Juokitės kaip vaikai ir tapsite laimės magnetu

Būdami smarkiai sukrėsti verkiate ir, regis, per kelias sekundes išgyvenate visas šio pasaulio dramas. Tuo tarpu vaikai juokdamiesi mus stebina tyru džiugesiu – tikru, nuoširdžiu, užkrečiamu.

Juokas, ši sielos dovana, atgaivina. Mažyliai, rodydami jausmus, retai kada paiso aplinkinių, jie elgiasi kaip tinkami. Kaip tik tai mus ir žavi – vaikai nesimaivo, nevaidina, elgiasi spontaniškai.

Argi nebūtų smagu ir suaugus bent kartais šitaip nuoširdžiai pratrūkti? Tačiau elgesio normos, auklėjimas ar sveikas protas dažniausiai draudžia duoti jausmams visišką laisvę. Išlaisvinti mus gali vaikai, primindami tai, ką kadaise patys mokėjome: iš visos širdies džiaugtis, kvatotis, kad net šonai plyštų.

Staiga santykiai pasikeičia: mažas žmogutis mus moko, kviečia kikenti drauge, net nesvarbu, iš ko. Užtenka vien pažvelgti į spinduliuojantį veidelį ir užsikrėsime trykšte trykštančiu gyvenimo džiaugsmu, o maloni šiluma užlies net kojų pirštus.

Bičiuliai, šiandien švęskime!

„ Seniai nesimatėme“, – dažnai pagalvojame apie įvairius žmones savo gyvenime. Tai galima labai greitai pakeisti – pakvietus juos visus arba kai kuriuos į šventę. Senus mokyklos draugus, mielus bendradarbius, svarbius pažįstamus – dažnai per tokias šventes pakviestieji susipažįsta tik prie virtuvės bufeto. Tai neturi būti iškilminga, brangu, neprilygstamai ekstravagantiška; nereikia

brangių dekoracijų, prašmatnaus restorano ar tobulų vaišių – svarbiausia vėl susitikti.

Be abejo, norime, kad svečiai jaustųsi gerai. Tačiau kad ką nors pakviestume, nebūtinai viskas turi būti tobula iki pašaknių. Nes tas, kas taip mano, tikrai atidėlios savo planus iki švento Niekados. Šeimininkas taip pat turėtų mėgautis pobūviu, nesvarbu, ar tai gimtadienio šventė, ar kokteilių vakarėlis. Patarimas, kad jaustumėtės ramiau: paprašykite susirinkusiųjų atlikti mažus darbelius. Taip sumanus šeimininkas vienu šūviu nušaus du zuikius: galės atsipūsti ir pabendrauti su bičiuliais ir kitiems suteiks galimybę sublizgėti padedant ruošti pobūvį.

Rengdami šventę padovanojame sau dovaną, nes susikviečiame sau svarbius žmones. Tą dieną ar vakarą šeimininkas savo namus paverčia nuostabiu rezervuaru, kurį pats pripildo: jam ypatingas kiekvienas svečias. Verta pasistengti – juk vakarėliui pavykus dar ilgai džiaugsitės.

Ištraukos iš: Jutta Oster „Vietoj šokolado. Visa, kas gali mus pradžiuginti“

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *