtininkė, kuri puošia ir keičia visa, ką tik pirštais paliečia.
Meilė ir gyvenimas – panaši į kelionę, kur kiekvienas turi išlipti savo laimingoje stotyje.
Meilė iš pradžių nepastebima. Meilė, kurią dažniausiai vaizduojamės verdančia aistra. O tikra meilė: santykių tinklas, kuris daro žmogų žmogumi.
Meilė…
Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes..
Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,
Tai žiūrėti kiaurai sieną per pamoką,
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,
Tai raudono vyno taurė užkandant bučiniu
Ir netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles neiškeistum,
Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą,
Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties,
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,
Tai visiška dvasios ramybė, po aistra varginančios nakties,
Tai noras kartu turėti vaikų,
Tai mokėjimas išgirsti jos daiktų pasakojimus,
Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jai užtrukus grįžti…
Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją,
Tai noras valandų valandas stebėti ją miegančią,
Tai gebėjimas pažinti jos žingsnius laiptinėje,
Tai nepasotinamas jos kūno, balso, kvapo troškulys,
Tai noras drauge tylėti,
Tai gebėjimas neatsiminti, kada baigėsi miegas ir prasideda glamonės,
Tai laiškeliai vonioj ant veidrodžio,
Tai kąsnis per pusę,
Tai gėlė, nupirkta be jokios progos,
Tai noras nubudus įsitikinti, kad ji šalia,
Tai skambutis jai į darbą, neturint ką pasakyti,
Tai Naujųjų metų sutiktuvės dviese,
Tai vakarienė prie žvakių, kai nėra nei žvakių, nei vakarienės,
Tai noras kartu pasenti,
Tai jausmas, be kurio pasaulis būtų nespalvotas….
Meilė tai kaip saulė
Meilė tai kaip vėjas.
Kuri mus suka meilės rate,
Meilė tai liepsnelė mūsų širdyse.
Meilė yra raktas nuo vartų į laimę. Oliver Wendell Holmes
nuostabu :):):)
Vau… labai gražūs tie žodžiai „meilė…”
ačiū Dievui, kad jis sugalvojo šį jausmą..
Labai gražūs žodžiai… Tikrai padeda vėl tikėti ”Meile”…
Tai nerealu 🙂
Kartais tikrai nesuvokiame kas yra meilė,kartais prarandame ją,bet žinau tiek,kad tikroji meilė niekada neišblėsta <3
Nuostabu 🙂
nuostabūs žodžiai 🙂
Nuostabūs žodžiai 🙂
Aš dar esu girdėjusi gražų (na bent jau man jis gražus)pasakymą: Meilė ne tada kai randi su kuo gyventi, o tada kai randi be ko negali gyventi. 🙂
meilė-tai pasaulio dovana,kuri brangesnė už visa pasaulį.
O kad visada meilė būtų tik abipusė:(
Tikrai nuostabūs žodeliai.
Meilė tai tokia liga kai tau pilve pradeda sraidyti drugeliai ;DD
Tai kažkas nepaprasto, neįtikimo. Tai siela esanti dvejuose kūnuose (Aristotelis). Tai yra dėl ko mes gyvename! =].Nors meilės keliai nežinomi, bet ji to verta
Meilę prarandame, atrandame ją iš naujo, tai pojutis, prisilietimas, jausmas kurio negali paaiskinti. Kritimas, prisikelimas viskas kuom tu gyveni.
Visi kas gyva gyvuoja ne dėl savęs!
Dėmesio. 😀
Tai, kas bendrai vadinama „įsimylėjimu”, yra beveik visada tik suintensyvėję Norėjimas ir Reikėjimas kažko- nu, to žmogaus kurį „mylit” :D. Svarbu suprast kad tada mylit ne jūs, „myli” jūsų Ego. O Ego mylėti negali. Ego- tai tarsi koks ateivis jūsų kūne, valdantis jus, tai kažkoks negatyvios energijos laukas, kurios tikslas- išlikti.
Taigi, kai Ego valdo jus, jums ištikrųjų atrodo, kad tai Esat Jūs. Tada jūs prisirišat prie materialių daiktų, prie savo gyvenimo situacijos, arba jaučiatės nepatenkinti viskuo, nuolat gyvenat troškimais. Kai gaunat tai ko trokštat, pradedat norėti dar daugiau arba jūsų tai greit nebetenkina, arba prisirišat prie kažko ir gyvenat baimėje, kad tai gali išnykti(o juk viskas kinta, nyksta).
Netgi visa laimė, kylanti iš Ego valdžios turi savyje baimės ir apmaudo sėklų.
Ta jūsų vadinama meilė- visiškas savo gyvenimo, savęs ir kito pasmerkimas.
Tikroji meilė- tai jūsų pačių Esmė, giliai giliai po mintimis, po jūsų savęs suvokimu kaip kažkokią asmenybę su komplektu poreikių ir baimių, charakterio bruožų, sava istorija, sava ateitim. Prasibrausit pro visa tai- rasit meilę. Ir ne tik…Kartu ir patį gyvenimą. Tada nustosit būt priklausomi nuo išorinių pasitenkinimo šaltinių: pinigų, daiktų, situacijų… Žmonių, kurie iki šiol gyvenime jums buvo kaip priemonės gauti reikiamų daiktų ar situacijų. Patys Žmonės jums tarsi daiktai 😀 O jūs kiekvienas esat toks pat žmogus, taigi- toks pat daiktas vienas kitam 😀
Jei jūs kažkuriuo būdu išsilaisvintumėt iš savo pasąmonės, kurioje gyvenat visą gyvenimą(ir kartais trumpom akimirkom nesuvokdami to, išlipat iš jos), rastumėt savyję nieko nesąlygojamą, amžiną ramybę ir laimę- kuri dažniausiai sąlygojama išorinio pasaulio. Bet tai pati gryniausia laimė, kylanti iš jūsų išminties- suvokimo, kad viskas praeina. Tai laimė be baimės.
Jūs tapsit laisvi ir atviri gyvenimui žmonės. Jūsų visi veiksmai ir mąstymas taps kokybiškesni. Nėi vienas nebeatrodys geresnis ar blogesnis už kažką. Jūs tiesiog būsit sąmoninga(-as), būsit Savimi. Žinoma galėsit tapt kažkokia visuomenės role- profesija. Galėsit uždirbt pinigų, turėt daiktų, džiaugtis tuo. Tiesiog nejausit to skausmingo nepasitenkinimo. Ir jei pasiseks, sutiksit tokį pat sąmoningą žmogų. Arba greičiausiai padėsit kažkam tapt samoningu- kas dar gražiau 🙂
Tai tokį pasaulį įsivaizduočiau, jei pasvajočiau. Ir jaučiuos dėkingas tam nemažam būriui, kurie stengias nubust iš to nelemto sapno.
Gera žinia, kad kiekvienas Jūs galit tai padaryt. Pradėt dabar pat arba sulaukt kol atsitiks kažkas tragiško ir gyvenimas pats jus pažadins.
Taigi, ar kasnors nori nubust?! 🙂
O visgi ne vienas pakelia ranką prieš save dėl to poezijos ir filosofijos apraizgyto jausmo(emocijos)- meilės. Kuo stipriau imsit į galvą visas šitas minčių subtilybes, tuo didesnę potenciją įgausit tapt savižudžiu ar bepročiu. Neneigiu visų šių posakių. Jie tiesiog gražiai skamba, nieko daugiau…
mm… kaip miela… :)*
Labai wisa tai gražu… 🙂 aš kai isimyliu kuriu poemas apie meile, nes meilė man suteikia daug laimės ir daug daug minčiu… Labai gera mylėti žmogu kuris myli tawe… Meilė- tai ne wien sexas, bet meilė gywenimo šaltinis. Mylėkime wienas kita amžinai..
nuostabu
O dabar žinote ką jums siūlau? Kiekvienas užrašykite savo mintį iš širdies,kas Jums yra meilė? ;*
Vaikinas ir jo mergina;
važiavo motociklu apie 200 km/h. Mergina: Sulėtink,aš bijau. Vaikinas:
Nebijok, tai smagus žaidimas. Mergina: Prašau, padarysiu viską, kad tik
sulėtintum. Vaikinas: Gerai, apkabink mane labai stipriai. Mergina:
Gerai gerai tik sulėtink greitį. (Mergina jį apkabino) Vaikinas: Ar
galėtum nuimti mano šalmą, nes jis man trukdo, ir užsidėti sau.
(Mergina nuėmė šalmą ir užsidėjo sau) Vaikinas: O dabar pabučiuok mane,
ir pasakyk, kad myli. Mergina: Myliu tave. (Mergina jį pabučiavo) .
Kitą dieną laikrašty: Vakarykščiam dviejų jaunuolių įvyky, kuris įvyko
mieste žuvo vienas asmuo. Pasirodė, jog motociklo vairuotojas kelionės
vidury sužinojo, jog jo stabdžiai neveikia, tad davė savo merginai savo
šalmą ir paprašė jos pasakyti, kad jinai jį myli ir pajausti paskutinį
mylimosios bučinį, kuriai atidavė savo gyvenimą…
va kur ira meile…;)
Negaliu patikėti.. čia viskas taip nuoširdžiai parašyta.. jei nori skaityk ir verk.:D mano manymu meilė tai jausmas, kurio žodžiais niekada nesugebėsim paaiškinti.Tik jausmai suokia jos tikrąją prasme…:)
Meilė – tai kažkas daugiau nei seksas
Jausmai mumis manipuliuoja
tai glosto širdį pagyrom,
o tai nuvysta kaip žolynai
ant stalo likę pagiriom
dėl jų pakylam ir suklumpam
ir net pasijaučiam dievais
ar kaimo bėdžiais kur su klumpėm
per skurdą brenda su vargais
Ech tie jausmai – jie kaip griaustinis,
Ūmai praplyšęs liūtimi,
tai šildo viltimis krūtinę,
tai sviedžia pragaro ugnin.
