Meilės eilėraščiai
Meilės eilės:
Į upę suteka šaltiniai,
Į jūrą teka upės,
Dangaus vėjeliai pirmutiniai,
Kur tik pažvelgsi supas;
Ir niekam vienišam nemiela,
Visur visi po du,
Dvi sielos virsta viena siela.
Kodėl ne aš ir tu?
Salomėja Nėris. Kaip mylimojo laiškas
Baltais balandžiais atlekia,
Juodais varnais išvyksta
Tos mano dienos, naktys tos,
Apvildamos jaunystą.
Rytojus mano tolimas, –
Nežinomas, neaiškus, –
Taip laukiamas, taip norimas,
Kaip mylimojo laiškas.
Žiūrėk, kalnai bučiuoja dangų,
Bangelė bangą glosto;
Sesuo gėlė brolelį brangų
Užmigdo ir apklosto.
Ir saulei mielas žemės vardas,
Ir mėnuo štai virš sodų;
Ko būtų šis švelnumas vertas,
Jei ne mane bučiuotum?
R.Tagorė
Aš pasiilgau tavo akių.. negaliu gyvent be jų..
tu pasiilgai tų bučinių.. nuo kurių mes skrendam abu…
aš pasiilgau žodžių šiltų.. tų kuriuos kartoji tu..
tu pasiilgai rankų švelnių – kai būnam kartu…
Ateik, Tavęs labiausiai pasiilgau. Tarytum šiandien supratau – myliu.
Ateik! Vėl mano skruostus ašara suvilgo. Vėl aš vienas kenčiu.
Meilė – kas ji? Kokia ji?
Tai Hamleto vertieji klausimai.
Gal ji, kaip pasakoj, iš pieno plaukus?
Švelni, kitokia, amžina…
Gal ji trapi, galinga, nekalta,
Kaip žaibo nutrenkta?
Meilė Tėvynei, Dievui, gamtai.
Svarbiausia Žmogui ji yra…
Tai jausmas kur vienu metu
Ir džiaugsmas bus ir skausmas…
Kai skrendi, krenti ir kovą vėl laimi.
Tai jausmas besilaukęs jau visų –
Paveikslų, dėmesio, karų…
Tai jausmas – tvirtas ir stiprus
Kada aplink šviesu, spalvota…
Kada dvi širdys groja tik kartu…
Be jos mes esam niekas.
Tik dulkės amžinam lede…
Atsakymo nebus… nėra… nelaukit
Juk meilė kiekvienam sava. Saulius Baltrūnas
eds. „ne” mano širdy
Tikrasis ne atspindi Tavy
ir tavo širdis jau miega
lyg pavargusi raukšlėta oda.
Tikėk, kad laimė būna…
Tikėk, kad sakysi „taip”
ir nesustabdys net miegas
net liūdesys ir silpnos jėgos.
O tavo svajonė išsipildys
Būkime laimingi…
Būk manyje
Mano amžinoji šviesa, džiaugsmas ir viltis,
te atneša tau laimę
Rufkis.
Šiandien anksti iš ryto
Rausvai dar tekant saulei,
Aš pajutau, kad myliu,
Kad jungias du pasauliai.
Tu man pasėjai meilę,
Tikėjimą ir viltį.
Užuot paslėpus saulę,
Atidavei dar širdį.
Tad atiduok ir mirtį,
Jai liest tavęs neleisiu!
Verčiau du kart numirsiu-
Niekuo tavęs neteisiu!
Jei nori būsiu vergas?
Jei nori būsiu paukštis?
Išskrisiu, jei norėsi,
Ir nieks nebesugaudys?!
Aš tavo jau šiandiena
Ir tu jau mano amžiams,
Atleisk prašau už vieną,
Atleisk, kad myliu amžiams!
Rufkis
– Netylėk, netylėk, netylėk,-
Tik kartoji, kartoji,- kalbėk.
Nepatinka kai liūdnas esu,
Kai myliu, bet liūdžiu ir tyliu.
Bet suprask nesupyk ir atleisk ,
Aš myliu ir mylėsiu tik leisk.
Tik tave taip bučiuosiu karštai,
Geidulingai, saldžiai ir švelniai.
Tu jauna, paslaptinga, keista.
Tu tyra kaip nuo rožių rasa.
Tavo akys kaip naktį dangus
Begaliniais žvaigždynais platus.
Ir į laimę aukštai jis pakils,
Tas kurs tavo meilę patirs,
Savo norus, pavydą nuslėps,
Patylės, paliūdės, bet mylės.
Ar man būt ar nebūti šalia,
Ar kaip ledui išplaukti upe?
Ir ištirpti tavoj atminty
Pasakyk, pasakyk ar myli?!
Rainer Maria Rilke. Meilės daina
Kaip sustabdyt man savo sielą nuo
tavosios palietimo? Kaip turiu
kitur nukreipti ją per trauką tavo?
Mielai sutelkčiau dvasią aš ties kuo
tamsoj paskendusiu: jo rimtį gavę
nekiltų sūkuriai po sūkurių
toliau, kai tavo gelmės susiūbavo.
Bet, kas abudu artins ir laikys,
yra tarytum stryko judesys,
kuriam dvi stygos gieda lyg viena.
Kas glaudžia mudu rankoje kartu?
Ir kokiu grodamas instrumentu?
O dainų daina.
Vertė Jonas Juškaitis
Gražus eilėraštis.
manau kad šie visi eilėraščiai yra tik porelėms o draugams nėra kodėl šitaip yra jai mes norime draugams nusiūsti bet nėra ka
bet vistiek lb faina <333
Na gražu.. tačiau šiek tiek banalu.
Manau, kad labai gražūs eilėraščiai
man labai įdomu kas juos rašo??????
Modesta pritariu tau
Taigi apačioj parašyta – R.Tagorė
gražūs eilėraščiai
Labai mėgstu skaityti eilėraščius. Šis apie meilę toks jaukus, neįkyrus, švelnus ir labai įtaigus. Aišku, kitaip ir būti negali, juk čia R.Tagorė. Man atrodo, kad jo žodžiai apie meilę (ne tik šis eilėraštis) eina iš pačių širdies gelmių ir tokie nuoširdūs, tokie tikri, kad negali sustoti, pradėjus skaityti. Ačiū Jums už šią svetainę ir už įvairias temas joje.
grazu..xD daugiau idėkit.
Aš atsiprašau už viską
ką Tau padariau:
Atsiprašau,kad Tave mylėjau,
kad Tavim tikėjau,kad verkiau,
kad melavau,ir tiesos Tau nesakiau…
Atsiprašau,jai įžeidžiau Tave,
mušiauir,kad ant Tavęs rėkiau…
Viskas,man gana,negaliu daugiau
kentėt,neturiu jėgų Tave mylėt.
Žinok,aš lauiksiu kai Tu norėsi grįžti,
kai Tu klupėsi prieš mane
ir maldausi atleidimo….
Aš verksiu,nes verksi Tu,
bet viskam juk yra ribos.
Todėl Tau sakau:
TU NESUPRANTU MANĘS,
O AŠ NESUPRANTU TAVĘS…:”((
Truputuką ne ten,bet nieko tokio…..
man patinka kurt…rašyt ir kitiem perduot savo mintis ir gerbiu tuos kurie taip pat kuria ir kuriem taip pat patinka eileraščiai todėl ir parašiau čia savo eilėraštį….komentuokit.AČIŪ
kai širdyje tamsu
kai meilė paskesta tamsoje
širdis vėl tūno naktyje
ir kai nakties šešėliai sklaidos smarkiai
širdelė plaka garsiai
ar paklausyt širdies jausmų
gali man pasakyti tu
tik tu širdele mano meile gali prabilt jausmu.
aš sukuriau man 12m
aš viktorija simonavičiūtė
labai prašau pakamentuoti
kai laukia lyja
kai lietus už lango lyja
per televizorių vėl rodo mia
o kai perkūnas čia užgriadis
pasirodis mūsų liaudis
čia sadūnai uždainuos
o žiurovai palinguos
kai uždūmys dūmas dūmą
mes pakviesim čia ir grūdą
visą kelias į žvaidždes
ir gražiausias mergeles
viktorija simonavičiūtė 12m.
manau tavo eiles nuostabios.nepasakyčiau,kad tau tiek metu
Tikrai Viktorija , sunku patikėti , kad tau 12 metų. Nesustok , kurk toliau.
Sakau aš žodi myliu
Garsiai ir tyliai
Nes myliu ta žmogų
kuris ir bando mane mylėt
Bet jam to neišeina
Jis paliko mane
Ir maldavo kad vėl grįžtu
aš nežinau kas man dares
Ar per daug jį mylėjau
Kad vėl atleisdavau
Bet galu gale aš viska supratau
Ir jam aš pasakiau
Sudie mielasis
Tu nevertas to ką dabar turi
Tu to nebrangini
Tai viskas baigta aš tikrai daugiau nenoriu kentėt
Dėl to kad mane skaudini labai
Gilu pasidarė mano mintyse
nes mano mintys tik apie tave
nebegaliu daugiau galvot nes
jau as supratau kad
tavęs jau nebebus salia
Daug kartų tu įsimylėsi,
Patiks tau akys, lūpos,
Šypsea, bet vieną kartą
Pastebėsi, kad jų tiek daug,
O meilė tik viena….
Atleisk, kad aš tave mylėjau…
Atleisk, kad aš tave trugdžiau…
Atleisk, kad aš tavim tikėjau…
Ir tik šiandiena supratau….
Išmokau juoktis, širdžiai plyštant Išmokau ašaras nuslėpti nuo visų, Likimo nublokšta į šalį.. Ilgiuosi buvusių draugų Tokių kaip Tu!
Kodel aš gyvenu tokiam skausme ? Kodel man viskas taip sunku ? Kodel aš niekada laminga but negaliu ? Kodel visada aš atlaidi ? Kodel niekas suprasti negali, kodel man taip sunku?…
Aš kaip rūkas.. tu nežinai kada pakilsiu, kada nusileisiu.. kada pajausi, kada pramiegosi,.. bet tu visada jauti, kad aš esu šalia…
Negaliu patikėti, kad muzika tai tu!
Kodėl ji man sako, kad tave myliu?
Niekada nemaniau, kad viskas tai tu
Man palaima žinoti, kad tave turiu
Ir mano širdis dūžio garsu
Pasakė, kad tave myliu!
Kai Tu norėsi pasakyti man kad myli,
Prašau, ištarki tai be žodžių tik, nebyliai.
Sunku suprasti man Tave ir Tavo jausmą,
Kuris išugdo manyje bekraštį skausmą.
Galvoju aš, kad negaliu. O gal nenoriu?
Jei myliu, tai kodėl vis dar dvejoju?
Norėčiau išsiaiškint pagaliau ir aš pati
Ar Tau jaučiu kažką giliai, giliai širdy.
Kolkas aš dar labai aukštai skrajoju
Ir nusileist tikrai visai nenoriu.
Gerai man ten, kur aš viena.
Suprasiu gal pati save?
Suprasiu gal Tave ir Tavo jausmą,
Kuris paliko man širdy tiktai bekraštį skausmą…
Vaiva ♥ 12m..;D
Paiilgau tavęs,tavo rankų šiltų ir tavo bučinių saldžių,taip arti,bet aš neišdrystu prieiti ir pasakyti myliu tave mano meile gal susitiksim sapne,bet tu mano sirdyje ir mano galvoje..
Aš tave myliu,bet tu to nežinai,ne aš tau to nesakiau,ir nesakysiu,
nes neišdrysiu..Bet mylėsiu amžinai tave..
Aš tave myliu,bet ir tu pačiu nekenčiu..
Aš tave noriu turėti šale,bet ir nenoriu..
Aš noriu tave bučiuoti,bet man nedrasu..
Aš tave mylesiu,turėsiu šale ir bučiuosiu,
Kad ir kaip sunku man bebūtu..
Aš tave myliu,bet ir tuo pačiu nekenčiu..
Aš tave noriu turėti šale,bet ir nenoriu..
Aš noriu tave bučiuoti,bet man nedrasu..
Aš tave mylėsiu,turėsiu šale ir bučiuosiu,
Kad ir kaip sunku man bebūtu..
