Antanas Drilinga Kol
Kol saulė, kol vėjas,
Kol lietūs žolėj.
Kol stiebias į dangų
Sidabro gėlė.
Kol paukštis padangėj,
O žemėj dangus.
Kol krenta į žemę,
Griaustinis sunkus.
Kol skausmas ir laimė,
Nelaimė greta.
Kol mylinti moteris
Meilės verta.
Kol bręstančių grūdų,
Alsuoja laukai,
Kol bėga per lauką,
Ir laiką vaikai.
Kol žemėje esam,
Dar ne vieni.
Kol aš gyvenu,
Kol tu gyveni.
Įdomus, bet nusibosta tas „kol”.
visai nenusibosta, įsiskaityt reikia.
Laibai fainas,ir apskritai visi šio tinklapio eilėraščiai labai ydomus o dažnai ir juokingi 😉
man – super, pritariu bla reikia įsiskaityt
Man tai labai patiko