Mintys apie gyvenimą. Posakiai apie gyvenimą

Siūlome paskaityti:

Komentarų: 61

  1. Agnė parašė:

    Gyvenimas – tai beprotiškai keistas dalykas.. vieni įsimyli, kiti nekenčia, dar kiti džiaugiasi kiekviena diena, kiti kiekvieną dieną pasitinka su ašaromis akyse.. ar tai yra normalu? taip tai yra visiškai normalu, mes visi esam labai skirtingi ir kad ir ką bedarytume tai darykime tik gerai, net jei tai ir būtų didžiausia beprotystė..
    niekada nebandykime pabėgti nuo savo šešėlio ir taip atsikratyti savo bėdų, geriau jas spręskime!.. 🙂

  2. Rimantė :) parašė:

    Mano nuomonė apie gyvenimą yra labai keista 🙂 mano nuomone, mes visi turime būti laimingi 😉 ir viską turime daryti, kad tokie būtumėm 🙂 niekada nereikia atsisakyti savo nuomonės, svajonių, tikslų vien dėlto, kad kažkam nepatinka 🙂 mes gyvenam tik vieną kartą… ir nežinom kada nustosim gyventi 🙂 svarbiauisa gyvenime ne egzistuoti, o tikrai gyventi 🙂 jausti malonumą… visur, ką bedaytumėm, kur beeitumėm :).. reikia krėsti kvailystes, reikia daug daug šypsotis 🙂 aš stengiuos taip daryt 🙂 nes tai suteikia beprotškai daug malonumo ne tik man, bet ir žmonėms, kurie eina šalia 🙂 nesvarbu, ar jie mane pažįsta, ar ne 🙂 juk šypsena šiam gyvenime yra pagrindas laimei 🙂 sėkmės besisypsant 🙂

  3. ursule parašė:

    gyvenimas…….kažin ar galima apibrėžti sąvoką gyvenimas…..ji tokia plati…visa apima…saulę…debesis…medžius…lietaus lašus…žmones…vienadienius drugelius…bet viską suvedus į vieną pradinį gyvenimo tašką ,gaunasi ;gyvenimas – stebuklas! niekuomet žmogus nepaliauja žavėtis stebuklais…nepaliaukim žavėtis ir šiuo stebuklų stebuklu…

  4. nele parašė:

    Rimante, ar nemanai, kad tavo požiūris kiek savanaudiškas? ar nemanai, kad mes visi siekdami laimės norime ją gauti sau…? kad ir padėdami kitiems…mes padedame jiems, tada mes jaučiamės gerai.. gal dėl to ir padedame, kad jaustumės gerai? nemanai, kad savanaudžiai pirmiausia esame visi….

  5. Alina parašė:

    gyvenimas – laimė, kurią patiriam kiekvienas, juk mes šypsomės,verkiam… tai natūralu… aš…myliu gyvenimą, kol kas jis mane irgi myli….

  6. wy* parašė:

    O aš manau..manau, kad tikras gyvenimas yra sapnai. Tarkim, mums yra duota viena diena. Ir kaip mes ją išnaudojame, tokį atitinkamai sapną ir gauname… Nes gal nuo sapnų ir priklauso laimė? Pvz.: per dieną daug išgyvename.Na, jei padarome daug gerų dalykų,tai ir pagalvokime ką įmanoma sapnuoti…Kažką malonaus, ar ne? Kitu atveju, jei padarome blogų dalykų, ar mums padaro, būname pikti…koks sapnas gresia? Remiantis savo pastebėjimais galiu teigti,jog po gero sapno seka gera savijauta…Po geros savijautos – gera diena, po geros dienos – geras sapnas. 😉 pamažu prisijaukiname laimę…

  7. Milda parašė:

    Gyvenimas nėra toks jau gražus… Čia gali egzistuoti ašaros,šypsena,nusivylimas,tikrovė… Ilgam keli gali pakišti koja menkiausia duobe… Dauk kam ji atrodo tokia gili,gili… Bet tai tik trečdalis to ka dar teks išgyventi…. Yra sakoma kad geriau buti aklam nei išgyventi viska kas yra duota… Ne, kiekvenai sielai yra skirta dalelė saules,trupinėlis žemės,šiek tiek tamsos ir labai nedaug lietaus…. Ne todel kad ašaros gali išplauti širdies žaizdas,o todel kad sudejus viso pasaulio ašaras žutu daugiau nei puse sielu… Šeip ar taip mes visi kartas jauciames vienisi,bet juk pasaulyje daugiau nei šesi milijardai gyventojų taigi vienatvė tik iliuzija….. Lygiai tokia pati liliuzija kaip kad pildosi sapnai…..
    Kartais mes pagalvojam : Galėjo būti ir kitaip….Deja, tai lemtis kuri lydi žmogų kiekviename jo zingsnyje, kiekvienam žvilgtelėjime, kiekvienoj ašaroj kupinoj jausmų… Gal būt galime pakeisti likimą, bet nepabegti nuo pačio savęs… Per vėlu. Per vėlu teigti, kad tai kas jau buvo dar pasikeis… Reikia stengtis tobulint ateity… Save, draugus, šeimą, aplinkinius kurie tave supa. Taip galima suteikti jėgų tikėti savim… Pereiti gyvenimo kliūtis… Pakelti galvą aukščiau…. Nusišypsok… Nenueik nuleidęs rankas tolyn, o žiūrėk į naują šviesesnį, gražesnį rytojų.

  8. Ji. parašė:

    Žmonėms reikėtų laisvos dienos nuo gyvenimo.

  9. ingrida parašė:

    Gyvenimas – tai tarsi atskiras pasaulėlis kiekvienam. Tam pasaulėly būna ir šviesių ir tamsesnių dienų.

  10. Svajotoja parašė:

    Visi Mes labai skirtingai žiūrime į gyvenimą. Ir galime patys pasirinkti kaip jį gyventi. Vieni nors ir geri žmonės , visą savo gyvenima kenčia . Ir vis tikisi kadanors sulauksią atsako. O kiti , stai , visko siekia tik sau , sau ir dar karta sau. Aš vadovaujosi tokiomis gyvenimo taisyklemis : niekada nemeluoju sau , nebegu nuo problemu , nes jos griauzia viduje , jei noriu gero sau tai ir darau , nes nėra laiko vien gerą pasauliui daryti , o kai gaunu šansą visada jį išnaudoju , bet viska stengiuosi daryti nekenkdama kitiems . Pati pasirenku žmones , kurie verti , kad jiems tą ‘gerą’ daryčiau. Atrodo , gyvenu tikrai labai gerai . Tačiau esu tik viena is svajotojų , kuriai šio pasaulio grožio negana . As noriu „kažko” daugiau. O Rimantės požiūris man apskritai pasirodė kvailas. Juk negalime visada šypsotis. Visada buna gyvenime laiminmgi ir nelaimingi periodai . O jei Tu net kai jautiesi blogai stengiesi apgauti save ateityje manau tai neišeis į gera , nors tik to Tau ir linkiu . Ir šiaip manau svarbiausia šiame gyvenime turėti kuo tiketi ir svajoti , nes tada širdyse visada degs ugnis . Mūsų Siela gyva Viltimi. Aš tai žinau ir galiu tikrai patikinti kiekviena jūsų . Reikia tik tikėti ir žinoma siekti , nes visiems mūsų ateis TA diena , kai pajusime laimes skonį . Niekada neklausant piktų liežuvių ar pavydžiu žmonių ir nepasiduodant gyvenimo sunkumams , žinau , Kiekvienas Mūsų nueis toli.

  11. Vidmas parašė:

    Sveiki, aš čia pirmą kartą. Įdomiai postringaujat 🙂
    Esu Carloso Castanedos gerbėjas. Jo knygos visada po ranka. Vienas iš Castanedos mokytojo Don Chuano pamokymų:
    „Ir viskas yra tik viena iš milijono. Todėl visada prisimink, kad kelias-tai tik kelias, ir jei tu jauti, kad neturėtum juo eiti, turi palikti jį bet kokia kaina. Kad įgautum tokį aiškumą, turi teisingai gyventi. Tik tada žinosi, kad kelias yra viso labo tik kelias, ir neįžeisi nei savęs, nei kitų, jei elgsiesi taip, kaip tau liepia širdis. Bet tavo sprendime-eiti juo ar jį mesti, neturi būti nei baimės, nei garbės troškimo. Gerai įsižiurėk į kiekvieną kelią. Bandyk jį tiek, kiek reikės. Tada paklausk savęs ir tik savęs viena. Tokį klausimą užduoda tik labai seni žmonės. Ar šis kelias turi širdį? Visi keliai vienodi-jie veda į niekur. Jie veda per krūmus arba į krūmus. Vienas kelias paverčia kelione džiaugsminga, ir eidamas juo jautiesi neatskiriamas nuo jo. O kitas vers tave prakeikti savo gyvenimą. Vienas suteikia jėgos, kitas – silpnina”
    Atrodytų viskas paprasta… 🙂
    Tik atrodo ;D

  12. vilija parašė:

    Gyvenimas…? Hmm… Čia galima svarstyti ir postringauti be galo ir be krašto, manau ši tema neišsenkanti 😉 … Kiekvienas žmogus jį supranta savaip…Jei esi papuolęs į sunkią avariją ir matei mirtį savo akyse, galvosi visai kitaip į gyvenimą, negu tas, kuris dar niekad nebuvo nugriuvęs…Ar jei sirgsi nepagydoma liga..tada tau kiekviena diena, bus puiki ir galvosi, kad ačiū Dievui dar aš gyvenu…Gyvenimo prasmės suvokimas skiriasi ir pagal amžių, jei tau 14metų, galvosi visai kitaip negu žmogui, kuriam 40metų… Mes visi norime būti laimingi, kad visur sektųsi.. Aš to pačio trokštu ir noriu „būti laiminga”..Bet kol buvau nepajautus nelaimės kartėlio nesupratau, kas yra laimė… O tada pradėjau viską labiau vertinti ir branginti…Supratau, kad laimė yra čia pat..Esu laiminga, kad gyvenu…
    Laimingiausi žmonės yra tie, kurie per daug užimti, kad galvotų, ar jie laimingi, ar ne. — [W.Featheris]

  13. tiesiog aš parašė:

    čia visi kalba, kaip norėtų gyventi, bet taip niekas negyvena, nes mes nė vienas nemokame taip gyventi, nors ir labai norėtume išmokti… kiekvienas norėtume džiaugtis gyvenimu, bet nemokame… kiekvienas nenorime verkti, bet kartais reikia… kiekvienas nenorėtume kentėti dėl meilės, bet manau visi kentėjome bent po kartą… gyvenimas nėra idealus, jame būna ir šilto ir šalto… ir mano nuomone, jeigu matytume vien šiltą, gyvenimas pasidarytų nuobodus. juk gyvenimo išbandymai ir yra pats gyvenimas!

  14. draugas parašė:

    Manau gyvenimas yra tikrai labai plati tema… Bet pagal mane,tai „nele” labai nusikalbėjo… ne, jau jeigu ir daryti gera, yra savanaudiška, tai tada kas tas gėris iš viso… Kam jis? … visiškai nepritariu…

  15. Miss parašė:

    gyvenimas duotas tam, kad gyventume, o ne kalbėtume apie jį.
    jeigu viskas visiems visada būtų gerai, tiesiog nevertintume to. džiaugsmas taptų rutina.
    išmokim džiaugtis mažais stebuklais.
    „jų yra pakankamai kiekvienam”.

  16. Agn. parašė:

    Ar gyvenime visada reikia norėti pritapti? Prie draugų, artimųjų, pažįstamų…? Aš – iš išvaizdos tokia pati kaip ir kitos mano 16metės, 17metės draugės, ir pasilinksminimo būdai sutampa, sutampa ir apsirengimo stilius, nuomonė apie vaikinus ir pnš..Bet aš visada mąstau giliau, dažniausiai mano nuomonė dėl kokio nors pasirinkimo būna išskirtinė, dažnai aš ginčyjuosi ir kiti man sako: „Tu visada išsiskiri iš kitų”. Neretai mano mintys atrodo beprotiškos, o gal per daug nesuprantamos kitiems. Aš kalbu tai ką galvoju, sentimentaliai ar rimtai..ir vis tiek aš kitokia. Ar tai blogai? Jei tas visas abejingumas ir banalumas man įgrįsęs iki gyvo kaulo.

  17. Donata parašė:

    Kai susergi žmogus, tai ir galvoji su kiekviena diena, kad aš… Mylių gyvenimą, tik nežinia kiek jis mus mylės! Tad bukime atlaidesni ir ne tokie pikti vieni kitiems! Gyvenimas nėra ilgas…

  18. Ernesta parašė:

    Aš manau, kad gyventi reikia kiekviena diena, kiekviena akimirka ir niekuomet niekuo nenusivilti, o pradėti iš naujo ir džiaugtis dar labiau. Gyvename tik vieną kartą, tad gyvenkime taip, kad nereiktų gailėtis dėl nieko…..

