Gyvenimo pamokos. Moters pokalbis su Dievu
Mirusi devyniasdešimt vienerių metų moteris sutiko danguje Dievą.
– Dieve, visą gyvenimą man nedavė ramybės vienas klausimas. Žinau, kad tik Tu gali į jį atsakyti.
Jei visi žmonės yra sukurti pagal Dievo paveikslą, kodėl jie vienas su kitu taip siaubingai elgiasi?
Dievas pažvelgė į ją ir atsakė:
– Kiekvienas žmogus, kuris įeina į mūsų gyvenimą, mus kažko pamoko. Ir tik per šias pamokas, mes išmokstame pažinti gyvenimą, Dievą bei vienas kitą.
Tai tik dar labiau sutrikdė moterį. Tai pamatęs jis ėmė aiškinti:
– Kai kas nors tau pameluoja, turi suvokti, kad ne visi dalykai pasaulyje yra tokie, kokie atrodo. Tikroji tiesa dažniausiai slypi giliau, po paviršiumi. Pažiūrėk po žmonių kaukėmis, jei nori pamatyti jų širdį, ir nusiimk savąją, kad žmonės pasidžiaugtų tavąja.
Kai iš tavęs kažką pavagia, suprask. Kad nėra amžinų dalykų. Gerbk ką turi. Labiausiai už viską vertink savo šeimą ir artimus, nes tai yra didžiausias tavo lobis.
Kai žmogus išjuokia tave, suvok, kad nebūna dviejų vienodų asmenybių. Kaskart kai susiduri su nauju žmogumi,. Nepradėk apie jį spręst iš išvaizdos. Visada pasikliauk jo vidumi.
Kai mylimasis sudaužo tavo širdį, ateina laikas suvokti, kad mylėdamas žmogų nepriversi mylėt tavęs. Jei nemyli, turi tiesiog su tuo susitaikyti, bet jokiais būdais nenusisuk nuo meilės. Skauda, tačiau anksčiau ar vėliau, kas nors atneš dešimteriopai daugiau laimės.
Kai žmogus jaučia tau pagiežą, tai tik dar labiau įrodo, kad visi padarome klaidų. Kai žmogus suklysta, didvyriškiausias ir sunkiausias dalykas yra jam atleist už šitą klaidą.
Kai mylimasis tau neištikimas, tai tave išmoko, kad atsispyrimas aistroms – tai žmogaus didžiausias iššūkis. Išmok atsispirt pagundoms.
Jei tave apgauna, išmok, kad gobšumas yra viena didžiausių blogybių. Labai daug kas kyla būtent iš gobšumo. Stenkis įgyvendinti visas savo svajones. Nesijausk kaltas, kad tau sekas labiau nei kitiems, o siek, kad šie pasiekimai vestų į dar didesnius gyvenimo laimėjimus.
Kai tave apkalba, turi suvokt, kad idealių nėra. Priimk žmones kokie jie yra ir neteisk. Neatstumk žmogaus, jei jis nepateisino tavo idealo.
Girdėdama šiuos žodžius moteris susimąstė. Nejaugi nėra ko pasimokyti iš žmonių gerų darbų?
Atsakydamas į moters smalsumą, Dievas pratęsė:
– Kai esi mylimas, supranti, kad gerumas, meilė, šiluma bei rūpestis gali atpirkt visas pasaulio nuodėmes. Kiekvienas geras darbas atperka blogą. Žmogus turi galimybę pats kontroliuot gėrio ir blogio pusiausvyrą, tačiau kadangi gyvenimo pamokos nėra dėstomos labai dažnai, šis sugebėjimas tampa vienprasmis.
Kai ateini į žmogaus pasaulį, ar kai įsileidi jį į savąjį, nemokyk jo gyvent, bet parodyk meilę.
Kai miršti, pagalvok ko daugiau gyvenime suteikei žmogui: meilės ar kančios, džiaugsmo ar liūdesio. Naudok galimybę kontroliuoti pasaulį išmintingai.
Roy Nwaisser
hm.. verčia susimąstyti.. juk išties.. visada galvojame tik apie save ir kam gyvent tik dėl savęs? ego mumyse iškyla virš visų mūsų sąvybių.. :/
Šis pasakojimas atsakė į tą patį klausimą, kurio aš klausiau pati. Dėkui už tai.