Dinozaurai ir Biblija

Taigi kur dinozaurų vieta Biblijos pasakojime apie sukūrimą ir ankstyvąją Žemės istoriją? Pagal Pradžios knygos pirmą skyrių, žvėrys Žemėje buvo sukurti šeštą kūrimo dieną, todėl turėtume tikėtis, kad ir dinozaurai buvo sukurti tuo metu, kartu su kitais ropliais ir žinduoliais. Kadangi dinozaurai turėjo gyventi kartu su Adomu ir Ieva bei jų palikuonimis, turėtume tikėtis, kad kur nors Šventajame Rašte bus paminėti ir šie padarai. Bet žodis „dinozauras“ atsirado tik praėjusiame šimtmetyje, tad nereikia ieškoti tokio pavadinimo Biblijoje, tačiau galime tikėtis surasti paminėtus kokius nors milžiniškus gyvūnus, kuriuos galėtume atpažinti kaip dinozaurus.

Įdomu, kad yra paminėti du tokie dideli žvėrys vienoje iš seniausių Biblijos knygų – Jobo. Šios senovinės knygos 40 skyriuje yra aprašytas didelis žolėdis gyvūnas su milžiniška uodega, palyginta su kedro medžiu. Šis gyvūnas pavadintas begemotu, o jo aprašymas gerai tinka tokiems žolėdžiams dinozaurams kaip apatozauras, diplodokas ar superzauras. Be to, Jobo knygos 41 skyriuje aprašytas drakonas, pavadintas leviatanu. Bet argi drakonai tikrai egzistuoja? Atrodytų, kad Biblija atsako į šį klausimą teigiamai. Taigi klausimas, į kurį turime pasistengti atsakyti, yra toks: ar galime sugretinti drakonus su dinozaurais? Aš tikiu, kad galime.

Yra grupė dinozaurų, vadinamų hadrazaurais. Priklausantys šiai grupei dinozaurai galvoje turėjo ertmes, kurios galėjo būti panaudotos kaupti chemikalams, kurių mišinys galėtų smogti ir būti išspjaunamas į atmosferą. Tai neskambės kaip pritempta idėja, kaip ji galėtų atrodyti iš pradžių, jeigu prisiminsime vabalą bombarduotoją. Šis mažas sutvėrimas ginasi išpurkšdamas chemikalų mišinį iš saugyklų savo kūne, ir kai toks chemikalų mišinys patenka į orą, jis sprogsta. Tokiu būdu kuklus vabalas bombarduotojas užpultas gali apsiginti cheminiu liepsnosvaidžiu, kuris įgalina jį „iškvėpti“ ugnį. Taigi tai drakonų apibūdinimas.

Ar Nojus buvo pasiėmęs dinozaurų į laivą? Jei dinozaurai dar egzistavo tvano laikais, tai Nojus tikrai pasiėmė juos į laivą. Prisiminkite, kad dauguma dinozaurų buvo maži, kai kurie ne didesni už viščiukus. Kadangi mus stebina tie didieji, mes linkę manyti, kad visi dinozaurai buvo kaip keleiviniai reaktyviniai lėktuvai! Ir didelių dinozaurų paėmimas į laivą nebūtų sukėlęs problemų, nes Nojus galėjo paimti jauniklius. Be to, neturime pamiršti, kad laivas buvo ne mažas namelis, bet didžiulė vandenyno barža, turinti pakankamai vietos kiekvienos dinozaurų veislės porai, taip pat ir kitų gyvūnų.

Taigi kodėl mes nebeturime Žemėje dinozaurų dabar? Paprasčiausias atsakymas – todėl, kad jie yra išnykę, tiesiog išmirę. Biologai sako, kad apie 90% gyvūnų rūšių, kokios iš viso yra gyvenusios, dabar jau išnykusios. Tai stulbinanti statistika, ir ji turėtų priversti mus susimąstyti valandėlę apie poveikį, kurį padarė Adomo nuodėmė šitai planetai. Ji turėtų priversti mus suprasti savo nuodėmę ir reikmę atgailauti bei pasitikėti Viešpaties Jėzaus Kristaus auka Golgotoje.

Dr. A.J. Monty White BSc, PhD, Cchem,
MSRC yra Velso Universiteto Tarptautinio biuro direktorius Kardife.

Perspausdinta iš krikščioniško leidinio visiems „Gyvieji Šaltiniai“, 2007/4.