Duona ir žodis 1. Invokacija Tu davei man duoną ir davei man žodį… Tu davei man kūną ir davei man sielą… Tu man ištiesei dosnią ir švelnią motinos ranką… Ir, ištiesusi vieną ranką, tarei: — Čia bus tavo duona. Ir, ištiesusi antrą ranką, tarei:...
Pirmiausia buvo vėjas, kuris nuplėšęs nuo medžio pumpurus patiesė juos miško tankmėje ir žemė sugėrė savo lūpomis. Paskui, išsikaliau aš – liaunas stiebas. Saulėje savo liaunumu didžiavausi ir žaidžiau. Saugiai lingavau medžių senųjų paunksmėje. Po metų, kelių, išstybau, ir stebėjau, kaip kas kartą leidžiantis...
Kartą vėjas ir saulė susiginčijo, kuris iš jų stipresnis. Vėjas ir sako: Aš esu stipresnis už tave! Ir tau tai įrodysiu! Antai eina senukas. Aš tuojau nuplėšiu nuo jo drabužius! Saulė užlindo už debesies ir pasislėpė, o vėjas taip pradėjo pūsti, kad kilo tiesiog...
Naujausi komentarai: