Kaip įveikti baimes?

Nebijok!

Kiek kartų mes esame atsisakę savo svajonių dėl baimės? Baimė suklysti, baimė apsikvailinti, baimė nepasiekti savo tikslo, baimė, jog tavo tikslas yra bevertis. Visada prisiminkite, jog Jūs esate stipresnis už savo baimes ir galite jas nugalėti. Tik tai padarę jausitės gyvendami visavertį ir be galo įdomų gyvenimą.

Čia pateikiamos kelios baimės rūšys, jų požymiai ir kaip jas veikti.

Pokyčių baimė.

Tropofobija (baimė judėti arba ką nors keisti), Astenofobija (savo silpnumo baimė)

 

Požymiai:

Tokie žmonės bijo naujų dalykų ir naujų pokyčių. Jie gali visą gyvenimą gyventi tame pačiame rajone, dirbti tą patį darbą, nepriima naujų nuostatų ir nekeičia elgsenos. Visa tai jiems patinka, nes netrikdo ramybės.

 

Priežastys:

Šiais neramiais  laikais  mums, ko gero, labiau negu bet kada anksčiau  reikalinga tai, kas pažįstama, kas užtikrina saugumą. Todėl pokyčiai gali būti suvokiami kaip grėsmė šiems dalykams. Bijantys pokyčių žmonės linkę į pasikartojančius  gyvenimo modelius.

 

Kaip įveikti:

• Pamėginkite išsiaiškinti, kokie pokyčiai jus baimina. Ko jūs bijote nežinomybės, nesėkmės, naujų progų ar to, ką apie jus galvoja kiti?
• Jeigu iš tiesų esate patenkinti gyvenimu, darbu, šeima, neieškokite būdų visa tai griauti. Tačiau bent retkarčiais pasvarstykite, ar ilgametis darbas jums netapo nuobodybe.
• Negalvokite, jog negalite savęs pakeisti. Tai padaryti galima net sulaukus vidutinio amžiaus.
• Jeigu jums reikia pasikeisti, įsivaizduokite, kad „išsineriate iš senos odos“ ir tampate gyvybingi ir pilni naujų idėjų. Prisiminkite, aplink mus yra tiek daug naujų dalykų, kuriuos galime išmėginti. Naujas maistas, šokiai, drabužiai, naujos šalys, draugai. Turime galimybę atgimti kiekvieną minutę.
• Labiau reikėtų bijoti niekada nepasikeisti, nes tai reikštų sustabarėjimą, siaurą akiratį, nuobodybę.
• Keiskitės tik tada, jei tai atveria galimybes tobulėti.

 

KARTOK SAU: Kas gi nutiks, jeigu nepasikeisiu?

Šaltinis: Lucinda Bassett, From Panic to Power, Quill, 2001.

 

Baimė pasinaudoti progomis

Ideofobija ( idėjų baimė)

 

Požymiai:

Panašūs į tų, kurie bijo pokyčių. Būdinga saugi konservatyvi pozicija ir nenoras priimti sprendimų  arba išbandyti naujus dalykus.

 

Kaip įveikti:

• Pravartu kartais išbandyti ką nors naujo: pasirinkite kitokią projekto strategiją, suvalgykite visiškai nauja patiekalą, pasirinkite kitą kelionės į darbą arba mokyklą maršrutą. Pasižymėkite savo kalendoriuje dienas, kuriomis numatykite išbandyti ką nors nauja. Be rizikos nebūna nei naujų atradimų, nei naujų draugų. McDonaldo kompanijos įkūrėjas Ray Krokas yra pasakęs: „ Jei nerizikuosime, niekada neturėsime progos džiaugtis sėkme, taigi niekada nesijausime laimingi“.
• Netikėkite, jog viską lemia likimas. Tikėkite naujomis galimybėmis ir išmokite jas atpažinti. Jeigu gyvenime atsitiko kas nors gero, niekada nesakykite, kad tai atsitiko, bet sakykite, kad tai padarėte.
• Darbe būkite pasiruošę imtis atsakingos iniciatyvos.
• Jei jums trūksta pasitikėjimo savimi, ypač naujoje srityje, pravartu susirasti šioje srityje patyrusį globėją ir iš jo mokytis. Jam tai bus malonu, o jums naudinga.
• Prisidėkite prie nedidelės dalies pasaulyje gyvenančių žmonių, kurie realiai ką nors keičia, nes nebijo atsidurti pavojingoje situacijoje. Nejaugi norėtumėte, kad ant jūsų antkapio būtų užrašyta: „Galėjo būti…“

 

KARTOK SAU: Atėjo laikas mažam nuotykiui.

Šaltinis: Ada P.Kahn, Ronald M. Doctor, Facing Fears, Checkmark 2000.

 

Baimė pasirodyti droviam

Eritrofobija ( baimė parausti), Ttremofobija (baimė pradėti drebėti)

 

Požymiai:

Dažnai bijomasi kitų akivaizdoje parausti, pradėti mikčioti, drebėti, atrodyti įsitempus, sustingus. Tokiems žmonėms labai sunku ką nors daryti kitiems stebint arba apskritai būti tarp žmonių. Kai šios baimės yra labai stiprios, pradedama vengti situacijų, kurių bijomasi, pavyzdžiui, susirinkimų, vadovaujamo darbo, buvimo minioje. Dėl šios baimės žmogus gali atsiskirti nuo visuomenės.

 

Kaip įveikti:

• Pabandykite išsiaiškinti, ar dažnai varžotės žmonių. Ar vengiate fotografuotis, ar sunku pasiryžti pasiklausti kelio, arba išsakyti savo nuomonę, kai esate tarp žmonių? Ar bijote parodyti savo jausmus? Prisiminkite, tyrimai parodė, kad dauguma žmonių nelinkę stebėti kitų.
• Nebijokite klysti, nes tai žmogiška. Kiti, padarę kvailą klaidą, nesijaudina taip labai kaip jūs. Jei dėl savo klaidų per daug išgyvensite, klysite ir varžysitės dar dažniau.  Geriau padarę kvailą klaidą tiesiog nusijuokite, juk visko pasitaiko.
• Palengva treniruokitės vis aukščiau keldami kartelę, kad buvimas visuomenėje nebekeltų jums baimės ir galėtumėte joje normaliai jaustis. Kai būsite vieni, pasišaipykite iš savęs, pavyzdžiui, garsiai sau sakydami: „Na ir kvailys, kaip galiu toks būti?“ Stebėkite, kaip į tai reaguosite. Išmokite neprisitaikyti sau kitų žmonių kandžių pasakymų.
• Kad atprastumėte nuo varžymosi, kartais tyčia atkreipkite į save dėmesį. Pavyzdžiui, per golfo treniruotę tyčia pavarykite kamuoliuką tolyn nuo vietos, iš kurios jis yra mušamas, ir nusijuokite. Stebėkite ne tik savo paties, bet ir aplinkinių reakciją. Greitai įsitikinsite, jog žmonės į jus kreipia ne taip daug dėmesio, ir, nepaisant jūsų „klaidų“ gyvenimas tęsiasi.
• Adekvačiai vertinkite save. Nebijokite pripažinti savo silpnybių, visi jų turime.
• Jei per daug varžotės, galbūt jums trūksta pasitikėjimo savimi ir savigarbos. Pasikalbėkite apie tai su patikimu žmogumi arba kreipkitės į gydytoją ar psichologą.

 

KARTOK SAU: Kam tai rūpi?

Šaltinis: jonathan Berent, Beyond Shyness: How to Conquer Social Anxieties, Simon and Shuster, 1993.

