Antanas Drilinga Rytą
Atsikelti rytą ir eiti
Per rasą, per rūką,
Per pabudusio paukščio čiulbėjimą,
Per pabundantį medžio šešėlį,
Atsikelti rytą ir eiti
Per saulės šviesą, per skardų
Balsą žmogaus ir per gausmą
Balsų, pripildžiusių erdvę,
Atsikelti rytą ir eiti
Per savo ir tavo buvimą,
Per mudviejų didelę dieną,
Kuri pabaigos neturi,
Atsikelti rytą ir eiti
Ir vadint visa tai — gyvenimu.
Man nepatiko… Truputį nuobodus.
Įdomu. Kartais taip norisi ką nors gražaus pasiskaityti.
Na, tokius eilėraščius reikia suprasti
man tai labai gražus
Labai labai gražu ir nuotaika iškart pakilo!
gyveno ksrtą senelė ir senelis susitaria bulves skutė o kai vakaras atėjo sekti pasakas pradėjo.pasaka be galo.