  19. vytukas parašė:

    Kiekvienam savo, gyvename, kad būtume laimingi, bet laimė labai subjektyvus dalykas. Aš manau, kad kai kurių žmonių pasąmonėje tiesiog užsifiksavę gyventi dėl kitų, ne dėl savęs, galbūt tai nesuteikia didelės laimės tiesiogine prasme, bet teikia dvasinį pasitenkinimą, kas gali būti daug svarbiau nei paprasta laime (nuolatinė šypsena, draugai, malonumai), gyvenime visko reikia: ir pakilimų ir nuopuolių, jei jų nebūtų, nevertintume tikrojo gėrio. Gyvenime reikia stengtis būti savimi, išbandyti vis naujus dalykus, nestovėti vietoje, nuolat keistis. Manau, kad nereikia bijoti ką nors įskaudinti, geriau žiauri tiesa, nei melo skraistė, kuri skaudina ne vieną žmogų… bet… tai tik mano nuomonė…

  20. Prefer parašė:

    Gyvenimas 😀 atrodo sėsiu ir parašysiu kas tai yra, bet dabar mąstau ir suprantu, kad nėra lengva jį apibrėžti, išties apskritai neįmanoma 😀 kartais atrodo, kad pavargsti nuo jo(mokslai, nelaiminga meilė, draugai, kurie išduoda), bet kažkaip atrandi tą krislelį, kuris priverčia susimąstyti, kas būtų be manęs? Ar ateitų pasaulio pabaiga ir aš jos neišvysčiau? Ar visi toliau gyventų, užmiršę mane? Tokių klausimų BEGALĖ.. 😀 mano manymu, gyvenimas kartais būna kaip loterija, arba pasiseka arba ne… Bet visuomet reikia dėl to stengtis – juk net nesimokęs negausi teigiamo pažymio… 😀 Bet gyvenime, kad ir koks atrodytų beviltiškas visuomet atsiranda kažkas naujo ir mielo – praradai meilę? Pasaulyje tikrai yra žmogus toks pats vienišas ir ieškantis meilės kaip ir TU 🙂 susipykai su šeima? Bet prisimink, kad pyktis – didžiausias priešas, kuris niekada nepadeda, tad pamėgink atleist… 🙂 kalbant apie mane, MAN VISADA padeda draugai ir jų šypsenos – nuoširdžios ir mylinčios… 🙂

  21. Ievutė parašė:

    Gyvenimas pajaučiu, kai be galo džiaugiuosi ir tiesiog nežinau dėl ko. Gyvenimas man kvepia mano mama ir tėčiu, dar mano draugais ir šuniukais, dar kaimynais ir žolia, žmonių miniomis gatvėse ir surauktais veidais. Mėgstu gyvenimą. Man patinka gyventi, dar noriu daug kartų pajausti lietų , išgirsti vaikų juoką, matyti žmonių skirtingus veidus.
    Gyvenimas yra nuostabus, net ir tada kai būna sunku.

  22. Gabrielė parašė:

    Įdomus posakiai, turintis gera reikšme. Kaip sakoma gyveni tik vieną kartą, o tame viename gyvenime būna visko, bet žiūrėk į gyvenimą gerai, visas gyvenimas dar prieš akis.. Džiaukis tuo, ką turi.

  23. Sigita parašė:

    Kad suprastum ką reiškia numirti, turi suprasti ką reiškia gyventi…

  24. Jonas parašė:

    Sveiki, aš čia pirmą kartą. Įdomiai postringaujat
    Esu Carloso Castanedos gerbėjas. Jo knygos visada po ranka. Vienas iš Castanedos mokytojo Don Chuano pamokymų:
    “Ir viskas yra tik viena iš milijono. Todėl visada prisimink, kad kelias-tai tik kelias, ir jei tu jauti, kad neturėtum juo eiti, turi palikti jį bet kokia kaina. Kad įgautum tokį aiškumą, turi teisingai gyventi. Tik tada žinosi, kad kelias yra viso labo tik kelias, ir neįžeisi nei savęs, nei kitų, jei elgsiesi taip, kaip tau liepia širdis. Bet tavo sprendime-eiti juo ar jį mesti, neturi būti nei baimės, nei garbės troškimo. Gerai įsižiurėk į kiekvieną kelią. Bandyk jį tiek, kiek reikės. Tada paklausk savęs ir tik savęs viena. Tokį klausimą užduoda tik labai seni žmonės. Ar šis kelias turi širdį? Visi keliai vienodi-jie veda į niekur. Jie veda per krūmus arba į krūmus. Vienas kelias paverčia kelione džiaugsminga, ir eidamas juo jautiesi neatskiriamas nuo jo. O kitas vers tave prakeikti savo gyvenimą. Vienas suteikia jėgos, kitas – silpnina”
    Atrodytų viskas paprasta…
    Tik atrodo ;D

