Algimantas Baltakis Lietučiui dulkiant

Gaivius lašus ištroškus žemė geria…
Ir švelniame lietučio šnaresy
Leisk pasakyti tau ką nors gera gera,
Kad tu suprastumei, kas man esi.

Aš daug turiu puikių draugų ir draugių,
Daug darbo įdomaus, daug reikalų,
O vis dėlto tavęs nekantriai laukiu,
O visgi ne mažiau tave myliu.

Ir kai dabar, šiltam lietučiui dulkiant,
Aplinkui žemę žvilgančią matau,
Gražiausi man tie lašeliukai smulkūs,
Kurie ant garbanų sužvilgo tau.

Ir aš žinau: jei būčiau nesulaukęs
Tavęs šiandieną vietoj sutartoj –
Namo per lietų grįžčiau vienaplaukis,
Ir daug sunkiau man būtų dirbt rytoj.

You may also like...

3 Responses

  1. Žymantas sako:

    Neblogas. Man patiko 😉

  2. ernesta sako:

    labai gražus

  3. Sol sako:

    Miela

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *