Ištraukos iš knygos Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros

VYRAI KILĘ IŠ MARSO, MOTERYS – IŠ VENEROS

Klystame manydami, jog jei partneris mus myli, tai jis elgsis taip, kaip elgiamės mes su mylimu žmogumi.
Aiškiai neįsisąmoninus savo skirtumų, nelieka vietos savitarpio pagarbai ir supratimui. Pasidarome reiklūs, pagiežingi, linkę teisti ir netolerantiški.
Kai vyrai ir moterys pripažįsta ir vertina savo skirtumus, meilė žydėte žydi.
Vyro esmė apibrėžiama jo sugebėjimu siekti tikslo.
Bet koks nekorektiškas patarimas vyrui yra tas pats, kaip pasakyti jam, jog jis nežino, ką daryti, arba jog jis pats to nesugeba.
Moterų esmė apibrėžiama jų jausmais ir sugebėjimu bendrauti.
Moteriai nesuprantama, kodėl sutuoktinis įsižeidžia, nes ji pagalbą ar patarimą vertina visai kitaip. Ji pasijunta, jog yra mylima ir jog ja rūpinamasi. Užtat vyras, kuriam siūloma pagalba, gali pasijusti nepilnavertis ir nemylimas.
Kai moteris bando pakeisti vyro įpročius, jis pasijunta taip, tarsi ji bandytų jį remontuoti. Jis tai suvokia kaip žinią, jog yra „sulūžęs galutinai“. Moteris net neįsivaizduoja, kad taip gali tik pažeminti vyrą. Ji klysta manydama, jog šitaip padeda jam tobulėti.
Kai moteris siūlo vyrui neprašytą patarimą ar bando „padėti“, ji net neįsivaizduoja, kaip įžeidžiamai ir nemaloniai jam tai skamba.
Labai dažnai moteris nori tik pasidalyti savo dienos išgyvenimais, o jos vyras, manydamas, jog jai padeda, pertraukinėja ją, siūlydamas daugybę patarimų, kurie padėtų jai įveikti sunkumus.
Vyrai turėtų prisiminti, jog moterys kalba apie savo bėdas tik tam, kad pasijustų esančios reikalingos, o ne tam, kad gautų patarimų.
Moterims derėtų atsiminti, kad nepageidaujami patarimai ar kritika vers vyrą (ypač jei jis suklydo) jaustis nemylimą ir kontroliuojamą. Jam kur kas labiau reikia jos pritarimo negu patarimo. Kai vyras jaus, jog moteris nesistengia varžyti jo elgesio, jis mielai pats paprašys jos patarimo.
Kai partneris nesutinka su mumis, tikriausiai mūsų pasiūlymas būna ne laiku pateiktas arba nederamai išreikštas.
Labai svarbus moters žingsnis tobulinant tarpusavio santykius – išmokt paremti vyrą jo nekritikuojant ir nepamokslaujant.
Vyras bus linkęs ką nors tobulinti ar pats keistis, kai bus laikomas problemos sprendėju; nereikia daryti problemos iš jo paties.
Vyras bandys išspręsti jam iškilusią problemą. O moteris pasijus geriau, kalbėdama apie problemą.
Kai vyras nori atsikratyti problemos, jis įlenda į olą ir susikoncentravęs ieško galimų jos sprendimo būdų.
Kuo didesni sunkumai slegia vyrą, tuo labiau jis bus nutolęs nuo aplinkos. Tuomet jis negali normaliai elgtis su moterimi ir skirti jai įprastinio dėmesio. Radęs sprendimą, jis iš karto pasijus daug geriau ir, išlindęs iš olos, vėl bus toks pat, koks buvo.
Tikėtis, kad vyras, kuris lindi oloje, staiga pasidarys atviras ir išlies savo jausmus, yra tas pat, kaip viltis, jog nusiminusi ir susijaudinusi moteris susivaldys ir neparodys savo jausmų.
Suprasdama ir palaikydama vyrą, moteris ir nereikalaudama gautų tai, ko nori.
Antra vertus, vyrai menkai nutuokia, kaip jie atitrūksta nuo realybės, kai įlenda į olą. Supratęs, kaip tuo žeidžia savo mylimą moterį, vyras turėtų kaip nors kompensuoti tą nereikalingumo jausmą, kurį jai sukelia jo lindėjimas oloje.
Norėdami pagerinti tarpusavio santykius, ir vyrai, ir moterys turėtų pasistengt suprasti vieni kitus.
Moteriai, kuri dėl ko nors susirūpinusi, nereikia sprendimų ar patarimų, tik reikia, kad kas nors ją išklausytų ir pasistengtų suprasti.
Kad užmirštų savo pačios skausmingus išgyvenimus, moteris gali įsijausti į kitų rūpesčius.
Kad pasijustų geriau, moterys kalba apie buvusius, būsimus ir esamus rūpesčius ir net apie tokias problemas, kurių neįmanoma išspręsti.
Vyras nesupranta, kad kalbėjimas moteriai suteikia palengvėjimą. Jis nesuvokia, jog viskas būtų paprasčiau, jeigu tik jis ją išklausytų.
Moterys mėgsta augančią įtampą, nes tai suteikia pasakojimui žavesio. Kitai moteriai tai visiškai normalu, bet vyrą gali lengvai išvesti iš pusiausvyros.
Išmokęs padėt moteriai emociškai, vyras įsitikina, kad jos klausytis visiškai nesunku. Būtų dar geriau, jei moteris primintų vyrui, jog tenori būt išklausyta ir nesitiki iš jo jokių patarimų.
Tikroji moters nevilties priežastis dažniausiai būna tai, kad ji jaučiasi nemylima, o ne tie sunkumai, apie kuriuos ji kalba.
Kai vyrai pajuto, jog iš kaltinamųjų jie virto klausytojais, klausytis jiems pasidarė nesunku. Vyrai suprato, kad tai padeda užmiršti dienos rūpesčius, be to, suteikia malonumą jų partnerei. Vis dėlto kartais, kai jie būna tikrai sukrėsti, jiems gali prireikti įlindus į olą po truputį lįsti lauk, užimant dėmesį žiniomis ar sporto varžybomis.
Vyrui svarbiausia perprasti painias sprendžiamos problemos detales, o moteriai – jas išpasakoti.
Vyrus paskatina ir suteikia jiems jėgų žinojimas, kad jie yra reikalingi. Moteris paskatina ir suteikia joms jėgų žinojimas, kad jos yra mylimos.
Jei norėsime pasiekti sau naudos partnerio sąskaita, tai neišvengsime įvairių nesutarimų, barnių ir konfliktų. Abu partneriai laimi, palaikydami gerus tarpusavio santykius.
Įsimylėjęs vyras nori būti kiek galint geresnis kitiems. Jis pasidaro atlapaširdis, pasitiki savimi ir mano, kad gali iš esmės pasikeisti. Ir tik tada, kai pajunta, kad jam nepasisekė, grįžta į įprastas gyvenimo vėžes.

Kai vyras turi galimybę atskleisti savo sugebėjimus, išryškėja geriausios jo asmens savybės. Tik tada, kai pajunta, jog jam nepasisekė, vyras vėl pasidaro koks buvęs, t. y. savanaudis.
Įsimylėjęs vyras ima rūpintis kitais taip pat, kaip ir savimi. Jo įsitikinimas, kad reikia rūpintis vien tik savimi, staiga pasikeičia.
Vyras įveikia visus sunkumus, kad tik moteris būtų laiminga. Jos patiriamas džiaugsmas persiduoda ir jam. Dėl to jis įgauna naujų jėgų ir sėkmingai įveikia visus sunkumus.
Jaunuoliui visiškai pakanka rūpinimosi pačiu savimi, bet subrendusiam vyrui to jau neužtenka. Kad pajustų gyvenimo pilnatvę, jis turi pradėt gyvenimą, kurio pagrindinis tikslas yra meilė.
Vyras privalo pasidaryti nesavanaudis ir pajėgus rūpintis kitais. Jam vis dar reikia meilės, bet visų didžiausias jo noras yra dovanoti savo meilę kam nors kitam.
Nereikalingumo jausmas lėtai žudo vyrą.
Kai vyras nedaro teigiamo poveikio moters gyvenimui, jam pasidaro sunku palaikyti su ja normalius draugiškus santykius ar šiaip ja rūpintis.
Kad galėtų džiaugtis gyvenimu, vyrui reikia jausti, kad kažkas juo pasitiki ir žavisi.
Daugelis vyrų sunkiai įsivaizduoja, kaip moteriai svarbu jausti, kad ja kas nors rūpinasi.
Kai moteris susinervina, nusimena ar jaučiasi nelaiminga, jai tereikia tiesiog draugystės ar supratimo. Moteris turi jausti ką nors esant šalia. Ji turi jaustis mylima.
Moters polinkis įkyrėti sumažėja, suvokus, kad ji yra verta meilės ir kad jai nereikia jos užsitarnauti; ji gali atsipalaiduoti, duoti mažiau ir gauti daugiau; ji to nusipelnė.
Subrendusi moteris suvokia, jog per daug lengvai nusileisdavo, savo draugui, kad tik jis liktų patenkintas ir neįsižeistų. Subrendęs vyras supranta, koks geras jis gali būti, kai rūpinasi kitais labiau negu savimi.
Subrendęs vyras žino, kad elgėsi nekaip, bet nuo šiol turi stengtis rūpintis kitais. Subrendusi moteris sužino daugelį būdų, kaip pagerinti santykius su partneriu, bet drauge išmoksta ir išsireikalauti tai, ko nori.
Ir vis dėlto moteris, kuri jaučia, kad duoda daugiau nei gauna, neturėtų kaltinti savo partnerio. Taip pat ir vyras, kuris duoda mažiau, neturi kaltinti partnerės už tai, kad ji kuo nors nepatenkinta. Abiem atvejais kaltinimai nieko nepakeis.
Supratimas, pasitikėjimas, užuojauta ir pritarimas – štai kas padės pataisyti padėtį, tik jokiu būdu ne kaltinimai.
Moteriai svarbiausia neperžengti ribos, už kurios ima skaudinti jos atsidavimas. Ji neturi būt atsidavusi beatodairiškai.
Kai tenka paisyti partnerės nustatytų ribų, vyras dažniau susimąsto, ar jis tinkamai elgiasi, ir pradeda keistis. Kai moteris suvokia, jog, norėdama ką nors gauti, turi nubrėžti protingas savo troškimų ribas, ji savaime pasidaro atlaidesnė partneriui ir ieško būdų savo norams išreikšti ir įgyvendinti su jo pritarimu. Kai moteris nubrėžia tam tikras ribas, ji tolydžio ima jaustis geriau ir sugeba daugiau gauti.
„Nustatyti ribas“ ir „ką nors gauti“ moteriai yra šiek tiek gąsdinantys dalykai. Mat moteris bijo, paprašiusi per daug, susilaukti kaltinimų ir pažeminimo.
Moters silpnoji vieta yra klaidingas manymas, kad ji neverta meilės.
Moteris bijo būti nesuprasta, tad nejučiomis bando kratytis jai rodomo dėmesio ir siūlomos paramos. Vyras, iš jos elgesio supratęs esąs netinkamas jos poreikiams patenkinti, pasijunta atstumtas ir ją palieka.
Vyrus galima pritraukti įtikinant, kad jie yra reikalingi, o atstumti – parodant, kad nereikalingi.
Kai moteris supranta esanti verta meilės, tai atvėrusi duris laukia vyro, kuris jai ją suteiks. Kol vyras ignoruoja moters norus, jie abudu tarytum snaudžia.
Pabudusi moteris atsimena savo poreikius, o vyras taip pat pabunda ir panūsta kiek galėdamas labiau ja rūpintis.
Dažniausiai kai vienas iš partnerių pasikeičia į gerąją pusę, tai ir kitas pasidaro geresnis. Tai vienas mūsų gyvenimo stebuklų.
Vyrui baisiausia – būti pripažintam netikša ar nekompetentingu.
Kaip moterys bijo gauti, taip vyrai bijo duoti.
Keista, bet kai vyrui kas nors iš tikrųjų labai rūpi, tai baimė, kad gali nepasisekti, dar labiau padidėja, ir jis nesugeba visko atlikti taip, kaip reikėtų. Kad išvengtų nesėkmes, jis nustoja skirti savo dėmesį ir meilę žmogui, kuriam iš tikrųjų labiausiai norėtų atsiduoti.
Vyrui, norinčiam išmokti daugiau duoti, pirmiausia reikia suprasti, kad klysti yra gerai, ir suvokti, jog jis ne visada gali žinoti atsakymus į visus klausimus.
Vyrui sunku klausytis moters, kai ji dėl ko nors nuliūdusi ir nelaiminga, nes jis jaučiasi nevykėliu.
Vyrai ir moterys retai turi omeny tą patį, nors ir vartoja tuos pačius žodžius.
Moterys savo jausmus reiškia poetiškais pasakymais, metaforomis, aukščiausio laipsnio būdvardžiais ir apibendrinimais.
Daugelis vyrų nežino, kad moterys savo jausmus reiškia visiškai kitaip negu jie, ir dėl to pasitaiko įvairių nesusipratimų.
Svarbiausias reikalavimas moteriai yra tinkamai suprasti ir paremti vyrą tuomet, kai jis nekalba.
Pasirodo, vyrai ir moterys mąsto ir priima bei perduoda informaciją skirtingai. Moterys garsiai reiškia savo mintis, dalydamosi jomis su įdėmiu klausytoju. Vyrai tyliai mintyse suformuluoja geriausią ir išsamiausią atsakymą. Tik tuomet pasako jį garsiai.
Kai vyras tyli, moteriai lengva įsivaizduoti visa, kas, jos manymu, yra blogiausia.
Moterims reikia daug ką sužinoti apie vyrus, kad jų draugystė būtų graži ir laiminga. Jos turi tvirtai įsisąmoninti: nusiminęs ar susinervinęs vyras nustoja kalbėtis ir įlindęs į savo olą sprendžia rūpimas problemas.
Ir vyrams, ir moterims reikia nustot siūlyti tokią pagalbą, kokios jie patys norėtų. Jie turi perprasti savo partnerių minčių, jausmų ir elgsenos skirtybes.
Kartais moterys kalba dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių vyrai nustoja kalbėti. Štai keturios svarbiausios priežastys, dėl kurių moterys kalba.
1. Kai perduoda arba gauna informaciją. (Tai vienintelė vyrų kalbėjimo priežastis.)
2. Kai nori ištirti ir suprasti, ką nori pasakyti. (Jis nutyla, kai mintyse nesuformuluoja to, ką nori pasakyti. Ji garsiai mąsto.)
3. Norėdama pasijusti geriau ir susikoncentruoti, kai yra nusiminusi. (Jis nutyla, kai yra susijaudinęs. Tūnodamas oloje, jis tikisi nusiraminti.)
4. Kai atskleisdama vidinius išgyvenimus, tikisi sukurti malonią atmosferą. (Jis nutyla, norėdamas vėl susikaupti. Jį baugina per didelis artumas.)
Moteriai svarbu suprasti, jog negalima vyro verst kalbėti tol, kol jis tam nepasirengęs.
Niekada nelįskite į vyro olą, nes ją saugantis drakonas jus apsvilins!
Daug konfliktų kyla dėl to, jog moteris trukdo vyrui tūnoti oloje. Moterys nesupranta, kad vyrams, kai jie yra nusiminę, tikrai reikia pabūti vienumoje arba ramybėje. Įlindus jam į olą, ji tiesiog nesupranta, kas atsitiko. Aišku, ji bando jį prakalbinti. Mėgina jį globoti, traukdama iš olos ir versdama apie tai kalbėti.
Moteris apdega ne tik tuomet, kai iš nesupratimo sutrukdo vyrui užsiimti savistaba, bet ir tuomet, kai neadekvačiai interpretuoja jo pasakymus, kurie dažniausiai reiškia, jog jis tūno oloje arba rengiasi į ją lįsti.
Kai vyras tūno oloje, jis dažniausiai yra įsižeidęs arba susinervinęs ir tiesiog bando pats išspręsti savo problemą. Tuomet padėti jam taip, kaip norėtų moteris, yra visai beviltiška.
Nepaverskite vyro vieninteliu savo gyvenimo pilnatvės šaltiniu.
Vyras nori, kad jo mylima moteris tikėtų jį patį galint įveikti savo negandas. Tikėjimas, kad jis tai gali, yra svarbus jo garbei, išdidumui, savimeilei.
Kai moteris yra laiminga ir nerūpestinga, jam lengviau išlįsti iš savo olos.
Tūnodamas oloje, vyras dažniausiai bando išspręsti iškilusią problemą. Jei jo žmona tuo metu yra laiminga, jam lieka viena problema mažiau. Be to, žinojimas, jog ji yra laiminga su juo, suteikia jam daugiau jėgų įveikti savo bėdas lindint oloje.
Vyrai turi jaustis teisūs. Jie didžiuojasi, jei sugeba pašalinti sunkumus be kitų įsikišimo. (Tuo tarpu moteriai svarbu tai, jog kas nors jai padeda, – ji didžiuojasi gerais tarpusavio santykiais.) Vyras jaučiasi suprastas ir įvertintas, jei moteris elgiasi su juo taip, tarsi sakytų: „Aš tikiu, kad tu gali viską padaryti pats ir kad tau nereikia pagalbos tol, kol pats jos nepaprašai.“
Ta, kuri neturėjo motinos, žinančios, kaip reikia prašyti vyro pagalbos, neįsivaizduoja, kad lengviausia vyrą priverst duoti daugiau tiesiog to paprašant, o ne jį kritikuojant ir teikiant jam patarimų. Be to, jeigu vyro elgesys jai nepatinka, tai jai tereikia paprasčiausiai taip ir pasakyti, o ne teisti jį už blogą ir netinkamą elgesį.
Susilaikydama nuo koregavimo ir bandymų pataisyti vyrą, moteris padeda jam augti pačiam. Patarinėti jam reikia tik tada, kai jis pats to prašo.
Vyras žino, kad kovodamas su iškilusiais sunkumais iš pradžių pats turi įveikti tam tikrą distanciją ir tik tada, jeigu prireiks, galės prašyti pagalbos, neprarasdamas savo jėgų ir savigarbos.
Taigi vyrai nori, kad jais pasitikėtų, o moterys nori, kad jomis rūpintųsi.
Vyrui labai sunku atskirti užuojautą nuo paprastos simpatijos. Jam nemalonu, kai kas nors jo gailisi.
Moteriai nereikia priekaištauti dėl to, kad ji nori ką nors tvirtai žinoti, o vyrui – kad jis nori pabūti vienas.
Kad tarpusavio santykiai būtų geri, abi suinteresuotos šalys turi įdėti pastangų, prisiminti, kad skundimasis dėl įvairių bėdų nėra kaltinimas ir kad moteris, skųsdamasi ir kalbėdama apie savo rūpesčius, paprasčiausiai nori nusiraminti. Moteris turėtų leist vyrui suprasti, kad, nors ji ir skundžiasi, bet vis dėlto vertina jį.
Problemos gniuždo vyrus, kol jie kaip nors nepabando jų spręsti. Pripažindama vyro nuopelnus, moteris įtikina jį, kad vien klausydamasis jis jai padeda.
Moteris neturi slopinti savo jausmų ar jų keisti, norėdama pakelti savo partnerio dvasią. Bet jai derėtų reikšti juos taip, kad vyras nesijaustų įžeistas, puolamas ir kaltinamas.
Prisiminkite, kad moteris visada turi teisę jaustis nusiminusi ir, pasinaudojusi ta teise, pasijunta daug geriau.
Kai vyras išklauso moterį ir kaip reikiant suvokia jos išgyvenimus, jų tarpusavio santykiai labai pasitaiso. Klausymosi irgi reikia mokytis.
Iškilus nesusipratimams, atsiminkite, kad mes, vyrai ir moterys, kalbame skirtinga kalba; negailėkite trupučio laiko ir išsiaiškinkite, ar deramai supratote partnerio žodžius, pasakymus. Šiek tiek sugaišite, bet rezultatas tikrai bus vertas tos gaišaties.
Kai vyras myli moterį, tai kad galėtų vėl priartėti, jam reikia kartkarčiais nuo jos atitolti.
Jeigu vyras neturi progos kiek galint labiau atsitolinti, jis niekada nepajunta stipraus artumo poreikio.
Moterims svarbu suprasti, kad, stengdamosi išlaikyti nuolatinį artumą arba sekdamos savo partneriui iš paskos, tik privers jį visą laiką bandyt ištrūkti ir kiek galint labiau atsitolinti; jis niekada netrokš tvirto tarpusavio ryšio.
Vyras svyruoja tarp artumo ir nepriklausomybės poreikio.
Tam tikrą tarpsnį vyras, bendraudamas su partnere, praranda dalelę savęs.
Kai vyras tolsta nuo jūsų, tai nėra tinkamas metas su juo kalbėtis ar ieškoti artumo. Leiskite jam atitolti. Po kiek laiko jis pats sugrįš. Jis pasirodys mylintis ir užjaučiantis ir elgsis lyg niekur nieko.
Kai ji pasidaro atvira, o jis nesijaučia kaltinamas, tai pats po truputį atsiveria.
Kai moteris pasakoja savo mintis, tai natūraliai įtraukia vyrą į pokalbį. Bet jeigu jis pajunta reikalavimą kalbėtis ar net prievartą, visos jo mintys prapuola. Jis neturi ką pasakyti. O net jei ir turi, tai susilaiko, nes jaučia prievartą.
Vyrui sunku, kai moteris verčia jį kalbėti.
Bet vyras turi jaustis priimamas toks, koks yra, ir tik tada pamažu jis atsivers.
Vyras, kuris nori išmokt būti atviras, pirmiau turi išmokt klausytis. Jis turi pasijusti įvertintas už klausymąsi, o tada pamažu labiau atsivers.
Vyras atsivers, pasijutęs įvertintas už klausymąsi. Kai jis jaučia, kad neturi ką pasakyti, tai ir nekalbės. Bet pirmiausia jis nori būti suprastas.
Moteris gali sutrikdyti natūralų partnerio artumo – tolumo ciklą dvejopai: pirma – sekti paskui jį, kai jis tolsta; antra – bausti jį dėl jo atsitolinimo.
Kai vyras pasijunta baudžiamas dėl to, kad buvo nuo moters atsitolinęs, jis gali pradėt bijoti, kad taip darydamas praras jos meilę. Jis mano esąs nevertas jos meilės. Jam pasidaro sunku vėl siekti jos meilės, nes jaučiasi esąs jos nevertas; jis įsitikinęs, kad bus atstumtas. Šita baimė sutrikdo normalų jo artumo – tolumo ciklą, ir jis pasislepia oloje.
Protingas vyras, patenkinęs poreikį atsitolinti, ras laiko pasikalbėti su savo moterimi, pasiteirauti apie jos savijautą.
Vyras, kuris suvokia savo ciklo esmę, užtikrina moterį, jog po atsitolinimo jis vėl sugrįš.
Moters dvasinės savijautos pakilimai ir nuopuoliai primena bangavimą. Pasiekusi dugną, ji pradeda vidujį apsivalymą.
Bendraudami vyrai atsitolina ir vėl priartėja, o moterys su banga kilnojasi aukštyn žemyn. Taip kinta jų sugebėjimas mylėti save ir kitus.
Vyro mylima, moteris švyti meile ir pasitenkinimu. Dauguma vyrų naiviai tikisi, kad tai truks amžinai. Bet to tikėtis, – vadinasi, manyti, kad ir orai niekad nesikeis, ir saulė švies ištisus metus.
Gyvenimas yra nuolatinė kaita: diena keičia naktį, karštis – šaltį, vasara – žiemą, pavasaris – rudenį, ūkanos – giedrą. Taip pat ir su draugyste, nes ir vyrai, ir moterys gyvena pagal savo kaitos ciklus. Vyrai atitolsta, po to priartėja, o moterys tuo metu su banga kilnojasi aukštyn žemyn. Kartu kinta ir jų sugebėjimas mylėti save ir kitus.
Vyras mano, kad moters nuotaikos keičiasi dėl jo kaltės. Kai ji laiminga, jis tai laiko savo nuopelnu, o kai ji nusiminusi, jis irgi jaučiasi esąs už tai atsakingas.
Moteris, kuri leidžiasi su banga žemyn, tikrai nesitiki ir nenori, kad jai kas nors imtų aiškinti, kodėl jai nereikia to daryti. Jai tereikia, kad ją kas padrąsintų ir išklausytų, pasidalytų jos rūpesčiais ir pasistengtų suprasti, ką ji tuo metu jaučia.
Kai moteris nusileidžia į savo šulinį, išryškėja jos slaptosios negandos. Jos gali būti susijusios su dabartimi, bet dažniausiai ją slegia praeities ar vaikystės išgyvenimai.
Jausdama, kad ją supranta ir palaiko sunkiais laikotarpiais, ji pasiners į savo šulinį ir išlįs iš jo lauk nekonfliktuodama ir dėl to nekentėdama. Tikra laimė gyventi, kai susiklosto tokie tarpusavio santykiai.
Vyro meilė ir parama negali iš karto pakeisti moters vidinių jausmų ir išspręsti jos problemos. Jo meilė užtikrina jai saugų nusileidimą į savo šulinį. Naivu būtų manyti, kad moteris mylės visada taip pat stipriai. Jis gali tikėtis iškilsiant vis tas pačias problemas daug kartų. Jie galės kaskart greičiau tai pergyventi, jei jis suteiks jai paramą.
Moteris leidžiasi į šulinį ne dėl vyro kaltės. Savo supratingumu jis nepadės jai to išvengti, bet gali padėt jai greičiau tai pergyventi.
Moteriai būdinga spontaniškai pakilti po to, kai ji jau pasiekia dugną. Vyras neturėtų bandyt to pakeisti. Ji nėra „sugedusi“ , jai tik reikia meilės, kantrybės ir atjautos.
Kai moteris nesijaučia saugi tiek, kad galėtų leistis į savo šulinį, tai jai belieka dvi išeitys: vengti artumo ir sekso arba slopinti savo jausmus alkoholiu, persivalgymu, persidirbimu arba per dideliu rūpinimusi kuo nors kitu. Bet kad ir kaip ji stengtųsi, neigiami jausmai ir emocijos vis tiek iškils į paviršių ir, beje, nesuvaldomai ir triukšmingai.
Užgniaužus neigiamus jausmus, užgniaužiami ir teigiami, ir meilė miršta.
Nuotaikos bangos atoslūgis yra tinkamiausias metas moters emociniam apsivalymui. Be tokio apsivalymo moteris pamažu netenka sugebėjimo mylėti ir ugdyti savo meilę. Jos prigimtinis bangavimas sutrikdomas, ir ilgainiui ji pasidaro bejausmė ir beaistrė visam laikui.