    Gyvenimas atrodo sėsiu ir parašysiu kas tai yra, bet dabar mąstau ir suprantu, kad nėra lengva jį apibrėžti, išties apskritai neįmanoma kartais atrodo, kad pavargsti nuo jo(mokslai, nelaiminga meilė, draugai, kurie išduoda), bet kažkaip atrandi tą krislelį, kuris priverčia susimąstyti, kas būtų be manęs? Ar ateitų pasaulio pabaiga ir aš jos neišvysčiau? Ar visi toliau gyventų, užmiršę mane? Tokių klausimų BEGALĖ.. mano manymu, gyvenimas kartais būna kaip loterija, arba pasiseka arba ne… Bet visuomet reikia dėl to stengtis – juk net nesimokęs negausi teigiamo pažymio… Bet gyvenime, kad ir koks atrodytų beviltiškas visuomet atsiranda kažkas naujo ir mielo – praradai meilę? Pasaulyje tikrai yra žmogus toks pats vienišas ir ieškantis meilės kaip ir TU susipykai su šeima? Bet prisimink, kad pyktis – didžiausias priešas, kuris niekada nepadeda, tad pamėgink atleist… kalbant apie mane, MAN VISADA padeda draugai ir jų šypsenos – nuoširdžios ir mylinčios…

    Kiekvienam savo, gyvename, kad būtume laimingi, bet laimė labai subjektyvus dalykas. Aš manau, kad kai kurių žmonių pasąmonėje tiesiog užsifiksavę gyventi dėl kitų, ne dėl savęs, galbūt tai nesuteikia didelės laimės tiesiogine prasme, bet teikia dvasinį pasitenkinimą, kas gali būti daug svarbiau nei paprasta laime (nuolatinė šypsena, draugai, malonumai), gyvenime visko reikia: ir pakilimų ir nuopuolių, jei jų nebūtų, nevertintume tikrojo gėrio. Gyvenime reikia stengtis būti savimi, išbandyti vis naujus dalykus, nestovėti vietoje, nuolat keistis. Manau, kad nereikia bijoti ką nors įskaudinti, geriau žiauri tiesa, nei melo skraistė, kuri skaudina ne vieną žmogų… bet… tai tik mano nuomonė…

    Ar gyvenime visada reikia norėti pritapti? Prie draugų, artimųjų, pažįstamų…? Aš – iš išvaizdos tokia pati kaip ir kitos mano 16metės, 17metės draugės, ir pasilinksminimo būdai sutampa, sutampa ir apsirengimo stilius, nuomonė apie vaikinus ir pnš..Bet aš visada mąstau giliau, dažniausiai mano nuomonė dėl kokio nors pasirinkimo būna išskirtinė, dažnai aš ginčyjuosi ir kiti man sako: “Tu visada išsiskiri iš kitų”. Neretai mano mintys atrodo beprotiškos, o gal per daug nesuprantamos kitiems. Aš kalbu tai ką galvoju, sentimentaliai ar rimtai..ir vis tiek aš kitokia. Ar tai blogai? Jei tas visas abejingumas ir banalumas man įgrįsęs iki gyvo kaulo.

  25. Gineta parašė:

    Aš gyvenau taip lyg gražiausioj pasakoj… Kartais laukdavau kol atsitiks kažkas blogai, nes viskas buvo per daug gerai. Mylimas žmogus, didžiulis namas, geras darbas ir nuostabūs artimieji. Ko daugiau reikia? Neplanavau savo gyvenimo niekad… Kol nesužinojau jog sergu vėžiu… Po šios žinios mano gyvenimas suplanavo mano likima… Dabar man yra labai miela ir kartu skaudu skaityti žodžius apie gyvenima….

  26. šypsnis parašė:

    Iš tikrųjų netuščiažodžiausiu, nes turbūt nė vienas iš mūsų dorai nesuprantame, ką reiškia gyventi, ir turbūt pajėgiame apčiuopti tik tą lakoniškąją šio žodžio prasmę. Kita vertus, galbūt dėl to ir gyvename – trokštame tos progos paliesti, paragauti, suuosti ar dar kokia kita jusle suprasti, ką reiškia gyventi. Tiesiog…Norėjau parašyti vieną man labai patikusią Maxence Fermine mintį:
    ,,Ilga kelionė uždrausta upe nuvedė jį nuo švelnios žalsvos arbatos prie juodo opijaus. Ir privertė suvokti, kad gyvenimas – opijus, kuriuo niekad nepasisotinama.”

  27. paprastute;) parašė:

    Mūsų manau gyvenimas yra toks,kokį mes jį pati sukuriama.Aišku,juk nebus tobulas gyvenimas,nieko nėra pasaulyje tobulo.Tiesiog reikia gyventi,tokį gyvenimą,koks jis yra,kovoti visomis jėgomis už jį.nenuleisti rankų ,kad ir kaip būna sunku.

  28. Tiesiog Vienetas parašė:

    Ka aš galvoju apie gyvenimą? Jis perdaug sudėtingas dėl mūsų pačių. Tu gali stengtis pasipriešinti jam, bet jei tai nebus tavo likimas – gali smarkiai nusidegint. Jis kaip nerealaus dydžio delionė: dedi po truputį, bet ne visada užtenka kantrybės ir sugriauni viską ką esį sudeliojęs, todėl aplink save turi turėt tinkamus žmones. Tikriausiai, teisingiausias teiginys yra toks, kad mes esam per daug skirtingi, turime skirtingus tikslus, vertybes. Taip pat esam neatsiejami nuo aplinkos, todėl priklausom vieni nuo kitų, atrodo paradoksalu. Žmogus tiesiog nesutvertas gyventi vienas. Dėl visų nesutapimų mūsų viduje mes ne visi suprantame vienas kitą. Kodėl mes sakome jog sunku gyventi arba atrodo jog gyvenimas nemielas, tai ne todėl, jog jis ištikro yra toks – tiesiog mums trūksta žmonių aplink mus, kurie palaikytų, suprastų, kuriem Tu būtum reikalingas, nes vienas esi, iš esmės, bejegis.
    Gavome nuostabų protą, bet kartu su didelėmis problemomis ir atsakomybėmis. Jų reikia nepamirst.

  29. Ru. parašė:

    O jūs nepagalvojot, kad šis gyvenimas gali būti tik didelis didelis sapnas? Gimstam, vadinas jau sapnuojam, mirštam – atsibundam.

  30. aneri parašė:

    Gyvenimą sunku apibūdinti. Taip sutinku, kartais gyvenimas tampa nepakenčiamas, o dėl ko? Gal mes patys dėl to kalti? galim kaltinti vieni kitus, bet tai nepadės. O gal gyvenimas, tai išbandymas, kuri mums lėmė Dievas? Net nzn ko dar galima parašyt apie gyvenimą. tiesiog norėčiau, kad gyvenimas visam pasauliui pršviesėtu.
    Jei žmogui skauda reiškia jis dar gyvas.

  31. Jolanta parašė:

    Gyvenimas… Kas tai? Kaip bebūtų keista, apie jį mane privertė susimąstyti du matyti filmai „If only” ir „My sister’s keeper”. Mus supa daug žmonių, kurie sako esą nelaimingi ir nemylimi. Kuriems nesinori gyventi. Kuriems gyvenimas – tai pragaras.. Tačiau visi tie žmonės nėra patyrę tikrųjų sunkumų, tokių kaip artimo, mylimo žmogaus nepagydoma liga ir mirtis. Manau, tik sergantieji arba tie, kurie susidūrė su mirties grėsme, ima vertinti gyvenimą ir branginti tai ką turi. Kai žinai, jog liko nebe daug laiko gyventi, tuomet nori padaryti viską, ko dar nespėjai. Nori ištaisyti klaidas ir padaryti viską teisingai.. Tiesiog nori gyventi kuo prasmingiau, kad ir kiek Tau bebūtų likę.. Dabar visi išsivaizduokite, jog Jums gyventi teliko viena vienintelė diena… Ką Jūs darytūte pirmiausiai? Kaip praleistūte tą vieną dieną?
    Et, visi žmonės nori mylėti ir būti mylimais. Tačiau dėl principų, užsispyrimo ar kokių nors kvailų priežasčių to nedaro.. Ei, žmonės, mes turim tik vieną gyvenimą, ir nežinome, kada jis baigsis.. Todėl privalome elgtis taip kaip mums liepia širdis.. Kad vėliau nesigailėtume, jog nepasakėme mamai kaip ją mylim, jog nepaguodėm draugo, kada jam to labiausiai reikėjo, jog nemylėjom mylimo žmogaus taip stipriai, kaip jis buvo vertas.. Taigi, šypsokimės.. džiaukimės kiekviena laiminga akimirka, nes ji gali daugiau niekada nebepasikartoti.. Nes ji gali būti paskutinė… Šypsokimės, vertinkime tai ką jau turim ir neliūdėkim dėl paprastų dalykų.. Tiesiog mylėkim patį gyvenimą, kad ir koks jis bebūtų, nes didžiausia laimė yra gyventi..

  32. Juna parašė:

    visos dienos suskaičiuotos

    Jau mirties paskirta data

    nors gyvenimo kryškėlės vingiuotos

    Juk tokia jau mus dalia

    Pagalvoju apie prarastus draugus,

    apie prabėgusia jaunyste

    žinau kad to jau nebebus

    taip norisi sugrįžti į vaikyste

    pažaist su kiemo draugais

    pinti vainikus pievose

    skraidyti kartu su draugiais

    žaisti slėpynių kiemuose

    Svajoji atsiplėšt negali

    ak..tos vaikiškos svajonės

    nori būt savimi

    ir pasiduot saldainių vilionėms

    bet iš krėslo atsikelt sunku

    jėgų visai neliko

    taip norisi bet negaliu

    ir gyvybė visai išnyko

  33. Nikita parašė:

    Geri metai,gyvenk dar metus 🙂

  34. Eglute * parašė:

    Šakes tokie gražūs žodžiai… ;(
    Net neįsivaizduoju kas tokius galėtų sukurt..

  35. A.N. parašė:

    Gyvenk taip lyg ta diena tau būtų paskutinė, kai būna sunku, niekada nepasiduok, nenuleisk rankų, kovok už save, kovok už tai kas priklauso tau. Gyvenimas skirtas tam, kad gyventumėm, bet nė vienas neišvengsim mirties, tad kai ateis ta diena ir kai mirtis pagriebusi tave už rankos vesis į tą tolimą šalį, šypsokis ir džiaukis, kad tu gyvenai. 🙂

  36. kotryna parašė:

    Du paprasti žodžiai geriausiai apibūdinantys gyvenimą: laimė, dovana:)

  37. kamile* parašė:

    Siūlau ne gyventi, o žaisti gyvenimą. Tik pirštų galiukais prisiliesti prie realybės, kad nenudegti, … Juoktis iš tų, kurie kažkada juokėsi iš Tavęs…Rizikuoti prarasti viską, dėl akimirkos triumfo, kuris suteiks teisę sušukti: aš – legenda.

  38. kamile* parašė:

    Aš viena… Bet argi aš galiu taip sakyt..??? Aplink mane pastoviai kažkas yra… Draugai, šeima… Bet vis vien vienoj širdies daly jaučiu tą tokią gilią tuštumą…

  39. kamile* parašė:

    Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus, tai būti šalia jo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo….

  40. kamile* parašė:

    Sėkmė greitai pavargsta nešti žmogų ant pečių.

  41. Evelina parašė:

    Manau mes visi galime pasakyti, kas tai yra gyvenimas, ir kiekvienas tai gali padaryti skirtingai. Kiekvienas galime suformuluoti šiam žodžiui sąvoką ar tiesiog pasakyti kaip geriausia gyventi, bet manau, kad dauguma iš mūsų nesielgia taip, kaip patys rašo. Gyvenimas yra labai trumpas, todėl jame neturi likti vietos pykčiui, neapykantai. Iš pradžių mes turime patys išmokti gyventi, išmokti patirti ir juodo ir balto, o tuomet sakyti kažkokius kriterijus kaip reikėtų gyventi.

  42. Dileta parašė:

    Gyvenimas, tai ilgas kelias namo…

  43. Laura Gedvilaite parašė:

    Sveiki, neseniai sukuriau ese apie gyvenima, noreciau kad yvertintute mano darba. pavadinimas ,,Stiklo kelias”
    Siandien tai tik stiklais nubarstytas kelias, vingiuotas ir issisakojes…
    Bet zmones eina tuo keliu, basi ir nei trupucio nepriekaistaudami… Jie zino-geresnio kelio nera…
    Negijantys pedų randai gyvenime ant zmogiskojo kelio, kurį mes patys nubarstem stiklais…
    Lietus jau nebepajegia nuplauti vis daugejancių stiklo sukių, audra nenutildo dūžtančio garso, o laikas nebegali užgydyti randų.
    Vienišo žmogaus akys vėl žvelgia į preitį. Pilnos nuoskaudų ir kaltės jausmo akys… Akys, kurios kažkada buvo pilnos išdidumo ir naivaus tikėjimo, kuris sudužo ir nubarstė kelią stiklais. Šiuo keliu žmogaus nelydi viltis, kad galbūt jam atleis, o aš nieko negaliu pakeisti, nes tiesiog per sunku atleisti.
    Jo akių aš niekada nepamiršiu, tų kurias smarkiai plovė lietus, kad paslėptų karčias ašaras, bet juodo dangaus atsispindinčio jo akyse lietus niekada neišplaus…
    Skubantys praeiviai šaltais veidais bėgte prabėga betoninę sieną kurią patys pastatė. Jiems dar neteko eiti stiklo keliu. Kupini beprasmių minčių skaičiuoja minutes vis dirsčiodami į laikrodį…
    Vienišą žmogų jie atskiria betonine siena, už kurios nėra laiko. Ten egzistuoja beprasmis pasaulis… Pasaulis kuris neturi šešėlio… Pasaulis kuremia nėra saulės.. Ir net pačios mažiausios svajonės seniai nuskandintos smėlyje, o smėlis sutryptas ir paslėptas po stiklais nubarstytu keliu.. Ir jei tik galėčiau, visą smėlį išbarstyčiau jūroje, paleisdama svajones į laisvę.
    Kartais staiga suklūstu. Išgirstu kaip sunkiai plaka vienišo žmogaus širdis, ji rašo sniege man laišką. Žodžiai tokie šalti, kad priverčia mane sustingti. Ir pagaliau, prabyla tyla, dovanodama man nerimo jausmą. Kas kart ji mane pribaigia parblokšdama ant stiklo kelio, atgal į realų dirbtinį pasaulį.
    O dabar tiesiog žvelgiu pro atvirą langą ir akyse, greitai pradeda bėgti gyvenimo filmas. Deje, prastai sumontuotas, bent aš taip manau.Juk tiek daug juodų šešėlių ten blaškosi… Bet galbūt aš tik taip manau… Galiausiai paskandinu visas mintis smėlyje ir pabundu iš gilaus sapno.
    Laukiu komentarų. 🙂

  44. Anonimas parašė:

    kadangi neįmanoma išvengti gimimo ir mirties, belieka mėgautis gyvenimu.

    P.Uckus

  45. nesvarbu parašė:

    kdl beveik visiems paaugliams tievai aiškina ką daryt kaip mažiem vaikam tipo jie nori kad buu kaip geriau o man tai išeina kaip blogiau, gyvenimas toks keistas,o pasaulis iš vis truksta žodžiu kartais noris bėgt tolyn ir nesustot…

  46. Karolina parašė:

    „Nesvarbu” Tėvai iš tikro nori mums gero , bet mes to nesuprantame. Jie mus augina ir nori visada mums tik gero. O gyvenimas , sutinku iš tikrųjų yra labai keistas. :}

  47. Ieva parašė:

    Labai nuostabūs žodžiai… Yra labai daug tiesos.

  48. Kestutish parašė:

    Gyvenimas ~ tai baltas lapas, kuris bet kada gali baigtis.

  49. ernesta parašė:

    Taip, aš padariau klaidų, bet gyvenimas-neateina su instrukcija. ;]

  50. Tiesiog aš parašė:

    Manau gyvenimas toks dalykas kurio mes niekada nesuprasime. Tereikia jį gyventi ir viskas, bet jei to tau mažai – reikia įkalti sau į galvą ką nors, kas tau rangu ar miela ir dėl jo gyventi. Kiekvienas turi pramę gyventi. Mano prasmė – siekti tikslo, nugalėti savo silpnybes ir žengti pirmyn. O tavo?

  51. Saule parašė:

    Gyvenimas yra ilgas kryzio nesimas, ir nežinia kas gali atsitikti po keliu sekundziu….

  52. Viktaurija parašė:

    *Nėra tokio žmogaus,kuris giliai giliai širdyje neturėtų bent trupinėlio menininko sielos. 🙂

  53. partizanas parašė:

    Mano nuomone, gyvenime yra vienas geras dalykas – tai galimybė nekęsti gyvenimo.

  54. teisingos mintys

  55. Auxse Onute parašė:

    gyvenimas gražus jei mes jį spalviname gražiomis spalvomis….

  56. molona parašė:

    * Gyvename šiame pasaulyje, kai jį mylime. – R.TAGORĖ

    * Gyvenimas – tai nenutrūkstamas savo ir kitų vertės atradimo procesas. – DAN MILMAN

    * Gyvenimas turi tiek prasmės, kiek sugebame jam suteikti.
    – HERMANN HESSE

  57. gintare parašė:

    Iš margų skiautelių išaustas visas mūsų gyvenimas. Puiku, kad ne visos dienos vienodos. Rytoj ir vėl bus naujų skiautelių, naujų spalvų, naujų staigmenų…Visiems linkiu jų kuo daugiau…

  58. Trečias Debesis parašė:

    Mano gyvenimas yra spalvotas ir man patinka jo spalvos. Tačiau jei pradėsiu apie jį pasakot, ar išliks tos spalvos man pačiam?

  59. kaledines dovanos parašė:

    Kiekvienam suteikiama pakankamai jėgų įgyvendinti tai, kuo jis yra įsitikinęs.

  1. 2009-07-28

    […] Ko neturi žinoti tavo priešas, nesakyk ir draugui. Arabų posakis […]

  2. 2012-06-07

    […] Ko neturi žinoti tavo priešas, nesakyk ir draugui. Arabų posakis […]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *