Septynios priežastys nežaisti loterijos
John Piper,
Steigėjas ir mokytojas, desiringGod.org
Kasmet amerikiečiai išleidžia daugiau nei 70 milijardų dolerių loterijoms. Tai yra daugiau nei sumos išleidžiamos knygoms, vaizdo žaidimams, filmams ir sporto bilietams kartu sudėjus. Žaidimai loterijose yra įteisinti 43 valstijose.
„Tai daugiau nei 230 dolerių kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui tose valstijose – arba po 300 dolerių kiekvienam suaugusiajam“, praneša „The Atlantic“.
Aš sutinku su šia ataskaita, tai didelė mūsų tautos gėda. Kartkartėmis „Powerball“ arba „Mega Millions“ loterijos pasiekia tokius neįtikimai didelius skaičius ir yra rodomos per žinių kanalus.
Štai septynios priežastys, be visų kitų, kurias aš dažnai įvardiju, kad tokiu būdu neloštumėte su savo pinigais.
1. Tai pragaištinga dvasiai.
„Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra godulystė. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.“ (1 Timotiejui 6, 9-10).
2. Tai yra tam tikras kito asmens pinigų pasisavinimas.
Vadybininkas nelošia iš savo Šeimininko pinigų. Viskas, ką turi, priklauso Dievui. Viskas. Ištikimi patikėtiniai nelošia su jiems patikėtu turtu. Jie neturi teisės. Palyginime apie talentus sakoma, kad Jėzus ateis atsiimti apyskaitos už tai, kaip mes elgėmės su jo pinigais. Jie ėjo ir dirbo (Mato 25, 16-17). Štai kaip mes turime save išlaikyti (1 Korintiečiams 4, 12; 1 Tesalonikiečiams 4, 11; Efeziečiams 4, 28).
3. Tai yra vedžiojimas už nosies.
Šansai laimėti yra lygūs 176 milijonai prie vieno. Tu imi tikrus pinigus ir jais perki miglotą galimybę. Ta galimybė yra tokia maža, kad tavo doleris yra faktiškai prarastas. 175 999 999 kartus. Išmokamos mažesnės sumos dažnai yra kaip migla aptraukianti akis, kad nematytum, kas vyksta.
4. Sistema remiasi būtinybe, kad dauguma žmonių pralaimėtų.
Pagal „International Business Times“ loterijos yra tik „kita lošimo forma (žinoma, be Las Vegasui būdingo glamūro ir blizgesio). „Lošimo namai“ valdo veiksmus, o visi žaidėjai galiausiai pralaimės.“
5. Jų grobis – vargšai.
Loterija remia ir skatina „kitokią naikinančią priklausomybę, kuri vilioja vargšus, turinčius godžių ir beviltiškų svajonių… „Consumerist“ pasiūlė vargšams JAV – tiems, kurie uždirba 13000 dolerių ir mažiau – išleisti net 9 procentus savo pajamų loterijos bilietams… Taip šis „nežalingas“ žaidimas tampa „regresyviu mokesčiu“ (ten pat).
6. Yra geresnių alternatyvų.
Nuomonių tyrimo korporacija Amerikos vartotojų federacijai ir Finansinio planavimo asociacijai atliko apklausą, kuri atskleidė, kad penktadalis (21 procentas) apklaustų žmonių laiko loteriją vienu iš praktinių būdų sukaupti turto. Mes mokome žmones būti kvailiais.
Jei 500 dolerių per metus, kuriuos loterijai išleidžia kiekvienas amerikietis, būtų kasmet investuojami į indeksinį fondą 20 metų, kiekviena šeima gautų 24000 dolerių. Ne galbūt. O iš tikrųjų. Ir mokesčiai, gauti iš šių pajamų, ne tik paremtų vyriausybines tarnybas, bet kartu padėtų kurti tvirtus ir pastovius ekonominio gyvenimo įpročius.
7. Dėl greitų pinigų vyriausybė pamina tuos dalykus, be kurių pati neišgyventų.
Vyriausybė, kuri surenka pinigus skatindama ir išnaudodama savo piliečių silpnybes, išvengia demokratinės atskaitomybės mechanizmo. Valstybės remiamas lošimas pakerta pilietines vertybes, kuriomis grįstas demokratinis valdymas („First Things“, rugsėjis, 1991, 12).
Taigi, jei tu laimi, neaukok savo išloštų pinigų mūsų tarnystei. Kristus nenori statyti savo bažnyčios ant vargšų nugarų. Melskis, kad Kristaus sekėjai būtų tiek Juo patenkinti, kad būtų laisvi nuo gobšumo, skatinančio mus trokšti praturtėti.
Iš anglų kalbos vertė: Auksė Sereda.
Naujausi komentarai: