Svarbi kiekviena akimirka: mokomės iš gyvūnų

Kasdienybė su mumis dažnai elgiasi negailestingai. Jau seniai prie to pripratome ir dažnai nesiskųsdami žaidžiame šį žaidimą, kurį iš tiesų ne mes sugalvojome. Dirbame viršvalandžius, kol visai „perdegame“, tūnome bute prie intensyvaus eismo gatvės, nusistatome žadintuvą ankstyvam rytui, nors esame pelėdos. Pajusti ir suvokti, ko iš tikrųjų norime, to beveik nebemokame. Tam, kad vėl atrastume save, nereikia guru ar brangių savęs pažinimo kursų. Yra būtybių, kurios rūpesčių kamuojamiems žmonėms gali tapti puikiausiais mokytojais; jos veltui duoda pamokas ir niekuo neįpareigoja. Vienintelė sąlyga: netrukdyti, tiesiog žiūrėti, suprasti ir įsijausti!

•  Kai išlenda saulutė, eik į lauką ir pagauk porą spindulėlių!
•  Pamiegojęs pasirąžyk!
• Kad ir koks paslaugus nori būti vadovui, išlik savimi!
• Kai dubenėlis ištuštintas, dera nusnūsti pokaičio!
• Sportuojant ir žaidžiant dūkti gali ne tik vaikai!
• Jeigu tave kažkas sudomino, pasižiūrėk!
• Jei į tave tiesiasi mylinti ranka, priglusk prie jos!

Gyvūnai mus moko, kaip iš kiekvienos valandėlės pasiimti tai, kas geriausia. „Naudokis akimirka!“- toks jų moto. Šuo, katė, arklys ar triušis nieko nepaiso, kai šaukia instinktas. Jie su malonumu rąžosi, reguliariai bėgioja, ėda, kai išalksta, neskubėdami mėgaujasi, kai juos glosto ir kai duoda ramybę. Viskas labai paprasta!

Ko dabar norėčiau? Būti spontaniškas

Tas, kas niekada nenukrypsta nuo rutinos, ilgainiui pradeda jaustis vis patogiau ir nebemoka spontaniškai elgtis. Tuo tarpu neplanuota veikla tvarkingą gyvenimą nepaprastai atgaivina. Šokti, juoktis, švilpauti linksmą melodiją – smagios akimirkos nudažo kasdienybę ryškiomis spalvomis. Laimė, spontaniškumo galima išmokti, pavyzdžiui, darant tokį pratimėlį:

• Du kartus per dieną užsimerkite
• Užsimerkę septynis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite
• Pasvarstykite, ko šią akimirką norėtųsi
• Neslopinkite „beprotiškų“ idėjų
• Įgyvendinkite vieną pašėlusį sumanymą – ir kuo greičiau

Tą, kas mėgsta dažnai pasielgti spontaniškai, rimti tipai paprastai vadina nepatikimu. Jie tiesiog pavydi! Kartais pasielgti neapgalvotai – tai būti šiek tiek nenuspėjamam mūsų sustabarėjusiame pasaulyje. O tai atgaivina ne tik mus pačius, bet ir aplinkinius.

Būti spontaniškam nereiškia suvilioti vadovą, mesti darbą ar iš niekur nieko nutraukti santykius. Būti spontaniškam – tai įsileisti į gyvenimą daug džiaugsmo akimirkų. Pavyzdžiui, užuot maukę skystimą iš biure stovinčio automato, galime kartais iš italų kavinukės už kampo atsinešti kapucino; galime kam nors padovanoti smulkmenėlę, galime sau ir kitiems padaryti ką nors gero ir taip suteikti džiaugsmo.

Ištraukos iš: Jutta Oster „Vietoj šokolado. Visa, kas gali mus pradžiuginti“