Gairės: lėlės

Ineza Janonytė Vaikystė Suplaukia tylūs iš kerčių veidai. Vakaras — jaukus drugys — ant stalo tupi. Dosnia ranka senelė vėl dalina gerumo kiekvienam po dubenį. Ir tvyro prietema kambaryje. Kartu ir pienu, ir pelynais kvepia. Vis ima baimė, kad kažkas patamsyje baugus ir piktas...