Juokingiausi anekdotai

Studentas per atostogas keliavo per pasaulį ir pateko pas laukinius, praktikuojančius kanibalizmą. Studentas žmogėdroms pasirodė pernelyg liesas ir gyslotas, tad šie nutarė iš pradžių jį apvirti su bulvėmis katile. Verda verda …
Po valandėlės vienas žmogėdra prieina prie katilo ugnies pakurstyti ir kad sukliks:
– Žiūrėkit, tas velnio studentas visas bulves surijo! Vėl reiks iš naujo skusti.

Vaikinas klube nusižiūrėjo merginą ir nutarė ją „kabinti“:
– Panele, ar nepasakytumei, koks čia miestas?
– Nežinau, aš – ne vietinė, – atsako mergina.

– Ar galiu apsimauti tavo kojinėmis, nes mano visos suplyšusios, – klausia jaunuolis, išsiruošęs į pasimatymą, kambario draugo.
– Žinoma, maukis. Ana ten, po lova stovi.

Susitiko du kolegos chirurgai ir dalijasi patirtimi. Vienas porina:
– Prieš porą mėnesių turėjau labai įdomų atvejį. Atvežė vyruką iš avarijos vietos sutrupintu šlaunikauliu. Matau, kad kojos amputacija neišvengiama, bet vyrukas jaunas, stiprus, gaila… Ir, kaip tyčia, nei protezų nėra, nei kokio lavono. Tai paėmiau vilkšunio, kuris apie ligoninę slankiojo, šlaunikaulį ir įstačiau tam vyrukui. Žinok, puikiausiai sugijo! Dabar jis jau vėl darbingas.
– O ar labai šlubuoja? – teiraujasi kolega.
– Nė trupučio! Nebuvo jokios organizmo atmetimo reakcijos. Stebiuosi net aš pats.
– Ir jokių pakitimų?
– Na, vienas šuns refleksas vis dėl to liko: kai tik eina pro medį ar stulpą, ta koja tuoj ir pasikelia…

Įkaušęs vyrukas eina šaligatviu, statydamas vieną koją ant šaligatvio, o kitą ant grindinio, tad smarkiai svyruoja.
– Po perkūnais! Tiek metų pragyvenau, o tik dabar pastebėjau, kad taip šlubuoju! – stebisi žmogelis.

Grįžta namo vyras, žiūri – žmona nuoga guli. Suprato, kad kažkas negerai, puolė po kambarius
lakstyti, ieškoti. Nieko neradęs, išėjo į balkoną parūkyti. Žiūri – kažkas kabo ant rankų.
„Aha… „, ir pačiupęs spintelę, kad trenks per tas rankas.
Vyksta teismas:
Kaltinamasis: – Pareinu namo, žiūriu žmona nuoga. Iš karto supratau, kad kažkas yra, suradau
jos meilužį kabantį ant balkono turėklų ir supykęs trenkiau su spinta…
Nukentėjęs: -Palaisčiau gėles balkone, nutariau pasimankštinti. Pasikabinau rankomis už
kaimyno balkono turėklo ir ėmiau daryti prisitraukimus. Staiga kažkas kaip trenks su spinta per
rankas…
Liudininkas: – Sėdžiu spintelėje, staiga kažkas kaip čiupo ją ir metė per balkoną, dar turėklą
užkabino…

Įkrito arklys, lapė ir vilkas į duobę. Sėdi, niekaip išlipti negali. Sėdi vieną dieną, sėdi kitą
dieną… Trečią dieną išalko žiauriai visi, todėl lapė šnibžda vilkui:
– Suvalgom, klausyk, tą arklį, vis ne taip ėsti norėsis.
O arklys kažkaip išgirdo, ką lapė vilkui pasakė, tai jis ir sako:
– Nesuvalgysit jūs manęs, negalima manęs valgyti!
– Kodėl čia tavęs negalima valgyti?- nustebo lapė su vilku.
– Nuodingas aš! – atsako arklys.
– …?!… Kaip tai nuodingas..?.. Eik…, nenusišnekėk, koks tu nuodingas!
– Nu tikrai nuodingas aš, net ant galinių kanopų parašyta! Parodyt galiu!
– Nu, parodyk, – lenda lapė su vilku pasižiūrėt, o arklys kaaaaaip spyrė abiem. Lapė iškart
kojomis į dangų guli, o vilkas kruvinas visas spėjo dar pagalvot: „Ir kokio velnio aš ten
lindau, vis tiek skaityti nemoku”…

– Visada atnešate pilną lėkštę sriubos, o šiandien vos ant dugno, – restorane skundžiasi
lankytojas.
– Prašyčiau atleisti, – sako padavėjas. – Pamiršau įpilti vandens!