 

Baimė, kad nepasiseks

Aticnofobija (nesėkmės baimė), Atelofobija (baimė pasirodyti nevykėliu).

 

Požymiai:

Bijomasi laiku ir tinkamai neatlikti užduoties, sugadinti santykius su kitais. Dėl to atsiranda nerimas, neryžtingumas, įtampa, sumažėja darbingumas, pablogėja bendravimo kokybė, ypač kai jaučiamas aplinkos spaudimas.

 

Kaip įveikti:

• Jei bijote, kad sėkmingai neatliksite užduoties, gali būti, kad paprasčiausiai neturite pakankamai fizinių, intelektualinių arba emocinių jėgų tai atlikti. Mokykitės, kad įgytumėte reikalingų žinių – taip įgysite pasitikėjimo savimi ir patirties.
• Tegul baimė jums būna kaip stimulas geriau pasiruošti atlikti užduotį. O kai ateis laikas užduočiai atlikti, dėmesį sutelkite į ją, savo įgūdžius, o ne į baimę. Pavyzdžiui, jeigu bijote matematikos egzamino, prieš jį intensyviai mokykitės, o kai ateis egzamino diena, pasitikėkite savimi ir galvokite apie atsakymus, o ne apie galimą nesėkmę.
• Klaidos – ne pasaulio pabaiga. Klysta kiekvienas žmogus. Ženkite toliau. Žiūrėkite į klaidas su humoru, nežeminkite savęs.
• Jei pastebite, jog mėgstate vilkinti darbus, priežastis gali būti ne tingumas, bet baimė patirti nesėkmę.
• Neleiskite, kad nesėkmės žlugdytų jūsų siekius. Winstonas Churchillis yra pasakęs: „ Sėkmė aplanko tuos, kurie patyrę nesėkmę, nepraranda entuziazmo“.
• Apie 70% sėkmę pasiekusių žmonių yra patyrę nesėkmių ir kartais aplinkinių buvo vadinti apsišaukėliais, bet šie išgyvenimai tik dar labiau juos paskatino siekti tikslo ir įrodyti savo teisumą.
• Jeigu jums nepasiseks kas nors svarbaus, kuriam laikui pasinerkite į malonią veiklą, kuri jus išblaškytų. Tyrimai rodo, kad negatyviai į patirtas nesėkmes reaguojantys žmonės sprendimus suranda daug sunkiau.
• Ištikus nesėkmei gailėtis reiktų tik tada, jeigu nieko iš to nepasimokytumėte.

 

KARTOK SAU: Kodėl turėtų nepasisekti? Juk dažniausiai man pasiseka.

Šaltinis: Gullian Butler, Overcoming Social Anxiety and Shyness, New York University, 1999.

 

 

Baimė suklysti

Atelofobija (baimė pasirodyti nevykėliui)

 

Požymiai:

Šią baimę turintys žmonės bijo suklysti visur – darbe, mokslo sferoje, namuose ir asmeniniame gyvenime, nes jie be galo bijo pasirodyti nevykėliais. Jie abejoja savimi ir nenori pasinaudoti progomis, dvejoja, kai reikia priimti sprendimą.

 

Kaip įveikti:

• Kai pradedate projektą, nesitikėkite nepadaryti jokių klaidų. Tai būtų nerealu ir galbūt net arogantiška. Jeigu taip galvosite, patys sau sukursite papildomą įtampą ir dėl to klaidų padarysite dar daugiau.
• Jeigu esate įtraukti į svarbų atsakingą projektą, nesijaudinkite, o savo  sugebėjimus ir žinias sutelkite į užduotį. Tokia nuostata sumažins klaidų riziką.
• Suklydę nesakykite „Nesu tobulas“. Tai būtų tik dar viena klaida.
• Žmonės nemėgsta neklystančių. „Tobulybės“ dažniausiai būna nuobodūs, gąsdina aplinkinius ir sunkiai susidraugauja su kitais.
• Nesiseka paprastai tiems, kurie, bijodami suklysti, neina „ieškoti aukso“. Klaidos yra reikalingos. 2001 m. beisbolo žaidėjui Barry Bonusui pavyko atmušti 73 kamuoliukus ir pasiekti rekordą. Tačiau jis mušė 93 kartus!
• Mokykitės iš klaidų, kad jų daugiau nekartotumėte. Kalendoriniame plane iš karto numatykite laiko klaidoms ištaisyti.
• Išsiaiškinkite, ar esate perfekcionistas: surašykite, kiek kartų jus kamavo baimė nekontroliuoti situacijos ir kodėl buvo taip atsitikę. Perfekcionizmas – tai baimė būti žmogiška būtybe. Nereikia būti tobulam. Pakanka būti geram.
• Klysti yra normalu.
• Pripažinkite savo klaidas ir iš jų mokykitės.
• Pasidomėkite įžymybių klaidomis (taip, net ir jos klysta!)

 

CITATA: „Nesvarbu, kad ir kas atsitiktų – ringe ar už ringo ribų, pralaimėti nėra blogai. Blogai yra nebesistengti pakilti.“ Muhammad Ali.

 

Kritikos baimė

Enizofobija (baimė būti kritikuojamam), kritikofobija (baimė pareikšti kritiką).

 

Požymiai:

Yra žmonių, kurie į kritiką reaguoja per daug jautriai, jos ilgai nepamiršta ir kiek įmanoma vengia situacijų, kuriose gali būti kritikuojami.  Kad išvengtų kritikos, jie praleidžia geras progas siekti didesnių aukštumų darbe, bijo eksperimentuoti tvarkydami namų aplinką arba pasirinkdami sau drabužius. Kartais tokie žmonės pradeda teisintis dar prieš išgirsdami kritką.

 

Kaip įveikti:

• Išmokite skirti destruktyvią ir konstruktyvią kritikią. Pirmas sakinys, kurį turėtumėte ištarti išgirdę kritišką pastabą, turėtų būti: „ Ačiū jums“. Tada pasitraukite į šoną ir išnagrinėkite gautą pastabą. Priimdami kritiką mes stipriname charakterį, tobuliname ir kontroliuojama savąjį Aš.
• Neprisitaikykite sau nieko asmeniškai. Dažniausiai kritika nėra nukreipta į jus kaip asmenį. Žvelkite į kritiką kaip vienaip ar kitaip naudingą dalyką. Kritika parodo, ką reikia pagerinti, arba bent suteikia informacijos apie kritikuojamą asmenį. Yra žmonių, kurie kitus kritikuoja dėl to, jog patys jaučiasi nelaimingi ir nori išlieti savo nepasitenkinimą ant kitų. Tačiau jeigu kritika susijusi su jums svarbiu dalyku, priimkite ją pozityviai.
• Nereikia teisintis, nes sulauksite dar aršesnės kritikos.
• Žinokite, kad kuo didesnės sėkmės pasieksite, tuo dažniau būsite kritikuojami. Kritika yra ženklas, kad jūs ir jūsų dėjos esate dėmesio centre.
• Jeigu kritikuosite kitus, pirmiausia iškelkite jų gerus darbus. Tai minimaliai sušvelnins kritikuojamo asmens atsaką į dirgiklį (kritiką).

 

KARTOK SAU: Ko gi man bijoti? Arba Gal galiu iš to turėti naudos?

 

Šaltiniai: Elbert Hubbard, Elberts Hubbard‘s Scrap Book, Firebird Press, 1999. Jis rašo: „Jeigu norite išvengti kritikos, nieko neveikite, nieko nesakykite, o dar geriau būkite niekas“.

Hendrie Weisinger, The Power of Possitive Criticism, Anavom, 2000.

 

Baimė to, ką kiti apie jus pagalvos

Alodoksofobija (baimė to, ką kiti apie jus pagalvos). Skopofobija (baimė būti stebimam)

 

Požymiai:

Yra nemažai žmonių, kurie labai jaudinasi dėl to, kaip kiti juos ir jų darbą vertina, ir bijo jiems atrodyti nevisaverčiai. Tai gali trukdyti gerai dirbti, įgyvendinti savo svajones arba netgi įsidarbinti. Kai kurie žmonės labai bijo būti stebimi. Žmogui, nuolatos bijančiam to, ką kiti apie jį pagalvos, gali atsirasti baimė pasirodyti nevykėliu. Tačiau jeigu nėra perdėta, ši baimė gali skatinti siekti savo veikloje didesnių laimėjimų.

 

Kaip įveikti:

• Pripažinkite, kad kai kurių žmonių, pavyzdžiui, jūsų viršininko arba jums artimų asmenų, nuomonė jums tikrai yra svarbi, bet jums neturi būti svarbi daugumos kitų žmonių nuomonė apie jus, ypač, kai tai susiję su nereikšmingais dalykais.
• Kai bijote to, ką kiti apie jus pagalvos, nervų sistema šį dirgiklį priima kaip jūsų Aš iškilusį pavojų ir reaguoja taip pat kaip ir į fizinę grėsmę, t.y. išskiria papildomą porciją adrenalino. Jeigu jis nėra sudeginamas fizine veikla, jis sukelia nerimą ir įtampą.
• Jeigu per daug stengiatės patikti kitiems, išsiaiškinkite savo motyvus, nuostatas ir net vertybes. Gal jūs norite atkeršyti tiems, kurie jumis abejoja? Jeigu taip, galite tikėtis sėkmės. Aktorius Anthony Hopkins rašė: „Aš labai norėjau atkeršyti žmonėms, kurie padarė mane nelaimingą. Nors mano nusistatymas eiti per gyvenimą su šūkiu „aš jums parodysiu“ kai kam galbūt atrodė infantiliškas, man jis padėjo pasiekti labai daug, daugiau negu kada nors svajojau“.
• Kartais paklauskite savęs: „Kieno norus aš pildau – kitų žmonių ar savo?“
• Paisykite savo poreikių.
• Visada bus žmonių, kuriems jūs nepatiksite. Jei stengsitės kiekvienam įtikti, jus mėgstančių žmonių liks dar mažiau arba neliks nė vieno.
• Jei norite padaryti kam nors įspūdį savo nuveiktu darbu, gerai pasiruoškite,, tačiau pernelyg didelių vilčių nepuoselėkite. Taip sumažinsite nervinę įtampą.

 

KARTOK SAU: Tai, ką žmonės apie mane galvoja, man nelabai rūpi.

 

Šaltiniai: Michael Clarkson, Pressure Golf, Raincoast, 2003.
Nathaniel Branden, Six Pilliars of Self – Esteem, 1994.

 

Baimė sakyti kalbą viešai

 

Glasofobija, Topofobija (scenos baimė)

 

Požymiai:

Kalbėdami grupei žmonių arba net tvarkydami savo reikalus viešose įstaigose tam tikrą nerimą jaučia dauguma žmonių. Neretai skundžiamasi, kad tokiose situacijose džiūsta burna. Pasitaiko žmonių, kurie taip bijo būti kitų neigiamai įvertinti, pasirodyti juokingi arba padaryti klaidą, kad niekada nekalba žmonių grupėje, nesilanko žmonių susiėjimuose.

 

Kaip įveikti:

• Reikia pratintis kalbėti grupei žmonių ar susirinkimuose. Net jeigu pirmi žingsniai atrodys labai menki, pamažu atsiras daugiau pasitikėjimo.
• Nors ir nervinatės, stenkitės vis tiek ruoštis numatomai sakyti kalbai. Pasiruošę pasijusite stipresni ir geriau išmanantys savo dalyką. Pritaikykite kalbos turinį auditorijai, parinkite tinkamą kalbėjimo būdą. Kalba turi išryškinti du arba tris dalykus.
• Vertinkite situaciją objektyviai ir per daug negalvokite apie artėjantį pasisakymą. Jeigu į jį žvelgsite kaip į didelę grėsmę, pradės veikti gynybinės reakcijos į baimę sistema, jus užvaldys nerimas, ir gali nepavykti išvengti susierzinimo.
• Į viešą pasisakymą reikia žvelgti ne kaip į pasirodymą, bet kaip į informacijos pateikimą. Kitaip į procesą įsitrauks jūsų Aš, užvaldys nerimas, o kartu sustiprės gynybinė reakcija.
• Įsikalkite į galvą, kad auditorija, net jeigu ją sudaro tik nedidelė bendradarbių grupė, nori tik vieno – jūsų pateikiamos informacijos. Jie nori, kad jums pasisektų.
• Kalbėti eikite turėdami galvoje aiškią koncepciją. Jei kalbą išmoksite atmitinai, pamiršę jos gabalą, pasimesite. Dėl to gali sužlugti visas jūsų pasirodymas.
• Kai ateina jūsų pasisakymo laikas, jei jaučiatės išsigandę ir įsitempę, keletą kartų giliai įkvėpkite ir pagalvokite apie tai, ką darysite.
• Humoras – jūsų draugas. Ypač humoras savo atžvilgiu. Tada išsiskiria daug endorfinų, kūnas atsipalaiduoja. Klausytojams humoras visada patinka, o dar labiau jiems imponuoja gebėjimas pasidalyti humoru su auditorija. Tokiu būdu lengviau užmegzti su ja ryšį.
• Jei norite tapti profesionaliu atlikėju ar kalbėtoju, įsirašykite į oratorių kursus. Jų metu nebijokite kritikos ir klauskite kitų nuomonės apie savo viešus pasisakymus.

 

Šaltinis: Janrt E. Esposito, In the Spotlight: Overcome Your Fear in Public Speaking and Performing, Strong, 2000.

Nepažįstamų žmonių baimė

Ksenofobija (užsieniečių arba nepažįstamų žmonių baimė)

 

Požymiai: Ši baimė trukdo lankytis žmonių susibūrimuose ir vakarėliuose, kitiems – pakeisti darbą ar persikelti gyventi į naują vietą, tretiems – paprašyti gatvės praeivio, kad parodytų kelią. Sunkiais atvejais vengiama net išeiti iš namų.

 

Kaip įveikti:

• Sutikę nepažįstamą žmogų, iš anksto neužsisklęskite. Galbūt tai doras, įdomus žmogus, galintis tapti geru jūsų draugu. Nemanykite, kad visi nepažįstamieji yra plėšikai.
• Pažinčiai užmegzti nėra geresnio būdo kaip nusišypsoti ir pasisveikinti. Tai padeda pradėti pokalbį, mažina konfrontaciją. Nepažįstami žmonės mūsų atžvilgiu nėra priešiški. Apie mus jie nieko nežino, kaip ir mes apie juos.
• Įsivelkite į kokią nors veiklą, kad turėtumėte progos daugiau laiko praleisti tarp nepažįstamų žmonių ir su jais pabendrauti. Tai gali būti savanorių organizacija ar net gi kelionė kruiziniu laivu.
• Nebūkite namisėda. Nepasitenkinkite bendravimu per internetą. Dažniau išeikite iš namų. Bendraudami su naujais žmonėmis mes pasisemiame idėjų, išmokstame kai ką naujo (naujų šokių, valgių gaminimo būdų ir pan.).

 

KARTOK SAU: Kitiems aš esu nepažįstamasis.

 

Šaltinis: Jonathan Berent, Beyond Shynes, Fireside, 1993.

 

Sukūrė Sėkmė avansu entuziastai.