Laiškai. Laiškai draugams

Aš baltu popieriaus paukščiu
Pas jus skridau pabūt kartu.
Pasiklausyt, pasisvečiuot,
Jus aplankyt ir pabučiuot.
Aš baltu popieriaus paukščiu
Nešu jums daug šviesių minčių
Apie gimtinę ir namus,
Apie ten žydinčius sodus.
Aš baltu popieriaus paukščiu
Nutūpsiu jums ant pat delnų.
Nusišypsokit kuo šilčiau,
Juk taip ilgai pas jus skridau.

Prašiau klajūno vėjo parašyti
Tau laišką kvepiantį laukų gėlėm,
Padiktavau žodžius, bet jis pakilo skristi,
Mintis visas išbarstęs lėkė pakelėm.
Tada kreipiaus į debesį padangių,
Kad tau nuneštų puokštę spindulių,
O jis neperspėjęs išliejo lietų,
Ir vėl likau nebaigęs sakinių.
Tad paprasčiausiai paėmiau lapelį
Ir rašalinę širdį į šiltas rankas,
Tai sumirgėjo žodžiai baltame laiškely,
Tau nešdami ramybę ir geras žinias.

Tavo laiškai – lyg saulės blyksniai
Į kasdienybės dangų juodą.
Tavųjų žodžių vaivorykštė
Mane sušildo ir paguodžia.
Ačiū, kad dar nepamiršai,
Laiškais – laivais mane lankai.

Kai liūdna, ašarom rašyk,
Jų kalbą puikiai suprantu.
Kai linksma, saulę nupaišyk,
Tik nepamirški spindulių.
Rašyk, rašyki man dažniau,
Kai pasiilgsti, kai sunku.
Neverski laukt manęs, prašau,
Šitaip ilgai tavų laiškų.