-Kodėl blondinė taip džiaugiasi, kai po 6 mėnesių puzzle sudėtas?
-Nes ant įpakavimo įrašyta: 2-4 metai.

-Ką daryti kai blondinė į tave meta granatą?
-Ištraukti žiedą ir mesti atgal

Vienos studentės paklausė:
– Koks skirtumas tarp studento, profesoriaus ir troleibuso?
– Tarp studento ir profesoriaus jokio, o po troleibusu aš dar negulėjau…

Vyr. gydytojas klausia uždususio paciento:
– Kodėl pabėgote iš operacinės?
– Todėl, kad seselė pasakė: „Prašau be panikos! Apendicito operacija pati lengviausia… ”
– Na ir kas? Tai tiesa.
– Taip, taip. Bet ji pasakė ne man, o tam jaunam chirurgui su skalpeliu!

– Jei norite pasveikti, turite laikytis dietos: pomidorų sriuba, daržovės, obuolys, – sako
gydytojas.
– Visa tai prieš valgį, ar po?

Skambutis, pakelia ragelį tėvas:
– Taip?
– Laba diena, norėjau paklausti ar jūsų dukrą galima?
– Kad jos nėra namie…
– Ne, jūs nesupratot, ji tai pas mane, bet ar ją galima?

Eina ežiukas keliu. Pamato jį voverė ir tyčiojasi:
– Ežys, ežys – šiknoj pagalys.
Voverė vėl:
– Ežys, ežys – šiknoj pagalys.
Tas nekreipia dėmesio, toliau eina. Ežys sako:
– Voverė, voverė – šiknoj inkaras.
– Taip nesąžininga, nesirimuoja.
– Bet užtai sunku ištraukti.

Civilinės metrikacijos biure:
– Kodėl aš turėčiau jus kuo greičiau sutuokti?
– Savo automobilį pastatėme prie kelio ženklo „Stovėti draudžiama”.

-Ką jūs vestuvių proga padovanojote dukrai?
-Automobilį.
-Tai kur jaunieji praleido medaus mėnesį?
-Ligoninėje.

Mama barasi:
– Petriuk, šaldytuve buvo trys apelsinai! O dabar likęs tik vienas. Kaip tai atsitiko?
Petriukas gūžteli pečiais:
– Visai paprastai, mamyte! Trečiojo apelsino aš nepastebėjau…

– Tėti, kodėl ši gitara be stygų? – klausia tėvą instrumentą gavęs sūnelis.
– Išmoksi skambinti, gausi ir stygas…

– Žinai? Nupirkau dukrai pianiną ir maniau, kad ji ims skambinti. Bet kur tau…
– Panašiai atsitiko ir man, kai nupirkau uošvei lagaminą.

Autostrada švilpia raudonas Mersedesas. Greitis gal 200 km/h . Policijos poste budintis leitenantas
Kukutis užfiksuoja pažeidėją ir pradeda vytis. Po valandos pasiveja. Prie vairo sėdi blondinė.
Leitenantas prieina, prisistato ir paprašo parodyti teises. Blondinė klausia:
– O kas tai yra?
– Na, toks dokumentas, kur yra jūsų nuotrauka, kitoje pusėje yra raidės: a, b, c, d, e.
– A, atrodo turiu, – blondinė ilgai rausiasi savo rankinuke ir galų gale paduoda leitenantui
teises.
– Dabar prašau technikinį pasą.
– Ką, ką tokį? – nustemba blondinė.
– Tai toks popierius, kur apie mašiną parašyta, koks numeris ir t.t… – kantriai aiškina
leitenantas.
– Gal rasiu…- sako visai pasimetusi blondinė. Po kelių minučių – randa.
Leitenantas Kukutis supratingai linkčiodamas galva susisiekia racija su vadovybe, papasakoja
kad pažeidėjas neturi supratimo nei apie teises nei apie technikinį ir klausia ką daryti.
Po minutės pasigirsta majoro klausimas:
– Ar pažeidėjas – moteris?
– Aha.
– Ar pažeidėja blondinė?
– Aha.
– Ar vairuoja raudona Mersą?
– Taip…
– Dabar klausyk manęs įdėmiai, leitenante, nusimauk kelnes ir prieik prie mašinos.
– Bet, tamsta majore… – Kukutis visai sutriko.
– Tai įsakymas.
Įsakymas tai įsakymas. Nusimauna kelnes ir prieina prie blondinės. Ta visai pasipiktinusi
sušunka:
– Na ir vėl tas testas alkoholiui nustatyti !!!!

Senelis graudžiai pasakoja:
– Augau labai neturtingame kaime. Septyni vaikai šeimoje, nederlinga žemė, ir net vaivorykštė
virš kaimo būdavo nespalvota…

Klientas kirpėjui:
– Kodėl jūs kiekvienąkart man pasakojate kuo šiurpesnes istorijas?
– Suprantate, kai jūsų plaukai atsistoja piestu, man lengviau kirpti.

– Kai anksti ryte išgirstu žadintuvą, man atrodo, kad į mane šaudo.
– Na, ir kaip, šoki iš lovos?
– Ne, guliu tarsi užmuštas…

Asistentas sako antropologijos profesoriui:
– Ar girdėjote, jog Afrikoje rasta kaukolė moters, gyvenusios maždaug prieš 40 tūkstančių metų?
Į tai mokslininkas:
– Jai galima drąsiai pridėti 10 tūkstančių metų. Juk moterys visada stengiasi atrodyti
jaunesnės!

– Šiandien dvidešimtosios mūsų vedybų metinės. Kaip mes jas paminėsime, mielasis?
– Tylos minute.

Per biologijos pamoką mokytoja įspėja vaikus:
– Gyvūnų negalima bučiuoti, nes taip plinta užkrečiamosios ligos.
– Tai tiesa, – sutinka Petriukas. – Mano mamos pažįstama dažnai bučiuodavo savo šunelį…
– Taigi! Ir kas nutiko?
– Ogi vargšas šunelis nudvėsė…

Pasipiktinęs darbuotojas nuėjo pas šefą ir išklojo jam savo nuomonę apie darbą ir atlyginimą:
– Gaunu vieną algą, o dirbu už du – metas padidinti man atlyginimą.
– Gerai, – atsakė šefas, – bet pasakykite man pavardes anų dviejų, kad galėčiau juos atleisti.

Pobūvyje susitiko biologas ir chemikas.
– Net gėda prisipažinti, – sako biologas, – bet aš visiškai nieko nenutuokiu apie šių dienų
techniką. Net nežinau, kaip veikia elektra.
– O, juk tai labai paprasta, – aiškina chemikas. – Pakanka nuspausti jungiklį!

Kavinėje:
– Oficiante, ar galima puodelį kavos?
– Iš kur aš žinau, galima ar ne? Aš jums ne gydytojas!

Restorane:
– Ką norėtumėte užsakyti?
– Pirmiausia norėčiau meniu.
– Meniu neduodame. Norite skaityti – eikit į biblioteką!

Grįžta traukinių palydovė namo pas vyrą, nusirengia ir gulasi miegoti. Po kelių minučių į lovą įsirango vyras ir sako:
– Nu, davai…
Žmona, jau beveik miegodama:
– Palauk, palauk. Tuoj, traukinys pajudės, tada…

Policininkas rašo tarnybinį prašymą vyriausiojo komisaro vardu:
„…ryšium su sunkia materialine padėtimi, prašyčiau jūsų išduoti radarą ir pervesti mane į kelių policijos policininko pareigas…”

Pirkėjas mėsos parduotuvėje:
– Kokią čia mėsą pasvėrėte?
– Aš Jus perspėjau, kad pardavinėjame šunieną.
– Žinau, kad šunieną, bet kodėl mėsoje nuolaužos, vinys!?
– Mėsa antros rūšies. Kapojame kartu su būdomis.

Policininkas turguje pastebi piratinių kompaktinių diskų prekeivį:
– Tai ką, prekiauji nelegalia produkcija?
– Ką jūs! Čia atsinešiau kitiems parodyti savo asmeninę kolekciją!
– Tai kad mačiau, kaip iš tavęs ką tik nupirko kompaktą!
– Nenupirko! Atėmė! O pinigų davė, kad tylėčiau!

Važiuoja išgėręs klebonas gerokai viršydamas leistiną greitį. Sustabdo jį kelių policininkas ir
klausia:
– Tai ką, kunigėli, į pragarą skubi?
Klebonas atsako:
– Neee, vaikeli, nebėra pragaro. Visą smalą ant kelių supylė, o velnius pakelėse sustatė…

Ateina klientas pas laikrodininką. Laikrodininkas paima kliento laikrodį,
atidaro, o iš jo iškrinta nudvėsęs tarakonas. Meistras ir sako:
-A-a dabar suprantu, kodėl neina jūsų laikrodis. Mašinistas numirė.

Traukinyje, vėluojančiame visą valandą, konduktorius reikalauja keleivio bilieto. Keleivis
pasipiktinęs:
-Kodėl aš jums turėčiau rodyti bilietą? Pagal tvarkaraštį aš jau namuose!

Vienas Novaruskis skundžiasi kitam:
– Žinai, nusipirkau naują teliką… Tris tūkstančius žalių paklojau. O kitą dieną katė ant
teliko užšoko ir privarė į jį. Tai už remontą dar pusę palikau…
– O tai katą bent jau užmušei?
– Negaliu… Ji pusantro tūkstančio kainuoja…

Mokytojos raštelis tėvams:
„Gerbiamieji tėveliai, prašau dažniau prausti Petriuką, nuo jo sklinda nemalonus kvapas.”
Atsakomasis raštelis:
„Gerbiamoji mokytoja, Petriuko uostyti nereikia, jį reikia mokyti.”

Novaruskis su savo šešišimtiniu mersu nuvažiuoja apsipirkti. Po kelių minučių grįžęs, randa
vietoje merso seną zapuką su priklijuotu lapeliu: „Aš buvau priverstas nuvaryti jūsų mašiną.
Jei netikite, pabandykite pavažinėti su manąja!”.

Pokalbis šeimoje:
– Vietoje to, kad mokytis, tu lakstai paskui mergas!
– Tėti…
– Ir nepertraukinėk manęs, kas čia tėvas?!!!
– Abu, tėti, abu…

Vyras ateina į vaikų darželį, sūnaus pasiimti. Auklėtoja jo klausia:
– O kuris čia jūsų vaikas?
– O koks skirtumas? Vis vien ryt atgal atvesiu.

Į žmogaus duris beldžiasi kaimynas:
– Jei jūs nenustosite groti savo saksofonu, aš išprotėsiu!!!
– Jau išprotėjote! Aš jau dvi valandos, kaip negroju!

Buvo vakaras. Už lango temo. Ji, visiškai nuoga, gulėjo ant nugaros. Jos šviesi krūtine
besileidžiančios saulės spinduliuose tapo rausva. Jos praskėstos kojos buvo pakeltos į viršų.
Aš, ant nuogo kūno užsimetęs chalatą, žiūrėjau į ją ir galvojau: „kaip viena šaldyta višta
pamaitinti visą šeimą?”…

Mergaitė po diskotekos grįžta namo. Motina, ją pamačiusi, ima bartis:
– Tu ką, taip apsirengusi ėjai į šokius?!!! Greit apsirenk ir eik miegot!!!

Novaruskis susilaužė ranką. Daktaras ją apžiūrėjo ir sako:
– Ranka sulaužyta. Teks dėti gipsą.
– Kokį dar gipsą? – Pasipiktina Novaruskis, – dėk marmurą, aš užmokėsiu!

Buratinas atsitempia į mokytojų kambarį didelį kelmą:
– Tėvą į mokyklą kvietėte?

Daktaras: Sportuojate?
Aš: Taip. Dažnai bėgu nuo savo problemų.

Kaip intravertai ruošiasi vakarėliui? Jie kaupia savo jėgas.

Nenoriu girtis, bet man net nereikia alkoholio, kad išsiųsčiau žinutes, dėl kurių vėliau gailėčiausi.

Aš: Aš priklausomas nuo lošimų.

Psichologas: Lažinamės, kad tu nemesi.

Pas mus psichologiški santykiai. Ji psichė, o aš logiškas.