Dirbančios moters visą laiką tyko stresas ir emocijų sumaištis. Jai nenumaldomai norisi išlieti savo jausmus. Lygiai taip stiprėja vyro troškimas atsitolinti, kai jis dažniau patiria darbo sukeliamą stresą.
Protingas vyras išmoksta tinkamai elgtis, kai reikia padėt moteriai pasijusti saugiai jos nuotaikos bangai kylant ir krintant. Jis numaldo norą ją teisti, ko nors reikalauti ir mokosi teikti jai paramą. Atlyginimas jam yra puikūs tarpusavio santykiai, metų metus lydimi meilės ir supratimo.
Kartais, kai moteris jaučiasi įskaudinta, mintyse ji net gali sutikti su tuo, kad neturėtų taip jaustis. Bet emociškai ji vis dar jaučiasi įskaudinta ir visai nenori girdėti jo sakant, kad ji neturinti jaustis įskaudinta. Jai tereikia, kad jis suprastų, kodėl ji taip jaučiasi.
Vyrai kovoja dėl teisės būti laisviems, o moterys – dėl teisės būti nusiminusioms. Vyrams reikia erdvės, o moterims – supratimo.
Pritardamas moters norui būti išklausytai, vyras suteiks jai galimybę pritarti jo poreikiui būti laisvam.
Vyrui per sunku būti vieninteliu meilės ir paramos šaltiniu.
Kai moters finansiniai poreikia patenkinti, ji aiškiai suvokia savo emocinius poreikius.
Jeigu moteris, kai yra nusiminusi, nesijaučia suprasta, tai ji niekada negali pasijusti visiškai laiminga.
Kiekvienas klaidingai įsivaizduoja, kad partnerio poreikiai yra tokie pat, kaip ir jo paties. Galiausiai viskas baigiasi nepasitenkinimu ir nuoskauda.
Daugumą mūsų emocinių poreikių galima išreikšti kaip vieną meilės poreikį. Vyrai ir moterys turi po šešis skirtingus meilės poreikius, kurie yra vienodai svarbūs. Vyrams reikia pasitikėjimo, pripažinimo, įvertinimo, gėrėjimosi, palankumo ir padrąsinimo. Moterims reikia rūpinimosi, supratimo, pagarbos, atsidavimo, patikinimo ir garantijų.
Nepatenkinus pirminių poreikių, neįmanoma laimėti ir patirti kitų rūšių meilės.
Vyrai tada įvertina šešis pirminius moters meilės poreikius (rūpinimosi, supratimo, pagarbos, atsidavimo, patikinimo ir garantijų), kai visiškai patenkina savo pirminius poreikius. Moteriai irgi reikia pasitikėjimo, pripažinimo, įvertinimo, gėrėjimosi, palankumo ir padrąsinimo. Bet kad šiuos vyro poreikius patirtų ir pradėtų vertinti, iš pradžių jai reikia patenkinti savo pirminius poreikius.
Suprantant savo partnerio pirminius poreikius, galima pataisyti visus vyrų ir moterų tarpusavio santykius.
1. Jai reikia rūpinimosi, o jam – pasitikėjimo
Pasitikėti vyru – tolygu tikėti, jog jis stengiasi daryti viską kuo geriau partnerės labui.
2. Jai reikia supratimo, o jam – pripažinimo
Kai moteris su meile pritaria vyrui, nebandydama jo pakeisti, jis jaučiasi pripažintas. Pripažinimas parodo, kad vyras yra išskirtas iš kitų. Tai nereiškia, kad moteris laiko jį tobulu. Ji tiesiog nebando jo pakeisti, tikėdama jį patį pasikeisiant.
3. Jai reikia pagarbos, o jam – įvertinimo
Kai moteriai teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą įvairūs vyro darbai ir pastangos, jis jaučiasi įvertintas. Įvertinimas yra natūralus palaikymo būdas. Kai vyras jaučiasi įvertintas, jis žino, kad stengėsi ne veltui, ir tai jį skatina dar labiau stengtis. Įvertintas vyras įgauna naujų jėgų ir būna linkęs rodyti dar didesnę pagarbą savo partnerei.
4. Jai reikia atsidavimo, o jam – gėrėjimosi
Moteris tiesiog švyti, jausdamasi vienintelė ir išskirtinė. Žinodama esanti svarbiausia jo gyvenime, moteris neabejotinai pradeda juo gėrėtis.
Gėrėtis vyru – vadinasi, stebėtis, žavėtis juo, jam pritarti.
Kai vyras jaučia, kad juo žavimasi, jis būna pakankamai atsidavęs moteriai ir garbina ją.
5. Jai reikia patikinimo, o jam – palankumo
Giliai širdyje kiekvienas vyras savo moteriai nori būti didvyris ar nenugalimas riteris spindinčiais šarvais. Signalas, rodantis, kad jis išlaikė skirtus išbandymus, yra jos palankumas.
Moters palankumas vyrui visų pirma yra jos pasitenkinimo juo ir jo elgesiu išraiška. (Atminkite, kad palankumas vyrui ne visada reiškia sutikimą su jo nuomone.) Palankus požiūris padeda įžvelgti jo elgesio teigiamybes.
6. Jai reikia garantijų, o jam – padrąsinimo
Kai vyras nuolat kartoja ir parodo jai, kad ja rūpinasi, ją supranta, gerbia, yra jai atsidavęs ir pasiryžęs patikinti ją esant teisią, jos pirminis garantijų poreikis yra patenkinamas. Garantijos moteriai sako, kad ji ir toliau yra mylima.
Vyras dažnai klaidingai mano, kad, patenkinusi pirmus penkis meilės poreikius, moteris daugiau nieko netrokšta, nes ir taip jaučiasi saugi ir laiminga. Tai netiesa. Jis neturi pamiršti kartkarčiais jai garantuoti savo jausmų tikrumą. Taip patenkins šeštąjį pirminį jos meilės poreikį.
Vyras klaidingai mano, kad jeigu jis kartą patenkino visus penkis moters pirminės meilės poreikius, ir ji jaučiasi saugi ir laiminga, tai nuo tol ji savaime žinos, jog yra mylima.
Kai moters laikysena reiškia pasitikėjimą, pripažinimą, įvertinimą, gėrėjimąsi ir palankumą, tai vyrui suteikia jėgų ir padrąsina jį parodyti viską, ką jis gali. Padrąsintas jis stengiasi suteikt moteriai garantijas, kad tikrai ją myli ir gerbia.
Nors vyrui kartais patinka, kai juo rūpinamasi, bet per didelis kišimasis į jo gyvenimą sumažins jo pasitikėjimą savimi arba net visiškai atitolins jį nuo jūsų.

Meilė dažnai išblėsta dėl to, kad žmonės instinktyviai duoda tai, ką nori gauti patys. Kad patenkintumėte savo partnerį, jūs turite išmokt mylėti taip, kaip jam ar jai pirmiausia reikia.

Norėdamas sėkmingai patenkinti moters poreikius, vyras pirmiausia turi išmokt su ja bendrauti.
Kaip vyrui reikia išmokt išklausyti moterį, taip moteriai reikia išmokt suteikti vyrui jėgų. Kai moteris įvertina vyro paramą, tai suteikia jam jėgų padaryti viską, kas yra įmanoma. Vyras patiria jėgų antplūdį, kai jaučia moters pasitikėjimą, pripažinimą, įvertinimą, žavėjimąsi, palankumą ir padrąsinimą.

Norėdama suteikti vyrui jėgų, niekada nebandykite jo pakeisti ar taisyti jo elgesio.

Geriausias būdas padėt vyrui tobulėti – tai atsisakyti bet kokių bandymų jį pakeisti.

Kai vyrai ir moterys išmoks pagelbėti vienas kitam taip, kaip jiems iš tikrųjų reikia, jie savaime keisis ir tobulės.

Vienas sunkiausių meilės ryšių išbandymų – mūsų gebėjimas įveikti savo skirtumus ir nuomonių nesutapimą. Dažna pora, dėl ko nors nesutardama, pradeda ginčą, kuris nesunkiai perauga į tikrą mūšį. Staiga jie nustoja gražiai kalbėtis ir pradeda elgtis taip, kad įskaudintų vienas kitą: kaltina, priekaištauja, skundžiasi, reikalauja, rodo nepasitikėjimą ir t.t.
Vyrai ir moterys ginčydamiesi ne tik žeidžia vienas kito jausmus, bet ir griauna tarpusavio santykius. Bendravimas yra svarbiausias tarpusavio santykių elementas, o ginčai – labiausiai juos gadinantis elementas, nes kuo artimesni ir atviresni mes esame, tuo lengviau mums įžeisti kitą ar būti kito įžeistam.
Kaip bendravimas yra svarbiausias tarpusavio santykių elementas, taip ginčai gali būti labiausiai juos gadinančiu elementu.
Aš rekomenduoju poroms nesipykti praktiniais sumetimais (tai joms „neapsimoka“ ). Geriau apsvarstykite visus argumentus už ir prieš. Derėkitės dėl savo norų, bet nesiginčykite. Galima būti kilniaširdžiam, atviram ir net neigiamus jausmus reikšti nesiginčijant ir nebandant nieko įrodinėti jėga.
Kai kurios poros grumiasi visą laiką, ir galiausiai jų meilė miršta. Tuo tarpu kitos užgniaužia tuos jausmus, kurie veda konfliktų link. Bet po kurio laiko, pačios to nenorėdamos, jos nuslopina ir savo meilės jausmus. Vadinasi, vienos poros kariauja tikrą (atvirą) karą, o kitos – šaltąjį.
Geriausia išeitis – rasti „aukso vidurį“ tarp šių dviejų kraštutinumų. Reikia savo požiūryje palikti vietos kito žmogaus
požiūriui. Tai mums pavyks, jei jausimės pripažįstami ir gerbiami.
Dauguma porų pradeda ginčytis dėl kokio nors menkniekio, o po kiek laiko jau ginčijasi dėl ginčijimosi būdo.
Skaudina, įžeidžia ne tai, ką mes sakome, bet kaip sakome.

Ginčui reikia dviejų asmenų, o jam nutraukti užtenka vieno.
Geriausia užgniaužti ginčą iš pat pradžių. Reikia susivaldyti, kai matote, kad nesutarimai perauga į ginčą. Nustokite kalbėtis ir padarykite pertraukėlę.
Norint išvengti įskaudinimo ginčo metu, naudojamasi keturiais būdais. Tai – puolimas, slėpimasis, apsimetimas, aukojimasis.
Gąsdinimai visada mažina tarpusavio pasitikėjimą.
Emocinis skausmas atsiranda dėl meilės stokos, ir žmogui, kuris jį jaučia, sunku būti meiliam.

Vyrai ir moterys turėtų išmokt būti supratingesni vieni kitų jausmams ir nebandyt jų neigti. Jūs turite elgtis taip, kad patenkintumėte savo partnerio poreikius. Ginčai tuomet pavirs paprasčiausiais pokalbiais, kuriuose mes galėsime suprasti ir pašalinti savo skirtybes.
Daugumą ginčų sukelia tai, kad vyras nevertina moters jausmų, o ji dėl to neranda jam jokio pateisinimo.
Norint išvengti skausmingų ginčų, svarbu suprasti, kaip atsitinka, kad vyrai nežinia dėl ko nevertina moters jausmų, o moterys nejučiomis rodo jiems nepritarimą.
Dažniausiai moterys pradeda ginčus, kai aiškiai ir tiesiai neišreiškia savo jausmų.

Kaip moterims reikia supratimo, taip vyrams reikia palankumo.

Norint pateisinti vyrą, reikia įžvelgti gerus norus, kurių skatinamas jis ėmėsi vieno ar kito darbo. Net jeigu jis būtų neatsakingas, nepagarbus ir tingus, mylinti moteris gali atrasti ir gerų jo būdo bruožų. Pateisinti jo elgesį – reiškia įžvelgti gražius ketinimus ir geruosius jo elgesio ypatumus.

Moteris turi atminti, kad ji gali rodyti vyrui palankumą, nors ir nesutinka su jo nuomone.
Dvi priežastys, dėl kurių kyla dauguma ginčų: 1. Vyras jaučia, kad moteris nepritaria jo požiūriui. 2. Moteris neranda pateisinimo vyro kalbėsenai.

Kuomet vyras padaro klaidą arba pasielgia neatsakingai, moteris net neįsivaizduoja, kaip jis dėl to susijaudina. Tuomet jam ypač reikia jos meilės. Neparodydama tokiais momentais savo palankumo, moteris sukelia jam daug skausmo.

Moterys dažnai nejučiomis išduoda savo nepritarimą vyrui veido išraiška ar balso tonu. Jos sakomi žodžiai gali būti meilūs, bet išraiška ir balso tonas žeis vyrą.

Vyrai labiausiai yra linkę ginčytis, kai padaro klaidą ar pasijunta įskaudinę mylimą moterį.

Galime puikiausiai išvengti audringų ginčų, atsimindami, ko reikia mūsų partneriui, ir neužmiršdami jam to duoti.
Moteriai nesvarbu vyro meilės išraiškos dydis, ji vertinama vienu tašku; visos dovanos vertinamos vienodai.
Vyras nesupranta, kad moteriai mažmožiai yra tokie pat svarbūs kaip ir dideli dalykai. Kitaip tariant, moteriai padovanota rožė tiek pat verta, kaip ir mokesčių sumokėjimas laiku.

Vyrui tai gali būti labai sunku suprasti. Norint tai suvokti, reikia įsivaizduoti, kad moterys savyje turi meilės indą, panašų į automobilio benzino baką, kurį kartkarčiais reikia pripildyti. Būtent menkniekiais, vertinamais po tašką, lengviausia tai padaryti. Moteris jaučiasi mylima, kai jos meilės indas pilnas. Tada ji atsako vyrui didesniu meilumu, pasitikėjimu, pripažinimu, palankumu ir paskatinimu. Kad jos meilės indas nuolat būtų pilnas, jį reikia užpildinėti daugeliu smulkmenų.

Apkabinkite ir paglostykite ją kelis kartus per dieną.
Moteris, kuri žino esanti mylima, gali mylėti nejausdama nuoskaudos.
Vyras neturi užmiršti tų malonių smulkmenų, o moteris neturi pamiršt įvertinti to, ką jis dėl jos daro.
Moteris turi pripažinti instinktyvų vyro siekimą atlikti ką nors svarbaus ir didaus ir tai, kad jis nelabai vertina visokius mažmožius. Vyras išmoks vertinti mažų darbų svarbą, kai bus už tai įvertinamas ir paskatinamas.
Daugelis vyrų siekia vis didesnių laimėjimų, nes tikisi, kad tai padės jiems užsitarnauti meilę.
Vyrai taškus skiria kitaip negu moterys. Kaskart, kai moteris pritaria tam, ką jis dėl jos padarė, ir tai įvertina, jis skiria jai vieną tašką.
Žinoma, vyras nori, kad moteris lygiai su juo dalytųsi kasdienio gyvenimo rūpesčiais, bet jeigu jis nesijaučia įvertintas, tai jos prisiimama rūpesčių dalis jam mažai ką reiškia.
Vyras jaučiasi mylimas tada, kai moteris su meile reaguoja į tai, ką jis dėl jos padarė. Jis taip pat turi savyje meilės indą, bet jis nebūtinai pripildomas tuo, ką moteris dėl jo padaro. Vyro meilės indą gali pripildyti moters reakcija į jo poelgius arba jos jausmai jam.
Norint, kad vyras būtų visiškai patenkintas, reikia išmokt parodyti savo meilę jausmais, o ne darbais.
Moteriai svarbiausia – „meilus nusiteikimas ir švelnūs jausmai“, nes šie dalykai patenkina partnerio meilės poreikius. Kai moteris sugeba parodyti savo meilų nusiteikimą ir švelnius jausmus vyrui, jis jaučia norą duoti daugiau. Kai moteris gauna, ko jai reikia, jos širdis dar labiau atsiveria.

Jeigu vyras padaro klaidą ir jaučia dėl to kaltę ar gėdą, jam reikia daugiau moters meilės. Kuo didesnė klaida, tuo daugiau taškų jis jai skiria.
Kai vyras yra blogai nusiteikęs, elkitės su juo kaip su praūžiančiu viesulu ir ramiai tūnokite, kad jūsų neužkliudytų.
Kai vyras yra blogai nusiteikęs, moteriai vertėtų elgtis su juo kaip su praūžiančiu viesulu ir ramiai pagulėti ant žemės, kol jis praskries. Praūžus viesului, ji bus apdovanota taškų maksimumu už tai, kad nebandė nieko pakeisti. Jeigu ji mėgintų stabdyti viesulą, viskas būtų suniokota, o ji liktų kalta, kad įsikišo.
Tarpusavio bendravimas sekina jėgas tol, kol neišmokstama nukreipti savo energijos reikiama linkme, o tai mūsų partneriai tikrai įvertina.
Nesvarbu, ar jūs rašote laišką, norėdami išlieti savo jausmus, ar tik trokšdami pasijusti geriau, – jausmų išreiškimas raštu visada padės.
Atsakomieji Laiškai yra bene geriausias būdas išmokyt vyrą suprasti, ko reikia moteriai.

Bendraujant partneriams tenka dalytis savo kintančiais jausmais ir poreikiais. Tikėtis tobulų tarpusavio santykių yra daugiau negu idealistiška. Laimei, tarp realybės ir tobulumo viršūnės yra pakankamai vietos mūsų augimui.
Daugelis porų tariasi jų nesugebėjimą sėkmingai ir meiliai bendrauti reiškiant, kad jie nepakankamai vienas kitą myli. Žinoma, meilė daug ką gali, bet sugebėjimas bendrauti yra svarbesnis dalykas. Reikia tik džiaugtis, kad to gana lengvai išmokstama.
Meilės Laiškai padeda, nes jūs būnate priversti parašyt gryną tiesą apie visus savo jausmus. Norėdami atsikratyti vidinio skausmo, turime patirti visus keturis emocinio skausmo pojūčius. Tai – piktinimasis, nusiminimas, baiminimasis ir apgailestavimas.
Labai sunku išgirsti ir suprasti kitus reiškiant neigiamus jausmus, jeigu mūsų pačių blogieji jausmai nebuvo niekam perteikti ar niekieno suprasti. Kuo geriau mes išmokstame atsikratyt savo skaudžių išgyvenimų nuo pat vaikystės, tuo lengviau mums sekasi jais pasidalyti su partneriu ir išklausyt, ką jis jaučia, neįsižeidžiant, neprarandant kantrybės, be susierzinimo ar pykčio.
Jei labai atkakliai priešinsitės savo vidiniams išgyvenimams, turėsite mažiau kantrybės išklausyt kitus reiškiant savo neigiamus jausmus. Tas, kuris nekantrus ir netolerantiškas kitų vaikiškiems išgyvenimams, tas lygiai taip traktuoja ir pats save.
Norėdami pasikeisti, turime griebtis saviauklos. Mumyse tūno emocinga esybė, kuri nusimena, nors mūsų racionalus suaugusio žmogaus protas sako, kad tam nėra jokios priežasties. Privalome atskirti tą emocinę savo asmens dalį ir elgtis su ja kaip mylintys tėvai.
Mes, suaugusieji, dažniausiai bandome reguliuoti savo neigiamas emocijas jų vengdami.
Keista, bet vengdami neigiamų emocijų, suteikiame joms galią valdyti savo gyvenimą.
Neišreikštos, nuslopintos vaikystės emocijos turi galią reguliuoti mūsų tarpusavio santykius ir trukdo jiems švelnėti. Kol mes nesugebėsime skirti trupučio dėmesio šiems, atrodytų, neprotingiems jausmams, atkeliavusiems iš mūsų praeities, tol jie kliudys meiliems mūsų tarpusavio santykiams. Jie lyg tyčia braunasi į mūsų gyvenimą tuomet, kai mums kaip niekad reikia blaiviai mąstyti.
Norint persiauklėti ir pasikeisti, jums reikia įsiklausyti į tuos prieštaringus jausmus, kurių niekada nebuvo paisyta, ir juos suprasti. Ši jūsų esybės dalis trokšta jautrumo ir atjautos, tuomet ji pagis.

Daugelis žmonių suauga per greitai, nes nepripažįsta savo jausmų ar juos slepia. Neišreikštų emocijų skausmas tūno viduje, laukdamas progos išlįsti ir būt pripažintas ir pagydytas. Žmonės gali užgniaužti jausmus, bet skausmas ir neviltis juos grauš be paliovos.
Daugumos fizinių ligų priežastimi dabar yra laikomas mūsų nepagydytas emocinis skausmas. Užgniaužtas emocinis skausmas dažniausiai išsirutulioja į fizinę ligą ar negalavimą, kuris gali baigtis ankstyva mirtimi.
Mūsų visuomenės gyvenimas kupinas pramogų, padedančių atsikratyti skausmo. Meilės Laiškai įgalins jus pažvelgti į savo skausmą iš šalies, pajusti jį ir paskui išgydyti. Kaskart, kai rašote Meilės Laišką, teikiate emocinei ir sužeistai savo asmens daliai tą meilę, supratimą ir dėmesį, kurio jai reikia, kad pasijustų geriau.
Meilės Laiškų rašymas vienumoje yra labai veiksmingas sielos gydymo būdas, bet jis negali pakeisti mūsų poreikio būt išklausytiems, suprastiems kitų. Rašydamas Meilės Laišką, jūs mylite pats save, bet kai pasidalijate tuo laišku su kuo nors kitu, patiriate šio meilę. Mūsų galimybę mylėti save padidina kitų meilė. Teisybės sakymas atveria artumo duris, pro kurias gali įeiti meilė.
Kad galėtume labiau mylėti save, mums reikia kitų meilės.

Švelnus ir atidus psichologas ar artimas draugas gali būti galingas meilės ir gydymo šaltinis. Vienas ar kitas tikrai jums padės, jeigu tik sugebėsite atverti jam savo giluminius jausmus. Jūs gal nesilankote pas psichologą, tuomet jums labai praverstų draugas, kuris kartkarčiais perskaitytų jūsų laiškus. Rašydami vienumoje pasijusite geriau, bet jums reikia pasidalyti Meilės Laiškais ir su kitu asmeniu, kuriam tikrai rūpite ir kuris gali jus suprasti.
Skirdami laiko savo pačių jausmams išklausyti, mažai savo asmens dalelei jūs tarsi tariate: „Tu svarbi. Tu nusipelnei, kad būtum išklausyta, ir man tikrai rūpi tai, ką tu pasakysi.“
Jeigu jūs iš savo partnerio negaunate tokios paramos, kokios norite, vadinasi, arba neprašote, arba prašote ne taip, kaip reikėtų. Meilės ir paramos prašymas yra sėkmingų tarpusavio santykių pagrindas. Jeigu jūs norite GAUTI, tai turite PRAŠYTI.
Moterys klysta, kai mano, jog joms nereikia prašyti paramos. Kadangi jos intuityviai jaučia, ko reikia kitiems, ir padeda, kuo gali, tai tariasi ir vyrus elgsiantis taip pat.
Įsimylėjusi moteris instinktyviai siūlo savo meilę. Su didžiuliu užsidegimu ir entuziazmu ji skuba į pagalbą. Kuo labiau ji ką nors myli, tuo labiau aukojasi.
Taigi moteris tikisi, kad jos partneris, jeigu ją myli, visada pasisiūlys padėti ir jai nereikės nieko prašyti. Ji gali net specialiai nieko neprašyti, norėdama patikrinti, ar jis ją myli. Kad išlaikytų šį egzaminą, jis turi atspėti, ko ji nori, ir neprašomas pasisiūlyti padėti.
Tai gana sunku, nes, paprašytas netinkamai, vyras tiesiog nusisuks nuo jūsų, o jeigu iš viso neprašysite, tai gausite labai mažai arba negausite nieko.
Vyras nenutuokia, jog moteris tikisi iš jo atlygio už savo pastangas. Jis mano, kad jeigu moteriai ko trūktų, tai ji nustotų jam teikti paramą. Kai moteris nieko neprašo, tai vyras mano, kad jai nieko daugiau iš jo ir nereikia.
Galiausiai ji gali paprašyti jo paramos, bet tada jau bus tiek daug jam davusi ir jausis tokia nepatenkinta, kad jos prašymas virs reikalavimu. Kai kurios moterys pasipiktina vyru vien dėl to, kad turi prašyt jo pagalbos. Kai jos paprašo, tai net jam sutikus suteikt jai reikiamą pagalbą, ji liks nepatenkinta, nes turėjo to prašyti. Ji taip mano: „Jeigu aš pati turėjau to paprašyti, tuomet tai nesiskaito.“

Vyrai labai nepalankiai žiūri į reikalavimus ir nepasitenkinimą.
Prašymui virtus reikalavimu, jos galimybės gauti jo paramą smarkiai sumažėja. Gali būti, jog jis net duos mažiau vien dėl to, kad jaus ją reikalaujant daugiau.
Jeigu moteris neprašo paramos, tai vyras mano, kad jis jos teikia pakankamai.
Svarbu yra paprašyt jo padaryti tai, ką jis visada jums daro, ir nelaikyti to savaime suprantamu dalyku. Paskui, kai jis tai padarys, turite dosniai įvertinti jo pastangas. Nesitikėkite, kad jis pasisiūlys padėti jūsų nepaprašytas.
Žengdamos pirmą žingsnį stenkitės neprašyt iš jo daugiau, negu jis įpratęs duoti. Sutelkite dėmesį į tuos mažus darbelius, kuriuos jis visada dėl jūsų nuveikia. Leiskite jam priprasti prie nereiklaus savo prašymo tono.
Kad ir kaip gražiai jūs išdėstytumėt savo pageidavimą, jeigu vyras nugirs reikalavimo gaideles, tai jis girdės tik tai, jog per mažai padeda. Tada jis dar mažiau jus rems, kol neįvertinsite to, ką jis jūsų labui jau daro.
Reikia žinoti penkias paslaptis, kaip deramai paprašyti vyro paramos. Jeigu jų nežinosite, tai vyras lengvai nuo jūsų nusisuks. Štai jos: 1 – parinkite tinkamą laiką, 2 – prašykite nereikliu tonu, 3 – kalbėkite trumpai, 4 – aiškiai suformuluokite prašymą, 5 – parinkite tinkamus žodžius.
Įsidėmėkite, kad, prašydamos vyro paramos, neturite jo įtikinėti.
Kaip nusiminusi moteris nenori girdėti aibės paaiškinimų, kodėl ji neturėtų būt nusiminusi, taip ir vyras nenori klausytis visokių argumentų, kodėl jis turėtų patenkinti jos pageidavimus.

Atminkite, kad vyrai daug mieliau renkasi „taip“ , kai gali laisvai pasakyti ir „ne“.
Kai prašote vyro padėti ir nesmerkiate už atsisakymą, jis tai atsimins ir kitą kartą mieliau suteiks jums paramą.
Kai vyras burba, tai yra geras ženklas – jis banso įvertinti jūsų prašymą, atsižvelgiant į savo poreikius.
Vienas iš svarbiausių atkaklaus prašymo elementų – paprašius pagalbos, vėliau tylėti.
Draugystė panaši į sodą. Jis vešliai auga ir žaliuoja nuolat laistomas. Jį auginant reikia atsižvelgti į metų laikų kaitą ir nenumatytus orų pasikeitimus. Turime pasėti naujas sėklas ir išrauti piktžoles. Panašiai reikia elgtis ir norint išlaikyti negęstančią meilę. Privalu atsiminti ją esant sezonišką ir stengtis patenkinti tam tikrus jos poreikius.

Ištraukos iš knygos John Gray „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“