Didysis ąžuolas

Tomiui buvo vienuolika, Sabrinai netrukus turėjo sueiti lygiai tiek pat.
Kas rytą jie susitikdavo prie didelio ąžuolo.
Vasarą jie drauge žaisdavo saulėje, o pažaidę ilsėdavosi po ąžuolu.

Kartą jie kalbėjosi, jog užaugę jie susitiks čia galbūt pasiliks
Prie didžiojo ąžuolo ir galės pasistatyti mažučius namus,
Kad jie bus kartu ir nė vienas jų nebeklajos.

Kuomet Tomis jau buvo trylikos, o Sabrinai turėjo sueiti tiek pat,
Jie susitiko paskutinį kartą prie didžiojo ąžuolo.
Tomis turėjo išvykti ir palikti savo šeimą.
Jis išsiėmė savo kišeninį peiliuką ir ąžuole išrėžė griovelį.

Griovelis buvo paprasčiausias būdas duoti jai jo žodį;
Kuomet jis lėtai kalbėjo, Sabrina girdėjo tokius jo žodžius:
„Tavo aštuonioliktajam gimtadieniui aš sugrįšiu prie šio ąžuolo.
Tuomet mes būsime kartu amžinai – tik Tu ir aš.“

…miesto gyvenimas buvo labai neramus ir metai skrido – nuskrido taip greitai…
Tomis niekuomet neužmiršo Sabrinos paskutinio atsisveikinimo žodžių.
Jis kasmet pasižymėdavo kalendoriuje praėjus jos gimtadieniui.
Ir greitai jis vėl pamatys didįjį ąžuolą ir, galbūt, netgi pasiliks…

Tuomet jis laikys Sabrinos ranką, jie sutiks pasilikti
Prie vienas kito ir kartu – prie didžiojo ąžuolo.
Tomį apsvaigino mintis apie sekmadienio popietę.
Tai buvo jos aštuonioliktasis gimtadienis ir Jis Ją greit išvys.

Kai Tomis pasiekė medį, jis rado parašytą raštelį.
Jis buvo nuo Sabrinos mamos ir štai ką ji paliko parašiusi:
„Sabrina negali su Tavimi susitikti, jos šiandien čia nebus,
Šiame laiške yra tai, ką ji Tau norėjo pasakyti:“

Jis atidarė laišką ir jo rankos pradėjo drebėti.
Kai jis skaitė Sabrinos žodžius, jo širdis pradėjo plakti stipriau…
„Tomi, mielasis, aš žinau, kad Tu stovi prie mūsų medžio.
Kai matysi didelį ąžuolą, visuomet pagalvok apie mane.

Aš neateisiu ir nesusitiksiu su Tavimi, angelai ateina manęs…
Bet žinai, visgi niekas daugiau nesulaikys manęs susitikti su Tavimi šiandien…
Nagi, prašau, pažiūrėk į dangų ir sužinosi kur aš ir ką aš galiu matyti:
Tave stovintį ir laukiantį – prie mūsų didžiojo ąžuolo…“

T. Lynn
Iš anglų kalbos vertė: Viktorija Gorčakovaitė