Ir tik pažinęs jų bedugnes
Ir laimės aukštumas svaigias
Sau pripažinsi: koks aš durnas
Jie žaidžia- šaipos iš manęs
tada žinok, kad jau subrendai-
kaiką tikrovėj nutuoki
nors vyrą visad puošia randai-
geriau jais puoštųsi kiti.
Ir vėl eini viltim paguostas
jausmai vėl žaidžia tavimi
kažkur naktyje šviečia uostas
kur meilė vėl atgims širdy…
Meilė kaip vėjas, nematai, bet jauti.
Meilė tai: kai tu jauti jog savo širdį galėtum atiduoti tam,tam(tai) vieninteliui(ei),o ji(s) savo širdį galėtų atiduoti tau… <3
Labai gražu, tiesa, ne visi žodžiai, bet bent pusė iš jų tai tikrai… Matyt, kai kuriuos žodžius rašė žmogus, kuris nėra patyres meilės… Kartais ir aš suabejodavau meile, galvodavau, kad yra tik prisirišimas prie žmogaus ir panašiai, bet iš tiesų taip nėra… Meilę sukūrė Dievas, todėl kaipgi ja galima netikėti?.. Kiekvieni žmogaus gyvenimas yra sudėliotas taip, kad jis ta savo vienintelį žmogų surastų, nes Dievas nori, kad visi būtų laimingi… Meilė yra pagrindas, ant kurio laikosi visas gyvenimas, juk ir pasaulis sukurtas tik iš jos… Kas netiki Dievu, tas netiki ir meile, nes meilė = Dievas… Meilė niekada neišblėsta, nors ir sunku tuo patikėti, meilė yra amžina kaip ir Dievas… Kai myli, tiesiog nepastebi žmoguje trūkumų, nors jų tikrai yra, nepastebi, nes meilė yra akla, tyli, drovi, bet visa tai ir padaro ją tauria… Meilė – tai žiūrėjimas vienas kitam į akis nors ir amžinybę, tai nemokėjimas atitraukti savo žvilgsnio nuo mylimo žmogaus akių ir galvojimas, jog jas matai pirmą kartą…
Labai gražu!!!!!!!!!! :*
nuostabu…:”)
Meilė tai jausmas kuris padaro tavo gyvenimą gražų,bet tuo pačiu ir sunaikinantis visa kas buvo gražu.Norint pajusti tai iš naujo reikia pereiti per ilga,tamsų,niūrų ir sunkiai pasiekemą tunelio galą
Meilė, tai nežmoniškas, tiesiog nepakeliamas skausmas
nuostabu……..:)*
Tiesiog nuostabu
Kikaxa sutinku 100%. Nes kad ir kaip būtų gerai vistiek tai baigiasi. Ir aš nežinau ar geriau nejaust nieko ar jaust skausmą? Skausmas primena,O jei tau neskauda…. vadinasi neturi ko prisimint. Kad ir kokie nuostabūs ir šviesūs tie prisiminimai,vistiek norisi verkt. Tai ar verta? ar verta mylėt?
Paprastai visas skausmas kurį meilė sukelia yra per didelis,kad tilptų krūtinėje..
Aš manau kad meilė,nėišpasakytas jausmas kuri sunku pajusti arba sunku tik surasti tokį žmogų kuris tos meilės vertas
Pritariu jog sunku rasti tikrąją meilę,bet kai randi tai nenupasakojamas jausmas,aišku kai praeina tikra meilė veltui tada tu tą akimirką jautiesi jog visi už tave geresni… 🙂
Meilė – tai pats vertingiausias prizas kurį gali laimėti.
Mylėti…- tai pasilikti, kai kiekviena kūno ląstelė šaukia:BĖK!
Nu be meilės gyvenimas yra bjaurus.
Manau, kad meilė-tai jausmas, kurį pajauti sutikęs ta vienintelį žmogų. Kai pamatai jį ir tavo širdis ima daužytis lyg pašėlus. Nebematai, nebegirdi. Atrodo, kad laikas sustoja. Tačiau tas žmogus išeina nespėjus tau ištarti nė žodžio ir pajauti smarkų skausmą. Skausmą širdį ir suvoki, kad tavo meilė nyksta iš tavo gyvenimo. Tai supratęs atsistoji ir bėgi. Bėgi pas ję, pagauni ir smarkiai pabučiuoji.
Nieko stebuklingo!
man patiko
Meilę sunku nusakyti žodžiais:)
meilė tai rožė
ji badosi,
bet dėl meilės mes viska ištveriam:(
Man tiesiog bjauru , kada meilė tapatinama vos ne su kosmosu. Palikite meilę ramybėje
lai ji būna tokia pat paslaptinga ir gili. Lai tik jai vienai būna skirtas visas pasaulio grožis
Nefilosofuokite; meilė yra jausmas- nesulyginamas su jokiu kitu pasaulyje; žemėje verta gyventi vien dėl jos; MEILĖS; Ką mes ir darome. TIK DĖL JOS MUMS SUTEIKTA TEISĖ GIMTI IR GYVENTI ;