Niekad nemaniau
Kas taip lengva
Bus tave palikti
O be tavęs ne ką geriau
Vis mąstau ir mąstau
Vėl norėčiau būt drauge
Vėl norėčiau būt tavęs dalele
Nes vis dar myliu tave
Tu niekada to nepajusi, nes tai pajutau tik Aš-didelę meilę Tau…
Ta akimirką supratau tik vieną, kad Tu man to paties nepajusi niekada…
Skaudu žinoti, kad lieku kvailės vietoje ir tai tik dėl tavęs… Kartais dėl tavęs negaliu kvėpuoti, nusiraminti ir pagalvoti tai kas vyksta šiame mažame pasaulyje ir tai kas supa aplinkui manę…
Norėčiau tau justi didelę neapykantą, nes nebegaliu kentėti dėl meilės Tau…
Tu man visados busi dalelė manęs, sunku suprasti man tavę… Bet žinau tik vieną, jog labai myliu tavę…
čia pačios sukurti žodžiai,skirti vienam žmogui… ;)*
Aciū kad išmokei mylėti
Ačiū kad parodei ką reiškia kentėti
Ačiū kad palikia, kai man tavęs reikėjo
Aš suprantu, ne tu čia kaltas
Tiesiog gyvenime taip lemta
skiriu žmogui kurio dar ir dabar ilgiuosi
For: Gediminui
Labas,Turiu 12 metu drauge Vaiva Kuri nuostabiai kuria….As norejau parasyti jos kelis eilerascius…:DVertinkit gerai?;D
Svajojau aš apie draugystę,
Taip greit vis bėgančią vaikystę,
Apie šėliones su draugais linksmas,
Taip greitai lekiančias dienas.
Norėjau laiką sustabdyti
Ir likti amžinai vaiku.
Vis neišeina to daryti,
Todėl aš su laiku skubu.
Galbūt taip reikia, taip darysiu,
Užaugsiu dideliu žmogum,
Tada svajones atsiminsiu
Kaip buvo gera būt vaiku…
Svajojant pamirštu –
Kas iš tiesų esu.
Galiu aš būti vėjas,
Keliaut dangaus skliautu.
Kada tik panorėjus
Pavirst margu paukščiu
Ir šaukt lyg išprotėjus:
„Tai kas gi aš esu?!“
Gal saulė, gal mėnulis,
O gal tik tuščias nulis.
Galbūt aš ta žuvėdra
Praskriejanti kaip vėtra.
Svajonėj netikra,
Išgalvota, įstabi
Esybė ta mana,
Kuri išties bjauri.
Trapi Lyg Porcelianas
Lėlytė Tu Buvai.
Elgeisi Kaip Cukrinė,
Darei Labai Kvailai.
Sudužti Juk Galėjai –
Nieks Šukių Nesurinks,
Bet Išdidi Sėdėjai
Kol Pasibaigs Nauktis.
Bet Rytui Ataidėjus
Su Varpo Dūžiu Garsiai
Nukrito Ta Lėlytė
Ir Šukės Išsibarstė.
Surinkt Jų Nieks Nespėjo,
Greit Vėjas Išnešiojo.
Pasaulis Tik Sustingo,
Nes Laikrodžiai Sustojo.
Cukrinė Nesugrįš,
Ištirpo Lietuje.
Tik Vėjas Tau Primins
Kokia Buvai Kvaila.
GRazu?
Aš tave pamačiau pro sutema tirštoka.
Šypsos tau anuomet spindulys saulutės.
Vaikštinėjom mes po pieva ir drugelius skaičiavom.
Atsigręžia regėjom menulio ryškia blykste,žodžius meilius vienas kitam kalbejom, ir apie nieka negalvojom tik vienas i kita žiurejom…
ačiū jums labai už palaikimą tikrai nesustosiu ir kursiu toliau man tai sekasi ir as to sieksiu labai jums ačiū…
Mirsiu bet tau nesakysiu tiesos
nekęsiu bet mylėsiu visados
Verksiu ašarom karčiom
Sapnuosiu tave aš paslapčiom
Mintyse kursiu aš svajas savas
Kad išgirstum tu kančias manas
Galvot apie tave nebeturiu jėgų
Ir mintyse jau nebeliko nei sapnų
Nes mano meilės siela
Paliko mane viena
Ir meilės upė nesitęs toliau
Aš tai tikrai žinau
Akyse ašaros bėgs
O meilė mintyse visa prabėgs.
Kiek skausmo mano širdyje sukėlei
Kiek ašarų tu dėl manęs praliejai ?
Ar tau aš rupiu kaip meilės siela
Ar tik mane myli viena?
Mintys apie tave netelpa galvoj
Ir širdyje ir meilėje karštoj
prašau pakomentuokit…
laura man ta labai patiko toks kelentis nuotaika ,monika tavo eilės labai puikios ir jausmingos
Tu verti mane šypsotis, bet nebegaliu daugiau aš juoktis, aš bloga, bejausmė kalė, pažaiski su šia lėle.tampyki, daužyki, draskyki…dūžta širdis, laikyki.laša kraujas, kaip iš čiaupo vanduo, žiūrėki ką padarei, niekingas žmogau.toks jau kalių gyvenimas, rūksti vidui kaip kaminas, dūmai pilki ir tiršti, greit išnyksi juodoi naktį.neprašysiu pagalbos tavo, neištiesi man rankos savo.tad pūsk tu nachui žioply, prakeiktas sedėk tamsioj nakty
Girdėti tavo balsą tyloje-tai menas,
Jausti tave šalia-kai tavęs nėra,
Pasiilgti tavo rankų šilumos,
Svajoti ir nuolatos galvoti.
Tai meilė.
Kai sniegas tampa šiltas,
O uraganai švelnūs,
Ir baimės visiškai nėra,
Tai meilė.
Kas nakt girdėti snaigių šokį,
Kas nakt man ima rodytis,
Kad kur bebūtum ir ką bejaustum,
Gal ir negalvoji, bet žinau, jog myli.
birželio naktis.
vaizduotės lakios atspindys..
vėl beldžia į langą namų
atėjęs iš pievų nuogų
likimas deja nelaimingas
vienas, paliktas ir dinges.
jam elią pareit į namus
o gal čia arti net pas mus
pasakė?ne nieks nepasakė
jis pats jį surado ir matė,
kad niaukiasi vėlei dangus
palikęs bedievius draugus.
kaip liepa linguosiu prie kelio
kaip vėjas mylėsiu aš orą,
kurio aš kvėpuoti norėčiau
o kad daryt tai galėčiau..
sklandysiu aš saulės zuikučiais
spindėsiu ryškiausiom žvaigždėm
žinosiu, kad visas pasaulis
bus kupinas džiaugsmo ir meilės.
Žmonės kartais buna neteisūs,taip ir musu meilė neteisi… Kai pamatau tave, as imu verkti tyloje.Aš tau noriu pasakyti kad mūsų meilė neverta, taip ir palieki mane vieną tamsoje…
Man patinka kur eilėrasčius tik abėjoju ar jie gražūs.. 🙂
eilerascia man labai grazus 🙂
🙂
jai kas man devyneri metai : )
Labai gražūs eilėraščiai 🙂
Aš pamilau tave,jau tada kai pamačiau…
Aš supratau,kad tu tapai mano svajone…
Svajojau diena ir nakčia,
Kad tik būti su tavim drauge,
Apakau nuo jausmu tau ir pasidaviau…
Pamilau tave labai,
Tavo lūpas ir akis…
Tavo kūna ir mintis..
O dabar aš kenčiu,nes užmirsti taves negaliu,
Pasiilgtu tu lūpu švelniu bučiuojančiu mane,
Pasiilgau laiko kurį leidome drauge,
Bet jau viskas praeity,
Skausmas vyrauja širdy….
Pamiršk mane…
Mažuti,aš nebe ta…
Nors širdutė vis primena apie tave…
Šį eilėraštuka parašiau būdama 15metų…
Aš esu Helėna,man 17m…
Dabar mūsų meilė galutinai baigta,
Uždaryta siena tvirta…
Aš negriausiu kaleimo sienu,kad išgelbėčiau tave….
Man jau nebeliko nieko,
Bet nebeverksiu-man gana…
Tu jau nebegįši,
Tu manęs nebematysi…
Mano ašaros jau isdžiuvo,
Liko tik skausmas širdy,
Dabar jau viskas baigta…
Lieki kankintis tarp sienų keturių,
Gal suvoksi…
Kiek skaudžių klaidų padariai TU…..
Čia taip pat mano parašyti žodziai Helėna…
Pasaulis be tavęs
Sveikas, pabudęs iš sapno.
Pagaliau supratai, koks pasaulis žiaurus.
Ant išbalusio skruosto ašara mano
Nes pasaulis išskyrė mus.
Atrodo pasauly neliks nei gėrio, nei grožio
Bet taip tik pasirodė…
Gyventi verti tu mane kai esam drauge..
Aš myliu tave.
Pasaulį padarei spalvingą,
Nes meilės man tau nestinga,
Bet praėjo visa tai…
Taigi-nebemylintys, nemylimi vaikai.
Štai tapome staiga jais.
Pasauly rodos dėl nieko jau,
Gyvent neliko jau dėl ko…
Ar pajutai kad tai ne koks miražas,
Čia ne košmaras.
Susitaikyk-va kokia realybė..
Negailestinga, niūri ir pražūtinga.
Pasaulio spalvos juoda, balta.
Taigi toks pasaulis be tavęs…
Be tavo glamonių, bučinių švelnių…
Toks pilkas ir nedoras…
Pasaulis be tavęs.
Kai mūsų lupos susilieja
Kai paliečiame vienas kita
Kai paskęstame mes naktyje
Mums būna gera tamsoje
Galėčiau būti tau viskuo
Mama, tėčiu, broliu ar net sese
Tik būki su manim
Mylėk, tikėk ir gerbk mane
Tada tau busiu tavo meilė
Giliai tau tūnanti širdį
Kuri tau būsiu amžinai ….
Pakomentuokit ;*
Lemtis..
Aišku man skaudu..
Jug tave dar myliu..
Bet ka padaryt?..
Jaj taip leme lemtis..
Nors ir myliu tave,
Man per sunku atleisti..
Tu žadejej šenakt ,
Pas mane atvažiuoti.
Bet viskas žlugo
Nes tai leme lemtis..
Meile..
Ar jauti?
tai vyksta mano širdy..
Tas keistas jausmas griaužia..
Man skauda širdy,
Iskaudinai mane..
Juk kekvienas žmogus,
turi jausmus..
Tarp jų ir aš,
Man taip neramu..
Juk tave aš myliu.
Komentuokit;*
nuostabu
Man labai patiko SIMONOS eiles, nezinau ar ce pati sukuriai, bet labai mldc gavos :))Saunuole ;*
O seip visus giriu, nuostabus eilerasciai 🙂 gerbiu jus ir spaudziu desine ranka, saunuoliai ;))*
Tai jis..
Atejau i mokykla,
Kurioj mokeisi tu
Bent jau man graziauses is visu..
Pamilau as tave is karto tikrai,
Myliu.
Meile kodel ji taip skaudina mane?
As jam labas pasakyt nedristu..
Nes bijau kad saipysies is manes
Su nepazystamu kalbu..
Ta nakti buvau labai liudna..
Ir i langa kaskas pabelde staiga,
Nuejau paziuret ir ten jis staiga..
Mano meile atejo ji karsta..
Pasake man labas koke tu grazi,
As nustebus ziurejau,
Jam tiesei i akis
Pasakiau jam kad myliu,
Nors jaudinaus labai..
Jis nusijoke ir sako tu patinki man tikrai…
Seiptais cia yra daina as jas kuriu bet taip tai kaip eilerastis..xD
Ji neisnyks..
Meile mano stipri..
Nezinau kaip as ji pamilau,
Kodel myliu as ji?
Tik sau skausma ir keliu..
Myliu ir dabar tave,
Ta meile neisnyks niekada,
Ji stipri
Lyk azuolo saka,
Myliu as tave..
Vaikinas
Vaikstant kaune pamaciau viena vaikina,
Jis buvo linksmas ir fainas,
Nebejou jog jis turi panele
Bet pasirodo jok ne
Neleisiu as sau prarast tokios galimybes tokio kito karto jau gali nebut..
Komentuokit;*
man patiko dianos eilėraštis [daina] bandžiau kurt melodija ir man išėjo puiki daina.šaunuolė kurk ir toliau. man tai pat patinka kurti keleta savo eilių idėjau ir čia.kam patinka o kam gal būt kažko trūko prašau pakomentuokit
Viktorija man taj tajp pat patiko tavo eilerasciai.;)
Dievinu tą diena kai tave sutikau
Dievinu tą naktį kai buvom abu
Dievinu tai kad esam drauge
Prasau komentuoti:DD Aciu.
faini
Ačiū už eilėraščius 😉 jie džiugina mūsų širdeles…
Man labai patiko Helenos eilerasciai.;]*
jai myli mylėk nuo meilės nebėk jai pamilai mylė amžinai..
Auksinis rytas bunda mažytėj širdy…
Trapus laimės lašelis sutviska laukiančiose akyse.
Atsimerkiu ir pažvelgiu i švintantį dangų,
Saules spinduly ištirpsta tamsusis šešėlis…
Auksinis rytas pažadina gelžną vilties žiedelį
Ir mažytė širdis pražysta jame…
Esu nereikalinga šiame pasaulyje. Aš atejau ir išeinu.
Aš myliu Tave
Kaip Rojus myli angeliuką
Tuščiam bute
Kaip kaulą mylintis šuniukas,
Žaliam lauke,
Žiedeliais laipo vabaliukas
Ramus balkonas
Ir košę mylintis senukas
2008 Šermukšnė
Aš svajojau pasivaikščiot
Seno miesto aikštėm,
Kur po baltu skėčiu tu vedi mane,
Tu kvailai atsisakei,
Bet nieko tai nereiškia…
Pasivaikščiosiu po medžiais vėl.
Tu esi šalia, aš jaučiu,
Žinau kad tu esi žmogus ir tu mirtingas,
Tu toks kaip ir visi,
Bet gera žinot kad tu esi,
Ir tu tai supranti,
Nesvarbu kur tu esi,
Svarbu tai ar tu esi,
Tu atsakingas už mane,
TU esi kaip oras,
Kurio neymanoma ykvėpt,
Tu esi kūrinys,
Kuį norisi sunaikinti.
Nemyliu- mane tu palikai
Netikiu- daug zadejai, nieko nedarei
Meilė? – nebuvo meilės
Buvo tik apsurdas
Kurį man palikai
Ir kiek naktų verkiau…
Aš tyliai pasislėpus rūsyje
Kiek kartų aš tavęs prašiau…
Prašiau, kad nepaliktumei vienos…
Tačiau manęs tu negirdėjai…
Neišklausei ką pasakyt aš tau norėjau….
Nusisukai ir išėjai…
Taip niekad ir nesuvokei…
Kad aš tave mylėjau…
Tik gaila, kad viską tu sugadinai…
Mylėti juk lengva…
Pamiršti sunkiau….
Netekti kaip degti…
Tamsiam pragare…
Ir viskas skausminga…
Kai myliu tave…
Meilė ne vien moters sijonas
Ir dar viena gera naktis su ja
Meilė nesižarsto žargonu
Meile vadink tik tada
Kai dėl žmogaus padarytum bet ką
Ilgiuos tavęs…
Kaip vilkas ilgis mėnesienos
Kaip mažas vaikas ilgisi mamos
Ilgiuos tavęs labiau nei vėjo
Kuris kas kart manuosius plaukus vėl suvels
Tikiu, kad myli tu mane
Labiau negu kitus
Tikiu pavydi tu manęs
Nes aš esu tau viskas
Taip pat pasaulis mano tu
Ir be tavęs aš niekas
Jei mudu kartais ne kartu
Gyvent prasmes jau nebelieka
PS:SKIRIU mylimiausiam zmoguciui COBRAI ;]
Myliu tave, kai esi arti.
Myliu tave, kai esi toli.
Myliu tave, kai tu miegi.
Myliu tave, kai pabundi.
Myliu tave, tu tai žinai.
Oh, paskaičiusi gerą ir prasmingą, bet tuo pačiu ir skaudu.. ;( (h)
Mylėjau tave
Širdį tarp gelmių
Palikai tu mane
Be jokių priežasčių
Likau aš viena
Tarp mirties ir jausmų
Nežinau ką daryt
Mylėt man ar mirt…
Kažkur gal manęs
jau laukia kančia
gal antraip
gyvenimo pradžia
bet nereik man kančių
tų bemiegių naktų
man mirti geriau
nes jausmų neradau
po mirties manos
kai gulėsiu karste
ateisi prie kapo
gailėsies manęs
gal suprasi tu tai
kad jausmai ne žaislai
nepažaisi su jais
nekankinsi savęs
aš danguj ten aukštai
stebėsiu tave
linkėsiu tau meilės
ir pamiršti mane.
Nekankink sielos savos
Jos nuodėmės slypi tavy
Neieškok meilės naujos
Ji pabus tavo širdį
Nekask gelmių
Virš jūros bangų
Jos iškils tik tada
Kai bus vėl pradžia
žinau kad labai žiaurus bet man labai patinka norėčiau sužinoti ir jūsų nuomonę;]
Aš pamilau tave,jau tada kai pamačiau…
Aš supratau,kad tu tapai mano svajone…
Svajojau diena ir nakčia,
Kad tik būti su tavim drauge,
Apakau nuo jausmu tau ir pasidaviau…
Pamilau tave labai,
Tavo lūpas ir akis…
Tavo kūna ir mintis..
O dabar aš kenčiu,nes užmirsti taves negaliu,
Pasiilgtu tu lūpu švelniu bučiuojančiu mane,
Pasiilgau laiko kurį leidome drauge,
Bet jau viskas praeity,
Skausmas vyrauja širdy….
Pamiršk mane…
Mažuti,aš nebe ta…
Nors širdutė vis primena apie tave….
Žiaurokas,bet man toki irgi patinka 🙂
Dangaus melsvumas kaip tavo akys,
Miško spalvos kaip tavo jautri širdelė,
Kalnų aukštumas tau neprilygsta,
Mano brangioji kas gi man vygsta?
Man gi atrodo aš tave myliu
Mano brangioji aš tave myliu,
Ka bedarau tik apie tave svajoju
Mano širdis jau tvert nebegali
Tikiuosi tavoji jei vietos atrado 😉
Tikėti. Rasti. Saugoti.
Pasitikėti ir mylėti.
Net kai nešviečia saulė ar
Lyja lietus.
Kai nėra nė lašo geros nuotaikos.
Net kai sako:
„Atleisk, pamiršau..”
Tik žiupsnelio meilės. Tik tiek.
Man tik tiek reikėjo,
Klykti norėjau.
Skuosti nežinia kur,
Po to eiti per sniegą ir visiems sakyti,
Kad jis dar miega.
Pačiupau snaigę.
Reikėjo pridėti ją prie lūpų,
Pakuždėti ir paleisti.
Atleisti ir bėgti,kol oro pritrūktų.
Kentėsiu, tylėsiu..
Sudegsiu, tuščia išeisiu.
Išeiti. Sugrįžti, bet ne vienai.
Su saule. Su saule aš grįšiu.
Tyliai pasibelsiu ir tavo širdį delne laikysiu.
Tik žiupsnelio meilės. Tik tiek.
Man tik tiek reikėjo.
nuostabu!
nebepamenu kada paskutinį kart čia apsilankiau… turbut tada kai man buvo skaudu… ir norejau kad visi pamatytu mano skausma… jus visi saunuoliai kad rasote eiles tai padeda pasimirsti kartu ir išsilieti…. rasymas-mano gyvenimas ir hobis tik taip as atskeidziu save… nors niekas manimi netiki kad as rasau eiles dauguma sako kad jos istrauktos is interneto… tai gi tik cia galiu pasireiksti ir buti jusu suprasta…
Nepalik manes maldauju
Nes tu tai mažas mano pasaulis
Kuriame telpa didelė laimė
Nepalik manęs prašau…
Nes be tavęs aš niekas
Tik tu mana viltis esi
Susipažinom mes netyčia
Ir nelauktai…
Kai žemėj dar nebuvo…
Prasprogę pumpurai…
Susipažinom mes tada
Kai krito paskutinės snaigės…
O širdis ilgėjosi meilės ir aistros…
Va štai tada mus suvedė likimas
Pasakęs džiaukitės kad turit vienas kitą…
Atsibudus ryte…
Aš nerandu tavęs šalia…
Ir man pritrūksta šilumos…
Bei tavo rankų artumos…
Aš atėjau į tavo širdį
Tada kai tu nelaukei net manęs
Atėjus tyliai pasibeldžiau
O tu atidarei duris
Jas atidaręs mane tu įsileidai
Ir tyliai pasakei
Tavęs nebe paleisiu…
O čia vienas angliškas kas suprantate:
I can wait forever
And save you all time
But your love is just a lie
And time too say goodbye
Koks keistas gyvenimas…Amžinaj mes ieškome, amžinaj nerandame, o surade netikime..bet manau sunkiausia žmogui yra tada kai turi dvi rankas ir neturi ka apkabint,todel nereikia ieškoti,nes tai kas gražu,nuostabu ir tikra,atejna savaime♥
Kiekviena sekundė ir minutė, kiekviena mintis ilgesio pilna…
Ir kaip pagalvoju virpa man širdutė, gal todėl kad aš myliu tave.
Tiek daug norėčiau, meile, pasakyt tau.. Deja esi labai toli, toli..
Ir žinok,kad laukiu aš tavęs sekundėm,ir žinok,jog lauksiu ateity…
Be tavęs gyvenimas beprasmis, be tavęs nereikia nieko man visai..
Aš tik laukiu tavęs nesulaukiu..
Ir mylėsiu tave amžinai.
Komentuokit ar patinka ar ne labai prašau…
Noriu dovanoti Tau bekraštį dangų, bet nepakėliau aš jo.
Juk aš -žmogus, tad dovanoju Tau žvaigždelę, išsirink ją.
Vieni liūdi lyjant kiti džiaugiasi. Vieniems dovanoja gėles, kiti visą gyvenimą žydi.
Vieni garbina žvaigždes, kiti patys yra šviečiančios žvaigždės.
Nusišypsok – juk pasaulis toks nuostabus…
Noriu dovanoti Tau lietų, vėsų, dieviškai gaivų.
Bet aš -žmogus tad dovanoju tik lašą.
Noriu dovanoti Tau visas pasaulio pievas, kuriose matytum galybes gėlių.
Bet aš -žmogus, tad įteikiu tik gėlytę.
Draugystė – nuostabiausias žodis.
Širdim, ne lūpom jį tari.
Nerasi niekur džiaugsmo, laimės, nei paguodos,
Jei geriausio draugo neturi..
Mes ilgimės tų dienų kurios praėjo. Bet bėga laikas ir mes jo negalim sustabdyti. Mes augam, senstam, mirštam, gimstam tai toks sunkus musu gyvenimo laikas. Mes ilgimės tų žmonių, gyvūnų kuriuos praradome ir atsimename ta diena su jais. Mes ilgimės savo artimūjų kurie išvažiavo ir niekada jau nbegryš. Tad mes suprantame kad visi mes keičiamės ir ilgimės visko kas mums buvo brangu. Ir visą laiką mes kažko ilgimės ir visą laiką ilgesimės.
Draygystė – tai baltas drugelis,
Draugystė – tai žiedas puikus,
Draugystė – gyvenimo kelias,
Kuris supažindino mus…
Aš pasiilgau tavo akių.. negaliu gyvent be jų..
tu pasiilgai tų bučinių.. nuo kurių mes skrendam abu…
aš pasiilgau žodžių šiltų.. tų kuriuos kartoji tu..
tu pasiilgai rankų švelnių – kai būnam kartu… >> Nežinau kodėl, bet šie žodžiai man į širdį istrigo. Galbūt, kad tai patyriau ar kažkas, bet tikrai mieli žodžiai labai. O visiems žmonėms, kurie rašo po komentarų savo žodžius ar nukopintus irgi malonu skaityti, turintis prasmę žodžiai. Šaunuolei, kurkit ir patys eilėrasščius, nes tai gerai. O ką galiu dar pasakyti, nu tikrai miela skaityti tokius eilėrasčius apie meilę, nes meilė šiam pasaulyje svarbiausia. <33*
kai širdyje tamsu
kai meilė paskesta tamsoje
širdis vėl tūno naktyje
ir kai nakties šešėliai sklaidos smarkiai
širdelė plaka garsiai
ar paklausyt širdies jausmų
gali man pasakyti tu
tik tu širdele mano meile gali prabilt jausmu.
aš sukuriau man 12m
aš viktorija simonavičiūtė
labai prašau pakamentuoti >> Viktorija, esi jaunutė mergytė, turi tikrai sugebėjimu.. Tikrai mieli žodžiai, kadangi apie meile jie, tai tikriausiai čia apie tavo jausmus. Tikrai esi šaunuolė, kad kuri ir stengiesi kurti toliau. Taip ir toliau, mergyt.
cia pabandziau sueiliuoti savo pirmosios meiles istorija, nelabai pavyko, bet pakomantuokit. man idomi jusu nuomone.
Žinau…Kartais prisimeni mane
Prisimeni kaip pirmą kartą
Mane tu sutikai draugų būry
Kritau aš tau į akį
Bet tu man to nepasakei
Tik pačią paskutinę dieną
Kai tu išvažiavai namo
Tave apkabinau karštai
Parodžiau, jog domiuos tavim
Ir nuo tada parodei
Kaip myli tu mane
Pasiūlei man draugauti
O aš tau atsakiau mielai
Graži draugystė mūsų buvo
Mylėjau aš tave labai
Dėja buvai tik tai tu mulkis
Kad mane vieną verkti palikai
Tu apgavai, nors ir mylėjai
Tu bučiavai, nors iš tiesų apgaudinėjai
Žiūrėjai į akis…
Sakei myliu..
Nors kitą tu turėjai
Aš branginau draugystę mūsų
Bandžiau susigrąžint tave
Bet mano pastangos nuėjo veltui
Nes tu šaltai atstumdavai mane
Dar ir dabar atsimenu lig šiolėj
Kaip paskutinį kart…
Pabučiavai mane lietui lyjant
Man skuostu ašara nubėgo…
Ir aš širdy jaučiau giliai…
Kad tai jau paskutinis kartas…
Kada TU – mane pabučiavai…
Aš neištrinsiu iš savo atminties
To viso laiko, praleisto su tavim
Man buvo gera, to neslėpsiu
Ir aš daugiau tikėjaus iš tavęs
Dėja aš nebuvau tokia brangi …
Kaip tu man…
Aš ne tokia, kad tave pamirščiau
Nors ir verks mana širdis…
visada perskaitau cia esancius jusu eilerascius. kurkit ir toliau saunuoliai ;***
labai gražūs
Saule-Karsta,
Meile-Tyra.
Žvilgsnis gilus.
atgaivina mus.
Aš pasiilgau tavo akių.. negaliu gyvent be jų..
tu pasiilgai tų bučinių.. nuo kurių mes skrendam abu…
aš pasiilgau žodžių šiltų.. tų kuriuos kartoji tu..
tu pasiilgai rankų švelnių – kai būnam kartu…
Ateik, Tavęs labiausiai pasiilgau. Tarytum šiandien supratau – myliu .
Ateik! Vėl mano skruostus ašara suvilgo. Vėl aš vienas kenčiu.
Labai gražūs eilėraščiai, mintys. Taip geeera skaityti 🙂
Ir kam man suteikei viltį?
Nors žinojai, kad niekad neišpildysi..
To ką pažadėjai…
Ir kam laikei mane tu prie savęs?
Nors ir žinojai, kad aš veržiausi
Pabėgti nuo tavęs…
Ir kam man melavai?
Jei aš buvau tau tik žaisliukas,
Kurį pasukęs gėrėdavais vaizdais.
Ir aš sakau tau, kad negrįšiu…
Reikėjo man išeit ankščiau…
Meilė-tai gyvenimo išūkis kuris gali sugriauti gyvenimą.
Mūsų meilė buvo kitokia nei tūkstantis kitų…
Ji ilgai gyveno mūsų širdyje…
Jos neužgesino nei visagalis laikas…
Nei tas pražūtingas vakaras, kai aš…
Žiūrėdama į tavo mylinčias akis pasakiau:”Išėinu…”
Žinojau, tau – aš visas gyvenimas…
Išėjau nieko nepaaiškinus…
O tu likai sielvarte…
Nekartą maldaujančiom akim prašėi…
Viską padarėi, kad būtume drauge…
Tačiau aš tavo maldavimų girdėt nenorėjau…
Kodėl taip mums nutiko…
Galėjom galėjom galėjom…
Visi man tai kartojo kartojo kartojo…
Klausyt nenorėjau, o dabar supratau…
Žinau pati pati kalta…KALTA…
Dabar supratau…
Gyvenimas žiaurėi mėto, lazda turi du galus, meilėje kaip kare, o lamė neturi kainos…
Ačiū, su tavimi supratau MEILĖS KAINĄ:)
Slenka valandos, slenka minutės
O pasilieku tik aš
Ir mano verkianti širdutė
TU išėjai ir aš žinau
Kad niekad atgal jau pas mane tu nebegriši
Slinks valandos, slinks minutės
tik pasiliksiu aš
Ir mano meilės likutis
Aš Lyg Angeliukas be sparnu..
Rekiu kurgi tu..
Ar tu esi ar tai tik Mano sapnas kuri matau..
Aš galvojiu ar tai tikra ar tai tik melas Mano širdyje..
Aš Matau tave bet tu nekreipi demesio i Mane..
Aš noriu tau kaika pasakyti bet tu nesiklausai..
Aš tau noriu pasakyti [I LoVe Yoy!..] [Aš tave Myliu!..] Bet nekreipi demesio i Mane..
Net nežinau ka be daryti..
Aš del taves netgi galečiau nusižudyti..
Bet bijau..
Labai prašau taves mylek Mane..
Bet aš tau nerupiu..
aš žinau ka reiškia žodis myliu.. taip pat žinau kaip reikia jaustis žmogui kuris praranda savo mylimajy. labai jy užjausčiau.. suprantu kaip merginos pavydi savo berniukams lysti prie kitu merginu tai savaime suprantama…
Prašau,
Prašau ateik ir vėl,
Nes tavęs as pasiilgau,
Aš žinau kad tu toli
Ir manęs tu nekenti…
Deje aš dar vis tave myliu,
Nors gal dar tu mane myli,
Bet netaip,
Netaip kaip anksčiau.
Dabar manęs nebebučiuosi
Nors gal, bet tik į skruostą
Tik kaip drauge, meile buvusia,
Bet tu man daugiau nei draugas.
Deje tu to nesupranti…
Prašau pakomentuokit man 11 metu
Prisiminus pirmą meilę
Pavasaris. Jau gėlės savo žiedą kelia,
Medžiai skleidžia naujus pumpurėlius.
Klajoja siela paklydusi prie vieškelio
Vis ieško to, ko jau niekada nebebus…
Neliko skambių, šiltų dainų
Jos visos tapo širdį draskančios ir šaltos.
Neliko žodžių aistringai ištartų
Jie pasiklydo vėjyje kaip baltas paukštis.
Nei medžiai, nei šešėliai palikti,
Nei tie daiktai, kuriuos kažkada lietė tavo rankos,
Neleis sugrįžt į tas dienas,
Kai širdis šėlo it skraidyt nemokantis paukštis.
Paklystu tarp vienišų minčių
Ir tų užburtų vis dar aistringų svajonių.
Kai paklydęs šuo ieško savininko,
Taip ir aš prisiminimuose tavęs ieškojau.
Buvau laiminga tarp mane supančių žmonių,
Ieškojau aš visur paguodos…
Ir tik prisiminimų šešėliai tampa vis blankesni,
Kuomet apie tave galvoju…
Nenoriu aš tavęs pamiršt ir net neketinu,
Juk tu išmokei mane mylėti…
Išmokei tikėti ateinančiu likimu
Ir paversti gyvenimą užburtu stebuklu.
giedre S.
Tuščias laukimas
Stebiu ir laukiu kažko pareinant,
Kažko, ko sulaukt negaliu.
Supu svajas, kaip kūdikį ant rankų
Ir vis svajoju kur gi tu…
Rymo medžiai ir vėjas paniuręs blaškos.
Dar po žiemos nedygsta žalia žolė.
Stovi stulpas pasviręs prie kelio,
Mintys klajoja, kaip viesulas užburtoje erdvėj…
Taip beprasmiškai žvelgiant į tolį
Mintimis gamtoje gyvenu.
Akys ima po truputį ašaroti,
Laime, kur gi tu???
Dangus toks tyras, toks svajingas saulės žvilgsnis…
Ir tos svajonės laimę nusipirkti sau…
Nejau žmogus toks neturtingas
Kad svajonių jūroje gali paskęst…
Nuplaukia mintys kaip niūrūs debesys
Ir lieka tuštuma aplinkui…
Nauja diena, kaip naujas knygos lapas
Ir vėl bandys kitą istoriją rašyti…
giedre S.
Išskridę norai
Paklausk kaip žydi gėlės
Ir aš atsakysiu, kad juodai.
Paklausk kodėl visur matau tamsą,
O aš atsakysiu, kad nyksta jausmai.
Kas dieną išnyksta dalis mano norų,
Dalis neišsipildžiusių jausmų.
Kas dieną išnyksta dalis mažo pasaulio
Kuriam kažkur paklydęs ir tu…
Ištiesk man ranką, kad pamirščiau
Kuriuo keliu ėjau ir ką aš praeityj dariau.
Pašauk man Dievą, kad suprasčiau
Kur gyvenime aš suklydau…
giedre S.
Aš einu,
Einu tolyn.
Nes žinau, kad tu ten.
Einu pas tave,
Nes tave aš labai myliu.
Myliu taip,
Kad net širdis tuoj iššoks,
Nuo mano meilės tau…
Pasiilgau tavęs…
Bet kai atejau,
Tavęs jau neberadau…
Tu su kita,
Jau labai toli…
Širdis mano sudužo…
Ir aš parklupau.
Parklupau vidury kelio…
Ir test jo nebenoriu…
Nebegaliu…Neturiu jėgu…
Meile skaudina ir zeidzia.
Todėl aš ir nusižudžiau…
Norėčiau pavirsti vienu vandens lašeliu
Ir nukristi tau į delnus, kad žinočiau..
Tu esi.
Norėčiau būti tas žmogus, kuris mokėtų mylėti save
Nebijotų ištarti tik porą žodžių
Branginu aš Tave.
Norėčiau pasiekti tą didelį kamuolį saulę,
Tik viena, Vieną spindulį į delnus paimt,
Sugrįžti į žemę ir amžinai, amžinai žinoti
Aš tikėjau savim.!
Draugystė kaip ugnis – nekurstoma gęsta.
O tu tiesiog paėmei saują begalę vandens ir užpylei ant dar šiltų žarijų.
Grožėjaisi vaizdu, kaip žarijos atšąla ir lieka kauburėlis beprasmių pelenu „Nerūpėjo, bet kažkas buvo..”
Prašau, neištaškyk balų..
Jos mums tokios reikalingos..
Jose atsispindi besišypsantis dangus
Ir beržas prie namo suklupęs..
Tegul dar paplaukioja trumpos vaikystės didelis laivas..
Labai gražūs eilėraščiai,mintys…labai gera skaityt..(h) 🙂
as ugne man 11 pakomentuokit! ACIU
gyvenimas
Ačiū tau už bučinius karštus
Ačiū tau už gyvenimo džiaugsmus.
Ačiū už gėlę gražiausia
Ačiū už ranką švelniasią.
Gyvenimas išbandymas kurį aš išlaikiau
Gyventi aš išmokau myledama tave!.
Žinau, pasauly yra daug tokiu..
Bet man iš jų visu esi svarbiausias Tu
Žinok myliu tave labai, nes mylėdama jaučiu kad gyvenu..
Mano meile tu esi ir noriu buti tik su tavimi;(
———————————–
Jam..
tikrai visi grazus
gal kas mano pakometuosit?
Kai lyja lietus,
kai gėlės pražysta,
kai sunoksta kruvinos braškės
aš tave pamatau danguje
ir nebesuprantu ką aš darau…
Vos susitikome pamilau tave
ir tavo bučinius saldžius.
Apkabinimą lyg audra didžiulę
bei vienintelį žodį myliu…
Bet viskas buvo iliuzija,
pasaka su pabaiga liudna…
Kai įskaudinta širdis sudūžta
ir miršta neikam to neprasitarus…
Taip aš tavę mylėjau, myliu ir mylėsiu
kai lašas ant mano lango…
O man tai
11metų
mano tikras vardas Vaida Mic…visos pavardės nerašysiu
Pamiršau gale eilėraščoi pasirašyti sorry:]
Jūsų visų eilėraščiai tikra gražūs.
Man labai patinka visi šitie eilėraščiai:) palaikau tuos kurie taip gražiai kuria…
Kalbos neranda akys su širdim
Ir dėl tavęs kovoja susikibę.
Širdis nenori skirtis su tavimi,
O žvitrios akys puola jos puikybę.
Širdis prisiekinėja, kad jinai
Neturi už tave geresnio draugo,-
O akys tvirtina, kad amžinai
Jos tavo atvaizdą žavingą saugo.
Blaivusis protas iššaukė mintis
Ir susodino jas už teismo stalo.
Ir jie nusprendė: akys ir širdis
Nuo šiol gyventi santaikoj privalo.
Širdis, kaip dera, širdį pasiims,
O tavo grožis atiteks akimis.
Matau aiškiau, kai sudedu akis,
O dieną aš jaučiuosi lyg apakęs.
Tave sapnuos regiu aš kas naktis,
Ir nusiblaivo drumstos mano akys.
Bet jeigu gūdi vidurnakčio tamsa
Vien nuo šešėlio tavo išsisklaido,-
Kokia turėtų spinduliuot šviesa
Dienos metu nuo tavo mielo veido!
O pasakyk, kada man lemta bus
Tave saulėtą rytą pamatyti
Ir kūnu taps paveikslas nebylus,
Kuris pro miegą man neaiškiai švyti?
Tamsi man be tavęs giedra diena,
Naktis su tavimi – šviesos pilna!
{..Nebylė siela veidrodžių salėje..}
Veidrodžių salė buvo tuščia. Garsas lietaus barbenančio į langus aidėjo beorėje erdvėje. Staiga atsiveria girgždančios durys ir įeina nebylė siela, besislepianti už nuostabaus kūno. Lietus pradeda raityti natas ant gležno lango stiklo, pagal kurias mažieji debesų draugai groja nebyliai sielai. Siela juos pažįsta, ir jie pažįsta ją. Jie žino, kas daros jos viduje, todėl nesunku sukurti jai muziką. Ir jie žino, ko ji čia atėjo. Ji atėjo garsiai kalbėtis su kūnu. Be lūpų. Visos jos mintys atsispindi veidrodyje. Visi jausmai, visas skausmas matyti. Langai pradeda dūžti, virpėti nuo negailestingo dangaus liūto – griaustinio. Siela dar labiau pašėlsta, minčių neina spėti perskaityti, jos pilasi veidrodyje viena po kitos. Jausmų kaitos įžiūrėti neįmanoma per sudužusių natų šipulius. Sunku įsivaizduoti kas ten vyksta? Ji šoka. Nes tik šokiu gali išsakyti savo jausmus.
Veidrodžių salė buvo tuščia. Garsas lietaus barbenančio į langus aidėjo beorėje erdvėje. Staiga atsiveria girgždančios durys ir įeina nebylė siela, besislepianti už nuostabaus kūno. Lietus pradeda raityti natas ant gležno lango stiklo, pagal kurias mažieji debesų draugai groja nebyliai sielai. Siela juos pažįsta, ir jie pažįsta ją. Jie žino, kas daros jos viduje, todėl nesunku sukurti jai muziką. Ir jie žino, ko ji čia atėjo. Ji atėjo garsiai kalbėtis su kūnu. Be lūpų. Visos jos mintys atsispindi veidrodyje. Visi jausmai, visas skausmas matyti. Langai pradeda dūžti, virpėti nuo negailestingo dangaus liūto – griaustinio. Siela dar labiau pašėlsta, minčių neina spėti perskaityti, jos pilasi veidrodyje viena po kitos. Jausmų kaitos įžiūrėti neįmanoma per sudužusių natų šipulius. Sunku įsivaizduoti kas ten vyksta? Ji šoka. Nes tik šokiu gali išsakyti savo jausmus.
Nukris lapai kaip ašaros manam veide. Paukščiai išskris kaip jausmai išskrido kažkada… Bandai stabdyt, bet per vėlu. Jau peilis dreba rankoj, skaudu, bet išeinu. Nebegaliu kentėt juk pats tu supranti, ką aš dabar jaučiu…
Žinau, kad tau sunku, viską suprantu… Nors tiek mes iškentėjom, bet mums nėra sunku kartu. Pažvelk man į akis, suprasi, kad nebus tokių, kuriai sakei myliu… Pasiilgau šilumos, nors galėčiau būt be jois. Neužmerk akių prašau, juk dar ne viską pasakiau…
ar gražios mano eilės??? pati kūriau, man 16 metų…
Tu esi mano,nors ne su manimi.
Tu esi mano,nes tave myliu ir širdy turiu.
Tu esi mano-nors ten su kitom esi.
Tu esi mano,nes kaip sakiau,taip ir yra:
Aš tave visad mylėsiu.
Aš tave myliu,kaip nieko nemylėjau.
Aš tave myliu ir noriu tavęs.
Aš tave myliu taip karštai,kaip tau net neįdomu.
Aš tave myliu-labiau už gyvenimą.
Aš tave myliu,kaip žmogų,tavo vidų,ne išorę,
nors vidumi,mane labiau žeidi.
Man tavęs reikia,kaip nieko dar nereikėjo.
Man tavęs reikia,kad pasenčiau kartu.
Man tavęs reikia,nes be tavęs negaliu.
Man tavęs reikia,nes kasdieną taip niūriu.
Man tavęs taip labai reikia,kap tau manęs nereikia.
Man su tavimi taip gera,kaip su niekuo kitu.
Man su tavimi dega širdis,kaip su kitais šąla.
Man su tavimi linksta kojos,kaip niekada neįsivaizdavau kad tai gali nutikti.
Man su tavimi šilta,aš degu,man su tavimi gerai.
Man su tavimi kitaip nei su kitais.
Man su tavimi niekas nerūpi,tik Tu Tu Tu..
Man su tavimi geriausiai.
Pamenu, kai pirmą kartą tave pamačiau.
Pamenu, kaip su tavimi pirmą kartą pasibučiavau..(wasnt me) ;p
Pamenu, kai pirmą kartą man pasakei,jog myli.
Pamenu, kai mane apkabindavai ir nenorėdavai paleisti..kai laikydavai taip stipriai..
Pamenu, kaip vienas kito atsiprašinėdavome.;D*~
Pamenu, kai pasaulyje buvau tik tau gražiausia,tik tau geriausia ir visokiausia ,kaip tu mokėdavai įvardinti..
O dabar tau esu niekas-niekučiukas.
O dabar tau esu numesta lėlė kampe.
O dabar tau esu kažkas,bet mažiau nei egzistuojantis daiktas.
O dabar tau esu šiūkšliukas.
O dabar tau esu viena iš tų daugumos pilkųjų pelių.
O dabar tau esu tai,kas tau nebesvarbu.
O dabar tau esu kitas mažiukas pasaulis į kurį tu nebežengsi.
Aš tave myliu-nors tu man meluoji.
Aš tave myliu-nors tu kiekvienai tą patį kartoji.
Aš tave myliu-nors tu manęs ne.
Aš tave myliu-nors tu mane labiausiai skaudini.
Aš tave myliu-nors tu nebebūsi niekada su manimi.
Aš tave myliu,nors tau net nesvarbu.
Aš tave myliu,nors tau net neįdomu.
Aš tave myliu ir mylėsiu!
Na o čia ištrauka iš vienos knygos. Kad laša meilės dovanotų,kurios ilgiuos nerimdama,ir troškulį man numalšintų ir užgesintų kraują man.Neuždarau aš savo durų,ir rakto duryse nėra.O meilės,meilės,nor lašelį!Aš viską atiduot galiu,kad kartą naktį patyčiau,jog ne viena tamsoj guliu…
Nu čia mano draugė parašius šitą..
Kam atsiradai ten, kur tavęs nereikėjo? Sugriovei visas svajones ir džiaugsmus. Neprašiau tavęs plėšyti man širdį, o tu ką padarei? Pamiršti tavęs man neina, užvaldei visą tu mane. Kodėl, kodėl tu toks esi, šnekėti tik temoki. Nebenosiu tavęs matyti ir regėti. Mylėti ir nekęsti, pamiršti ir nieko nejausti, kas geriau? Tau žinoma tai nesvarbu, o man kentėti tik teliko. Te padeda tau Dievas.
Gyvenimo džiaugsmas
Taip, kaip vaikas pirmą kartą gyvenime išvysta mamą, taip aš pirmą kartą savo gyvenime pamačiau saulę. Taip, tą didelį, geltoną kamuolį. Ji švelniai pabučiavo man veidą ir meiliai šyptelėjo. Norėjosi jai nusišypsoti, deja galėjau tik pamerkti akį jai į ją žiūrint. Tuo metu aš džiaugiausi gyvenimu. Mylėjau save. Didžiavausi savim. Kad pirmą kartą mano gyvenimą nušvietė saulė. Klausi kodėl? Nes tik tada aš atradau pačius šilčiausius jausmus – draugystę.
Atleisk, kad tave mylėjau..
Kad tikėjau tavim ir verkiau..
Kad aš melavau tau ir tiesos nesakiau..
Atleisk, jei įžeidžiau tave..
Kad rėkiau ant tavęs..
Viskas, neturiu jau jėgų..
Kentėt ir mylėt..
O kaip ateisi pas mane su ašaromis akyse..
Verksiu aš, nes verksi tu..
Atleisk, bet kaip tu nesupratai manęs, taip aš dabar nesuprantu tavęs..
Paklausk, kokia yra medžių spalva,
Aš pasakysiu, kad juoda.
Paklausk, kur matau šviesą,
Aš pasakysiu, kad visur tamsa.
Paklausk, kur matau šiltus jausmus,
Aš pasakysiu, kad visur vien pyktis arba nėra jausmų.
Kaip viskas nyksta šiam pasauly,
taip nyksta mano svajonės ir paslėpti jausmai..
Taip nyksta pusė mano gyvenimo, kuriame kažkur esi tu.
Prašau tavęs, ištiesk savo atšalusią ranką,
Kad rasčiau kelią iš šios visiškos tamsos ir klystkelių..
Noriu pas Dievą, kad jis man pasakytų kur dariau ir klaidas,
Ir kad suprasčiau savo sugniaužto gyvenimo prasmę..
Ieškau tavęs, šioje neįžengiamoje girioje..
Ieškau, nes matau tave,
Matau tave, bet rasti negaliu,
O priėjus sankryžą suklumpu, krentu, suprantu,
Kad pasirinkus ne tą sprendimą bandžiau pakeist likimą..
Komentuokit mano.
Iš karto ačiū. 🙂
Ko vertas tavo vienas žodis?
Ko vertas tavo bučinys?
Ko verta tavo meilė?
Kodėl visi visur po du?
O kodėl tu vienas?
Ko tu neini ten kur žydi sodai?
Ko tu neini ten kur teka upelis?
Ko tu neini ten kur labai gražu?
Gal ten rasi dėl tavęs pasauli plakančia širdy?
Gal išskrisit kartu.
Aukščiau virš debėsu.
Mėlynos rožės jau vyto,
Naktis žvaigždžių spindesy
Taip žaviai atrodė.
Tu žiūrėjai į dangų,
Ir tyliai kuždėjai mėnuliui:
‘Aš pas tave ateinu…’
Tavo lūpos paskutinį kart
Ištarė: ‘Sudie pasauli!’
Akys tyliai užsimerkė.
Mėlynų rožių jau žiedlapiai biro,
Naktis žvaigždžių spindesy
Taip liūdnai nušvito….
As esu Rima man 14metu labaiprasau parasykit savo nuomone kokia ji yra paie mano eilerascius…Aciu labai visiems:*
Mano ašaros-tai paprastos raidės,
Parašytos ant balto popieriaus lapo.
Mano skausmas-tai žodžiai,
Sudėti iš raidžių.
Mano liūdesys-tai eilės,
Sudėtos iš jausmų…
Kam gyventi , jei reikia kentėti
Kam mylėti – jei meilė kančia
Kam pasakius „Aš myliu tave“
Reikia kartoti vėl , priešingai „ Ne“
Brangink kiekviena gyvenimo akimirka,nes jos negryzta…
Brangink kiekviena esanti salia,nes jie iseina…
Brangink prisiminimus,nes jie gyvenimui suteikia pilnatves…
Saugok savo viltis ir svajones,nes jos padeda gyventi…
Pagaliau saugok paty save,nes esi labai reikalingas ir svarbus…!!!
Aš nežinau, kodėl tu ateini,
Kaskart, kai praveriu duris…
Toks lengvas, neapčiuopiamas,
Kaip šilto vėjo gūsis…
Aš nežinau, kodėl tada dangui pražysta saulė, žvaigždės paryškėja…
ir būna mums taip gera – ištirpt pamiršus viską…
kaskart, kai ateini…
Tu nesuvaldomas…
Tu geras…
Tu – beribis…
Draugystė – vienas žodis,
Ką reiškia ar žinai?
Tai reiškia esame draugai
Ir jais liksim amžinai.
Gyvenimas
Gyvenimas-tai trumpa akimirka,
Gyvenimas-tai juoko sekundės,
Džiaugsmo minutės ir liūdesio valandos.
Gyvenimas-tai mūsų kūryba,
Neamžina, bet galinga.
Gyvenimas-tai meilė,
Vienatvė ir subtilybės.
Gyvenimas-jis trumpas,
Skausmingas bet žavingas.
Gyvenimas-tai nuoširdumas,
Supratimas ir meilė.
Gyvenimas-tai skausmas,
Liūdesys ir vienatvė.
Gyvenimas-jį verta gyventi..
Tu-mano laimė,džiaugsmas ir svajonė.
Tu-mano meilės nuostabūs sapnai.
Myliu tave dabar ir amžinai, Tau visos mintys,
Tau visi troškimai.
Tau visas darbas ir visi sapnai…
As nežinau ką ruošia mums likimas, myliu tave dabar ir amžinai…
Leisk paliesti rankas, kurios glaudė mane kasdien. Leisk išgirsti ir vėl tą širdį, kuri manęs daugiau jau negirdi. Leisk grąžinti dienas, kurios buvo už saulę brangesnės. Leisk žudyti tą širdį, nes ji manęs vis vien jau negirdi. Jei Tu pasiklaustum, kas man yra brangiau Tu ar gyvenimas, aš atsakyčiau gyvenimas, Tu supyktum ir išeitum niekada nesužinojęs, kad mano gyvenimas, tai Tu. Taip, aš stengiausi,kad būtų tų gražių akimirkų, kad stipriai apkabintum, kad karštai pabučiuotum, kad pasakytum, jog esu Tau brangi. Bet juk aš Tau niekas-nerūpiu… Todėl, jei dar kažką reiškiu aš noriu išgirsti ir sakyti „Aš esu laiminga!”.
Širdis žudikė…
Leisk paliest rankas,
Kurios glaudė mane kasdiena,
Leisk išgirst ir vėl ta širdį,
Kuri manes daugiau jau negirdi…..
Užsiverkus,užsimergus,
Vėl mastau apie tave,
Ir žiūriu į menesiena vel viena……..
Gražu gyvent,
Gražu tikėt
Ir tyliai, tyliai
Galbūt tave mylėt. . . <3
Komentuokit… 😉
Meilė tai likimo dovana,
Kurią dovanoju tik tau.:)
Tik žinoki tu 1-iena, kurią MYLIU KARŠTAI.;)
M-Y-L-I-U T-A-V-E M-A-N-0 M-A-Ž-U-T-E.:)*
Visas pasaulis, tarp jų ir aš…
Ieško tos meilės, bet suranda nevisada…
Jei tik myli, jei tik nori,
aš galiu mylėti tave…
bet ta meile, kurią tau duosiu…
bus tik kuniška svaja…
Tokia svaja kurios aš nenoriu,
Visi juk nori meiles tikros…
Bet ar įmanoma, ją surasti..
Ir džiaugtis kiekviena nauja diena..?
love you more than anyone else
you are a part of me, you are my spell
enchanting, loving, caring man
you are the one I really love!
come here baby,
cure my pain
without you, I can’t survive…
Your lips like sugar,
Your hands are warm,
Your heart beat burns me
And make me shiver!
come here my baby
and cure my heart!
Aš ir vėl viena…
Aš ir vėl viena.. Aš ir vėl liudžiu..
Ir vėl bandau viską pradėt iš pradžių..
Bet tai begalo sunku padaryti..
Sunku užmiršti tai, kas įvyko..
Sakei, kad tu myli vien tik mane..
Ir jaučiaus aš tada lyg gražiausiam sapne..
Bet tai netiesa.. Aš nujaučiau tai..
Ir laukiau kol kitas rytas ateis..
O rytas atsinešė tokias žinias..
Aš apgauta.. Nemylėjai manęs..
Tu melavai man iš pat pradžių..
Aš ir vėl viena.. Aš ir vėl liūdžiu..
Pakomentuokit mano kūrybą 🙂 [man 12m]
Nebijok.. Skrisk..
Užsimerk..Išgirsk širdies plakimą..
Pagauk skrendantį paukštį..
Sužinok savo likimą..
Pakilk į beprotišką aukštį..
Nebijok.. Išskleisk sparnus..
Nuskrisk į svajonių pasaulį..
Žinok, kad tavo brolis dangus..
O tavo sesuo – tai saulė..
🙂
Noriu mirti..
Lyja lietus..Lauke taip niūru..
Bet aš vistiek pro langą žiūriu..
Kažką naujo pamatyti tikiuosi..
Iš savęs mintyse tyliai juokiuosi..
Liūdesio ašara ant žemės nukrito..
Aš ir vėl mąstau apie tai, kas netikra..
Aš noriu mirt..Nebenoriu gyventi..
Nebenoriu vilties liepsnelės kūrenti..
🙂
Neišskrisk..
Nenoriu sapnuoti to, ko nėra..
Nenoriu galvot apie tai, kas netikra..
Nenoriu tavęs paleisti dangun..
Nenoriu, kad tu be manęs išskristum..
Nenoriu matyt, kaip išskleisi sparnus..
Paliksi mane ir taip greitai išskrisi..
Nenoriu tavęs paleisti dangun..
Nenoriu žinot, kad mane paliksi..
Žinau, kadanors tu išskleisi sparnus..
Šypsosiesi man ir tyliai išskrisi..
Bet, gaila, aš nepasieksiu dangaus..
Todėl mane vieną ant žemės paliksi..
🙂
Aš esu..
Aš čia… Šalia tavęs…
Tarp tų mažyčių spindinčių žvaigždžių…
Nors tau atrodo, jog nėra manęs…
Bet iš tikrųjų aš esu…
Mažyčiais ašarų lietaus lašeliais
Keliauju, mano meile, pas tave…
Net jeigu ir nerasiu atgal kelio,
Tu sužinosi, jog aš čia…
Jaučiu, kaip greitai bėga laikas..
Palikdamas vis didesnius skausmus širdy…
Girdžiu, kaip tyliai sako vaikas…
-Aš tai žinau… Žinau, kad tu esi…
Užtenka vien pažvelgt į dangų…
Tada vėl pamatau tavas akis…
Matau, kaip sunkiai paukštis skrenda…
Iš nebūties į būtį… –Jis ilgai dar skris…
Atrodo, lyg aš būčiau šitas paukštis…
Kuris taip blaškos tarp savų jausmų…
Nebejaučiu tavęs… Nebejaučiu ir aukščio…
Aš pasiklydau… Padariau per daug klaidų…
Bet gi klaidas juk galima taisyti…
Juk galima bandyt kažką pakeist…
Atsiprašau, bet be tavęs, mažyti,
Greičiau suprasiu, ką dariau ne taip…
🙂
Nupiešiu tau..
Nupiešiu tau jūrą su bangomis,
Kad galėtum skandint ten liūdnas mintis..
Nupiešiu tau saulę su spinduliais,
Kad šildytų tave, kai žiema ateis..
Nupiešiu tau dangų su žvaigždėmis,
Kad žvaigždės neleistų tau pasiklyst..
Nupiešiu tau lūpas..Nupiešiu akis..
Tos lūpos kasdien tau MYLIU sakys..
🙂
Ištiesk man ranką .
Kad jaučiau prisilietimą .
Ištark man žodį .
Kad išgirščiau tavo balsą .
Pažvelk į mane .
Kad pamatyčiau tavo akys .
Nusišypsok man .
Kad pamatyčiau tavo šypsena .
Apsikabink mane .
Kad būtų šilta .
Pabučiuok mane .
Kad aš įsimylėčiau . 🙂
Tavo akis lyg dangus,
Tavo lupos lyg medus,
Tavo juokas toks smagus
Geras tu esi žmogus.
žvelgia saule iš aukštai,
merkia akį angelai,,
su gėlėm tu vėl gižai
nes ir vėl man melavai.
Ne atleisiu tau daugiau,
nes ir aš tau melavau
viskas lieką beprasmes
angelai jau nepadės.
Meilė – tai gėlė, kurią augina kančios, o laisto ašaros…
Dega žvakė tamsoje,
O kitos šalia nėra.
Aš kaip žvakė ta esu,
Be Tavęs man taip sunku
Tu kasdien prasilenki su šimtais žmonių… Klajoji, ieškai… Kol viena dieną sutinki… 😉
Ir prasideda Meilės Svajų kupina pasaka, kurioje Jis tampa Princu, o ji – Princese 😉 Kiekvieno gyvenimas – unikali pasaka.
Žinok, ją gali kurti ir Tu!
Pakilti virš žemės – nuskinti žvaigždes,
Paimti į saują ir mėtyti jas.
Pasaulį suprasti per Meilės Svajas,
Ir Tau pažadėti vien tik tai Jas 😉
Pamiršt vėl negaliu tų spidinčių akių…
Pamiršti negaliu tavęs ir mudviejų…
Pamiršti negaliu tos meilės skaudžios…
O tu jau pamiršai, kad myliu tavę karštai…
Manai, kad nieko nejutau kai tu išėjai neatsigrežes…
Dėja aš pajutau, kad paskutinį kartą pamilau…
Kai ašara skaudi nukrito mėnesienoi,
Kai meile dingo su visais tais pažadais…
Aš pajutau jog negaliu gyventi be tavęs…
Vertinkit!:]
Grįžai su rožėm raudonom
Atsiprašymu tyliu
Saldainių dežute
Ir bučiniu karštu
Priskyniai man žvaigždžių
Akims ašarų išvagotoms
O kitą dieną išėjai
Ir vėl nebegrįžai…
Juk aš mylėjau taip karštai
Todėl maldauju nesugrįšk daugiau…
Vertinkit!;]
nORĖJAU TAU AŠ atiduot save
tą vakarą kai buvom dviese
laikei už rankos tu mane
tamsioj nakty giliam pavėsy.
Čia mano dainos pirmas posmelis:)VERTINKIT!
Tušti namai, apmirus siela, skambanti daina…
Vieninteliai žodžiai iš dainos skamba galvoje,
„Ką pasakytų meilė jei leistum jai kalbėti..“
Tikiu meilė neišdrįstų įvardint, mano meilės Jam,
Mano meilės pasauliui, grožiui Jo, vaikui mažam..
Be reikalo viešinau aš tuos jausmus..
Jie niekam nerūpėjo tik man…
Ir nesiruošiu tavęs pamiršt, kol dega ta ugnis manoj širdį,
Aš mylėsiu, nes nenoriu būt bejausmė…
Ir kažkada eidama gatve, sutiksiu aš tave…
Tyliai galvoje skambės žodžiai..
„Va šitą aš kažkada mylėjau..“
Radau žmonių, kurie neleidžia man tavęs pamiršt,
Jie liepia mylėt taip, kaip dar nieko nemylėjai…
Tu verta Jo, Jis vertas Tavęs…
Paimi į rankas gitarą ir brauki stygomis…
Melodija skamba, ne tik erdvėje, bet ir širdyje…
Sudaužytos širdies juk nesuklijuosi…
Sudaužei vieninteliais žodžiais, todėl vieninteliu žodžiu padėkosiu,
Ačiū, kad išmokei nebetikėti meile, ačiū, kad nužudei viltį…
O galėjai palikt, mažą kruopelytę tikėjimo…
Tikėjimo, ta meile, deja panaikinai viską, na gal ačiū.
Žinau sugrįši dar, kaip bejėgis mažas žemės padarėlis,
Bet būsiu tiesiog per silpna atleist, ir per stipri vėl mylėt…
Ir gatvėmis aš vaikštau viena, tikėdamas išvyst tavas akis…
Bėgu norėdama pabėgt nuo realybės, bėgu slėpdama ašaras nuo visų..
Susitaikiau su tuo, kad antrą kartą nudegiau meilėje,
Pamiršusi tave, eisiu toliau gyvenimu, bet nebebūsiu ta, kuri tik mylės,
Būsiu ta, kuri išmokys kitus mylėt, atleist, pripažint…
Pripažint, kad vaikinai myli ne tik akimis, jie išmoks klausytis..
Išmoks klausytis ir ieškoti kitos širdies…
Ar mažai pasauly melo… neapykantos…?
Pakaks.! Juk tik nuo mūsų priklauso, kas vyks mažų žmonių širdyse…
Tik nuo mūsų priklauso, kad ne tik didelių žmonių mažos svajonės pildytųsi…
;labai gražu
Tik prisiminimai iš jausmų iš tų akimirkų gražių…
Sakyk ar rieda ašaros tau skruostais?
Sakyk ar tu žinai savas klaidas…?
Gal ilgesys kankina tavo širdį,
Gal amžiams tau likau kažkas….?
Manoj širdy žaizda giliausia
Tiek skausmo, ašaru surių….
Man gaila metų…pirmo jausmo,
Kurį žinau visadar jaučiu….
Perdaug kentėjau…neatleidau…
Staiga nusprendžiau kad gana…
Neleidau pasakyti tau net žodžių,
Tų paskutinių, kad ate…
Ir tie sapnai mane kankina
Kai tu prašai sugryšti pas tave,
Kai aš matau tavų akių žydrynę
ir sūrią ašarą delne…
Jau nesurinks man niekas ašarų nuo skruostų,
Neapkabins nieks taip kaip tu…
Ir kad ir kur bebūtum aš linkiu tau džiaugsmo,
Kurio neradome kartu…
Sukurtas Valdui nuo Agnės…
Mano širdis dūžta į šipulius,
Mano akys mato visada tave,
Mano lūpos nori pabučiuot tave,
Mano gyvenimas gyvenamas tavimi.
Aš negaliu Jos smerkt blaiviu protu,
Nes Ji juk elgiasi taip pat kaip aš,
Tik aš tai suprantu,
Dabar, kai leidžiu sau suprast tam tinkamu būdu,
Ir tik dabar tai man atrodo nemenkai svarbu,
Nes juk galiausiai aš brendu,
Tuopat keliu, kuriuo ir mano Meilė ėmė ir išbrido.
Štai čia meilės eilėraštis tiems kurie myli ką nors.
Tu pasaugok mane,
Ir aš būsiu šalia.
Negirdėk , nealsuok,
Širdimi uždainuok.
Lyg saulės bučinys,
Apšildys , nesuklys.
Visi yra po du,
O kodėl ne mes abu?
Ištrink, neprisimink,
Tik patylėk, bet nemylėk.
Jau mes ne be du,
Bet gal būsim kartu.
Užgeso saulė mūsu,
Ir mūsu meilės nebėra…
Neprašyk atleist…
Aš neatleisiu…
Neatleisiu tavo melo,
Neatleisiu praeities klaidų…
Dabar širdutei savo,
Tau vietos nerandu…
Kartais norėčiau tavęs ilgėtis
Kartais norėčiau tave suprasti mintimis
Kartais prisiglausti ir tylėti
O kartais tyliai svajoti
Esant toli nuo tavęs
Kartais rūpintis nesulaukus tavęs viena minute
Kartais tyliai žiūrėti tau į akis ir jausti tavo šaltį
O kartais viską atiduoti,kad tave pamatyti iš toli
Ar bent paliesti ranka
Pajusti artimą tavo kvapą
Viso to norisi kartais
Kai akimirkos prailgsta
Kai laikas sustoja
Tik nesuprantu vieno
Kodėl su tavimi norisi būti ne kartais
O VISADA
Nebenoriu mylėti,
Noriu būti viena.
Nebenoriu kentėti,
Kai širdis sužeista.
Trokštu būti kaip akmuo,
Vieniša ir šalta.
Lyg sustojęs vanduo,
Nebyli giluma.
Nebenoriu tikėti,
Tykiai laukti kažko.
Noriu amžiais tylėti,
Ir numirt kaip akmuo.
Stok plakti širdie,
Šiam beprasmiškam kely.
Nebeleisk man kentėti,
Šioj bekraštėj nakty.
Leisk tyliai užmerkti ašarotas akis
ir neleisk sukaukti
kol išauš ši naktis.
Lyg du debesys,
Tai tolstam,tai artėjam.
Tai greta,tai skaudžiai svetimi.
Aš taip noriu tavo liūdesį ir džiaugsmą
išmatuoti savo širdimi
ir kad mūsų vienas kelias būtų
ir kad laimė būtų mums viena
TIKRAS DRAUGAS-tas kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį.Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus-tai būti su juo kartu ir suprasti,kad jis niekada nebus tavo.
Niekada nenustok šypsotis,net kai liūdna,kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.Gali būti,kad šiame pasaulyje tu tik žmogus,bet kam nors tu-visas pasaulis.Neeikvok laiko žmogui,kuris netrokšta jo praleisti su tavimi.
Gali būti,kad Dievas nori jog mes sutiktume netinkamus žmones iki tol kol sutiksime tą vienintelį,kad kai tai atsitiks,būtume už tai dėkingi.
Neverk,kad kas baigėsi.Nusišypsok,kad tai apskritai buvo.
Visad atsiras žmonių,kurie suteiks tau skausmą.Reikia ir toliau tikėti žmogumi,tik būti truputį atsargesniais.Tapk geresniu ir suprask,kas esi prieš sutikdamas naują žmogų ir tikėdamas,kad jis tave supras.
Nedėk šitiek pastangų,patys geriausi dalykai nutinka netikėtai.
meilė tai pirmas bučinis…
meilė tai žodis myliu….
meilė tai kaškas kas telpa viename tavo žvilgsnije…
meilė ti tu………..
Šaukiu į tylą, jaučiu tik šaltą alsavimą..
Tyloje ieškau Tavęs, negailėdama savęs
Blaškausi labirintais, keliais dar neišmintais…
Einu aš pro šukes, susipjausčiau su jomis rankas..
Dėl Tavęs pamiršau draugus..
Dėl Tavęs man nušvito dangus..
Ieškau kažkada buvusios meilės ir laimės..
Noriu vėl Tave turėti, vėl iš naujo mylėti.
Noriu su Tavim pasidalinti savo skausmu, noriu, bet negaliu..
Bet dabar aš supratau, kad Tave amžiams praradau..
Seniai šitą kūriau ir noriu pažiūrėti ar jums patiks, man tai nepatinka ;DD
Aš nemoku šokt. Išmokysiu. Aš nemoku dainuot. Išmokysiu. Aš nemoku bučiuotis. Išmokysiu. Aš nemoku mylėt. Atleisk, tai neišmokama tu tai jau moki.
Tu daug kartų mylėsi. Patiks tau akys, lūpos. Bet sužinosi, kad jų tiek daug, o meilė tik viena.
Ačiū už meilė man. Ačiū už karštus prisiglaudimus. Ačiū už saldžius bučinius. Ačiū už palaikimą sunkiu metum. Ir ačiū už nepamirštamas baltas rožes.
Nemyliu…
Tu man vis rašai sugrįžk,myliu
Bet aš daugiau nebegaliu,nemyliu juk Taves
Atstok neberašyk man niekada daugiau
Ištrink numerį ir pamiršk mane…
Paimi į rankas gitarą ir brauki stygomis…
Melodija skamba, ne tik erdvėje, bet ir širdyje…
Sudaužytos širdies juk nesuklijuosi…
Sudaužei vieninteliais žodžiais, todėl vieninteliu žodžiu padėkosiu,
Ačiū, kad išmokei nebetikėti meile, ačiū, kad nužudei viltį…
O galėjai palikt, mažą kruopelytę tikėjimo…
Tikėjimo, ta meile, deja panaikinai viską, na gal ačiū.
Žinau sugrįši dar, kaip bejėgis mažas žemės padarėlis,
Bet būsiu tiesiog per silpna atleist, ir per stipri vėl mylėt…
Ir gatvėmis aš vaikštau viena, tikėdamas išvyst tavas akis…
Bėgu norėdama pabėgt nuo realybės, bėgu slėpdama ašaras nuo visų..
Susitaikiau su tuo, kad antrą kartą nudegiau meilėje,
Pamiršusi tave, eisiu toliau gyvenimu, bet nebebūsiu ta, kuri tik mylės,
Būsiu ta, kuri išmokys kitus mylėt, atleist, pripažint…
Pripažint, kad vaikinai myli ne tik akimis, jie išmoks klausytis..
Išmoks klausytis ir ieškoti kitos širdies…
Ar mažai pasauly melo… neapykantos…?
Pakaks.! Juk tik nuo mūsų priklauso, kas vyks mažų žmonių širdyse…
Tik nuo mūsų priklauso, kad ne tik didelių žmonių mažos svajonės pildytųsi…
Baisu…
Nebenoriu kenteti aš
Ir nenoriu, kad tu būtum skaudinamas
Gal ir nezinau ką reiškia meilė
O gal esu dar labai jauna
Ir nemoku atskyrti ką reiškia meilė
O ką reiškia susizavėjimas
Kartais noriu rėkti
Bet gaunasi, kad verkiu
Aš tave myliu, bet nežinau
Ar verta myleti
O gal tai nemeilė
Gal tai susižavėjimas stiprus
Kodėl po tiek laiko sakai šitus žodžius
Žadėjai meilė iki gyvenimo pabaigos
Žadėjai ir neištesėjai
Sakiai myli- melavai
Kam sugūndei leidai tave pamylti
Kam darei taip kam to reikia
Vasaros dienos buvo nepakartojamos
Ir jos buto tokios tik del to ,
Kad buvai šale
Kur pradingo meile.jausmai,šiluma
Kodėl man rekia tave pamiršti
Jei man buvo gera su tavimi
Bet liksi mano širdyje visada
Bvo gera su tavimi kartu
Bet neikados neliksime abu…….
Eilėraštis Evelinai ir „Mūkui”
Per daug dangaus gali nugramzdinti i bedugnę,
Juk dangus visalaik gali atsisukti prieš tave
Ir tas momentas kai nustojai galvoti apie mane…
Ir kai tu pateki ryto saulėj
Tada jaučiu kai lieti lietaus liūtyje
Ir tas momentas kai tu pasiklysti toli nuo manes
Tada vėl noriu kad būtum mano glėbyje
Visad ateidavai per vasaros šalnas
Ir sušildei mane savo šilta meile
O po to tyliai išėjai
Bet tai esu aš, tas kuris nori žinot
Kiek gili yra tavo meile?
Man tikrai reikia pasimokyt kaip ištaisyt klaidas
Juk mes gyvenam vilties pasauly
Kuris neleidžia mums sustot
Juk mes esam skirti vienas kitam
Mylejau ir tikėjau tavim
Bet supratau kad mes vienas kitam netinkam
Supratau kad neviskas taip klostosi gerai
Supratau kad mano givenime truksta dalelės meilės
Supratau kad mums trugdė buti kartu musu netikroji meilė
Vienerius metus negalėjau patikėti kad tu išėjei iš šio nuostabaus pasaulio
Negalėjau ištverti neverkusi kad taves nėra šale manes
Visa drebėjau šaltyje
Kaip mes budawome kartu mums budavo gera kartu
O tabar šitas pasaulis beprasmis be taves mažyti
Pagaliau ateiu pas tave mums ir vel bus gera ir šiltakartu
Tabar saugusiu tave danguje taip kaip saugojau žemeje
Tabar aš sutavi mano meile:]*
Dabar tai tikrai myliu!…
O gal ne?..
Aš niekada nemokėjau mylėti…
Nes nebuvo to žmogaus kurį norėčiau mylėti…
Mano širdis nepasiruošusi meilėi
Nemokėsiu benrauti, kalbėti, bučiuoti…
Nesuprasiu kas? kaip? kodėl?
Aš nežinau kas yra meilė
Ir nežinau kaip tai pajusti ir suprasti.
Bet šia akimirką aš tikrai myliu!
Nors nesuprantu.
Žodžiai,bučiniai
ir svajonės nuostabios.
Viskas perniek jei
nebemyli manęs.
Atleisk, bet išeinu…
Nenoriu kentėt
nuo tavo žvilksnio šalto
ir bučinio ledinio…
Meilės žvilgsniai aštrūs,
Lyg peiliai mirties patale.
Paskende mylimo žodžiai,
Ir aido garsas kalne.
Vaiski vaikystės meilė,
Žiba jo akyse.
Bučiuoji jo lūpas, kad
Pamatytum vaikystei save.
Laikas sustojo,
Ir mintis sugalvojo.
Baigėsi mintys,
Prasidėjo tik mirtys.
Meilė prabilo,
Ir visai ji nutilo.
Viskas iškilo,
Ir nelaimės sukilo.
Tu sukėli juoka…
Tu sukeli laime…
Tu sukeli džiauksma…
Tu sukeli diudesi…
Tu sukeli jausmus tau ir taja nuostabia meile širdyje;]]*
Liūdesys, Ilgesys, Neviltis, Atsiminimai, Sielvartas – štai kuo gyvenu dabar. Aš išeisiu į tylią naktį. Ant nevilties slėnio, prigludus prie savo vienatvės galvosiu apie Tave. Prisiminimai užplūs geri ir blogi, tik ne dabartis, kuri neleidžia nakčia pasinerti į sapnus, kuriuose Tu. Aš neištversiu, žinau… Per stipriai myliu Tave, kad galėčiau gyventi be Tavęs ir tų rankų, lūpų, kurias jaučiau. Noriu matyti tas akis, kurios mane pavergė. Bet negaliu!!! Paliksiu savo vienatvę ant tamsaus ir niūraus slėnio, krisiu į jo bedugnę, nes negaliu jau daugiau ilgėtis, mylėti ir kentėti
Mūsų meilė prabėgo, o kartu ir aistra;
Mums gal dar ir reikėjo pabūti šalia;
Mūsų svajonės, troškimai išblėso visai;
Bet nevėlu, mums dar juos gražinti atgal.
Mylėjau tave, kaip motina myli savo vaiką;
Mylėsiu tave kaip ir bebūtų skaudu;
Negaliu aš gyventi be tavųjų akių;
Negaliu aš pamiršti menesienoj praleistų naktų.
Pamilau aš išnaujo tave tik tada;
Kai buvai jau toli visai nuo manęs;
Jei būčiau žinojęs, kad bus taip skaudu;
Nebūčiau as daręs dalykų blogų;
Norėčiau, kad liktumėme kartu visada;
Nes nėra gyvenimo jei nėra tavęs šalia.
Prašau aš tavęs mylimoji mana;
Grįšk jei gali kuo greičiau pas mane;
Mylėsiu, mylėsiu aš tik vieną tave;
Ir mūsų svajonės bus visos šalia;
Ir tikiuosi, kad mūsų meilė viens kitam nesustos;
Ir liks per amžius mūsų širdyse.
Aš pasiilgau tavo akių.. negaliu gyvent be jų..
tu pasiilgai tų bučinių.. nuo kurių mes skrendam abu…
aš pasiilgau žodžių šiltų.. tų kuriuos kartoji tu..
tu pasiilgai rankų švelnių – kai būnam kartu
Tikrai labai gražu
Aš meldžiu rudens lietaus,
Kad nuplėštų jis skausmą
Kaip lapą nuo medžio.
Prašau jo, kad leistų pamiršt.
Bet jis tiktai tyliai tyliai atsako:
– Nežinau, ar esu toks stiprus.
– Vėjau, padėk man, – šaukiu.
Bet niekas negirdi,
Tik nusineša mano žodžius tuštuma.
Tyla ir tamsa dabar mano priešai.
Bet juos aš turiu,
O Tavęs – jau nebe.
Žinau, kad nieko norėt negaliu,
Nebuvau aš tos laimės verta.
Bet ar šaltis, skausmas ir baimė –
Ar gali tai būti tiesa?
Nežinau ir nenoriu žinoti.
Tenoriu pamiršt, supraskit mane.
Tu mylėk mane,
Nepaliauki manęs mylejas
Tu manęs
Niekada,niekada…
Aš tau busiu gaivi,
Lyg pavasario vėjas,
Ir skaudi,
Vos ipjauta žaizda.
Tu neieškoki manęs,
Neapkabinsi manęs šoky.
Atversi knygą-aš žiurėsiu,
Karštai,į mylimas akis.
Nepavaduos manęs čia
Tau jokia žemės moteris.
Ir jausi mano karštas lupas,
Ant kaklo virpančias rankas…
Perskaičiusi tokius nuostabius eilėraščius atitirpo širdis ;} susiradau savo gyvenimo meilę be kurios neįsivaizduoju savo gyvenimo ;** Ačiū
Kodėl tokie eilėračiai yra man mieli? ;O atsakysiu paprastai NES AŠ ESU ROMANTIKĖ ;******
Visai puikus tie eilėraščiai tikatai labai daug reikia rašiti 🙂 🙂
Pažiurėk man į akis
Ar atrasi mano širdį
Užgniaužusi tave laikau
Laukiu kol praeis naktis
Ilgiuosiu tavo balso
Už mariu tolimų
Sakyk ar myli tu mane
Ar žinai kas tai?
Tai mano širdis,
Kurią galėjau tau dovanoti,
Jei būtum buvęs šalia…
Aš žiūrėjau į tavasias akis
Ir mačiau pasaulio kraštą,
Krintančias žvaigždes
Ir į jūrą besileidžiančią saulę,
Kuri buvo tokia pat vieniša,
Kaip ir aš dabar be tavęs….
Įvertinkit, labai prašau
Sielvarto miegamajame,
atsisėdę ant senai pažįstamos lovos,
pasikliaudami tyla
kalbėsimės apie savo meilę.
Nei vienas nei kitas nepratarsim nė žodžio.
Per daug liūdesio, skausmo ir neapykantos
dėl nelaimingos meilės
mūsų širdyse susikaupė per tuos vienerius metus –
ilgesio metus.
Jų bus dar daug, tikiu…
Tavo išdidumas ir širdies nepaisymas
vers mus kankintis mintimis vienam apie kitą…
Labai gražu.
Penkios minutės
Penkias minutes buvai tu šalia,
Tik penkias minutes žvelgei į mane.
Penkios minutės…Aš iš laimės svaigau,
Per kelias minutes aš tavęs netekau.
Nežinau, kaip pavadinti tai, ką jaučiau.
Prisimenu tik tiek, kad laiminga buvau.
Mano veidą bučiavo šaltas lietus,
O širdy nerimo jausmas gražus.
Buvo. Dingo. Daugiau nebėra.
Liko prisiminimas ir karti tuštuma.
Mano veidą bučiuoja ašara karšta,
O širdy užgeso svajonių liepsna.
Aš apkaltinsiu likimą dėl to, kas nutiko,
Ir tikėdama lauksiu išauštančio ryto.
Paprašysiu aš tyliai savo angelo sargo,
Kad išrautų tą neviltį, kuri taip išaugo…
Žinai, tas jausmas išgaravo,
Nes vilties many nebesurado.
Aš apsunkusią galvą nuo minčių liūdnų
Ir vėl ant ašarotos pagalvės dedu.
Akys pavargusios žvelgia tolyn,
O rankos ir vėl nusvyra žemyn.
Virpa širdis skausmingu ritmu,
O aš pamiršt vis tavęs negaliu.
Tu pajutęs galią žaidi su manim,
O aš kaip kvailė vis žaviuosi tavim.
Kartais tas žavesys virsta neviltim
Ir tada aš tyliai verkiu naktim.
Rodos, tu turi viską, o aš tik svajas,
Tau reikia draugės, o man tavęs.
Nepažinęs manęs, savo keliu nuėjai
Ir kupiną vilčių mane palikai.
Dabar kuriu laužą ir sudeginti bandau
Prisiminimus apie tave, kad neskaudėtų daugiau.
Mano laužas mažytis ir jis dega silpnai,
Prisiminimų nepaleidžia stiprūs jausmai.
Bet vis dėlto gera į tave man žiūrėti,
Apie tave svajoti ir tyliai liūdėti.
Išmokau šypsotis, kai ašaros trykšta,
Supratau – prabėgęs laikas negrįžta.
Gabalėlis tavęs
Aš gimiau tada, kad būčiau tavyje,
Giliai tavo širdies padangėje.
Kad šildyčiau tave kaskart,
Kai tuštuma palies tave.
Uždegsiu šviesią žvakę,
Tavo tamsoje, kad nebūtų tau baisu.
Kai užpuls, ta bemiegė naktis,
Aš busiu šalia, kol pasitrauks tamsa.
Aš tavo angelas esu,
Kaip daktaras skubu.
Į iškvietimą nuolatos,
Pagyditi tave, nuo nuolatinės tuštumos.
Tu nepasiduok prašau,
Kovok ligi galo.
Tu gali, aš žinau,
Tik tykėk savim.
Patykėk savo jėgom,
Ir kilk aukštyn, pakėlusi sparnus.
Nebijok nukristi, nes nebera kur,
Pasitik tu spindulius karštus.
Dangaus platybėse aukštai,
Nežvelk žemyn tu niekados.
Sklandyk erdveje, tu nuolatos,
Kaip angelas, surades kelią savyje.
Kai ašaros užtvindo mėlynas akis,
Ir nieks nepasakys, kad mano meilė daugiau,
Jau nebegrįš..
Ir liks pasaulis ateity..
Tol kol ta ašara karti…
Paskęs toli ..toli..toli..
Visokių niekalų čia pridėta akims gadinti.
Kiekviena naktis kelia tik skausmą,
Nes sapnuoju tave…
Kiekvienas atodūsis baisesnė už bausmę,
Nes matau tik tave…
O kas pasakys kada tai sustos:
bemiegės naktys ir balsai?
Kada akys nebematys tamsos
kai tylą užlies garsai?
Žinau…
Man reikia tavęs,kaip drugiui sparnų,
Kaip tamsiai nakčiai žvaigždės…
Žinau man reikia tavęs,
Nes kitaip man per amžius skaudės…
Prasau pakomentuoti…
Va kaip gražu ;DDD
Tos mergaitės nebėra.
Nebėra tos kuria žeminai ir juokeisi.
Iš jos naivumo.
Ji nebuvo kvaila.
Tiesiog mylėjo tave.
Mylėjo taip kaip dar nieks
Nebuvo mylėjas.
Bet tu suklydai atstumdamas
Ta kuri dabar atstumia tave
Ta kuri dabar zemina tave
Ta kuri dabar juokiasi iš taves.
P.S kuryba R. Valentaitės
Galiu pasakyti ysimylėjusiom žinau, kad jus lb skauda svajojet apie jį. Norit pasikeisti būti vis gražesnė ir gražesnė prie jo niekad nesusimauti ir pan.
Klausot lyrika tavo mintys tik apie jį IR TAU PATį papraščiausia žodį kaškiek ižeidžiasntį pasakys jis jausies lb blogai ir vergsi namie ir pan.
Žinot man taip buvo lb lb kankinausiu metus su puse jį ysimylėjau jis buvo mano klasiokas visada jį užtardavau ir pan jai kokia mokytija ant jo regdavo..
Buvo tūsas pas mane namie jis buvo laukiau jo jis mane pakviete sokt per leta muzika jis mane apsikabino bet nžn kas yvyko kad nebuvo širdies dūžių jausmo tik šokai net negalvojau kad jis man patinka.. po tuso lb džiaugiausiu pasakojau draugėm ir t.t.
buvo kitas tusas nauju metu ir kas? laukiau kol jis atleks ir pan. (Jis zinojo kad jam patinku, jam buvau sms sakius jis venge manes.)
Nu ir buvo tusas nauju metu jis buvo su kitom man buvo skaudu sedejau apsikabinus drauges norėjos verkt..
tiek man ir reikė užteko paskutinio skausmo kurių buvo teik ir labai panašių..
Aš nepajutau kad y jy nežiūriu nenoriu kad jis butu salia nenoiriu kad butu sulej ir tiesiog juokiousiu kdl tjp save nuvertinau jis nebuvo vertas mano asarų ar pačios manes visi man kabino o as ju vengiau.. laukiau jo..
o dbr tik juokas ir tik pirmos meiles prisiminimai man bus 16 m. pamilau jy kai jis atėjo pas mus kai man buvo 14.Galiu patar mylekit bet gerbkit save. ir nepraraskit.tikru draugu tik del jo. nes kaskada ims juokas. pamatysit
Ašaros degina veidą. Kuo labiau verkiam, tuo labiau degina. Ir degina tol kol išdegina mūsų šypsena, juoką, tą linksmą ir kupina meilės ir vilčių žvilgsnį. Ir lieka tik sudužus širdis. Akys kurios nieko nemato, ausys kurios nieko negirdi. Tuščios mintys. Galvoje tik vienas klausimas : Kodėl?
* * * *
Kai šypsodavais Tu, šypsodavaus ir aš. Mylėdavai Tu, mylėdavau ir aš. Bet Tu išėjai, o aš pasilikau. Tavoji meilė dingo, o manoji liko…Bet būsi Tu, būsiu ir aš. Kodėl? Nes šypsosies Tu, šypsosiuos ir aš. Mylėsi Tu kažką, o aš mylėsiu Tave.
<– Tai ne kažkokie nuostabūs kūriniai, ir aš ne kokia poete, tai tiesiog mintys kurias parašiau kai man buvo be galo sunku. Tad labai žiaurei nekritikuokit;DD Ačiū. ;]]* }.
Turbūt per vėlai supratau kad myliu,
Turbūt per dažnai atsukdavau tau nugarą,
Turbūt buvau tau per griežta,
Turbūt per daug tau patikau kad paliktum,
Tad prašau atleisk jei gali jei myli…
Kūriau aš Gabija 9m.
prasau komentuokit mano kurta eileraštuką…..
Man patinka naktį žiūrėt į
mėnulį,
Žvaigždėse aš tave
išvystu.
Man patinka rytą žiūrėti į
žolę,
Rasoje aš tave
išvystu.
Man patinka dieną žiūrėti į
dangų,
Saulėj aš tave
išvystu.
Man patinka vakare žiūrėti į
tolį,
Toliuose aš tave
išvystu.
Man patinka bet kada žiūrėt į
bet ką,
Nes bet kur aš tave
išvystu.
Kūriau ir vel aš Gabija 😀
Ar tu atsimeni tą dieną kai susitikome kartu,
Kai šokome abu rankutem susikibe,
Ar tu atsimeni kai verkėme kartu,
Ar tu atsimeni?
Kai žaidėme kartu,
Bet va dabar mes atskirai,
Toli toli nuo vienas kito,
Pamačiau tave aš su kita,
Negalėjau be tavęs gyventi,
Išejau aš viena kartą iš namų toli toli,
Atsisedau prie tavęs ir užmigau amžiams,
Aš tave mylėjau taip kad gyventi negalejau,
Ir užmigau visiems laikams.
(JI UZMIGO VISIEMS LAIKAMS TIPO NES PRISIGERE NARKOTIKU )
Kūriau ašir vėl Gabija 9m.
Skrisiu lyg paukštis,
Tarytum jūros krantu.
Nežiūrėsiu į dangų,
Neregėsiu žvaigždžių.
Draugų būry ar be jų,
Būsiu laiminga išties.
Lauksiu, nors žinosiu,
Kad jų nebeliks.
Kai pasakei, kad nebemyli
Nusukęs savo šaltą veidą
Lyg ant sparnų pakyli
O man numirti leidi…
Ir tu žinai, kad be tavęs
Gyvenimo visai man nebereikia
Sugniaužiu silpstančias rankas
Bet niekas jau tavęs neveikia.
Dabar prie aukšto skardžio stoviu
O jura nešas ašaras manas
Matau kaip saulė leidžias, noriu-
šokt i putojančias bangas.
Galbut po ilgo laiko. Tau-
Reikės manęs labiau, nei man tavęs reikėjo
Bet prisimnki tai, tavęs prašau,
Kad nieks tavęs kaip aš taip nemylėjo… 🙁
Mano kūryba. Gal galit parašyt nuomonę?:)
Aš matau kaip tu kenti, aš matau kaip tu verki
Aš matau kad tu liūdi kad mes dar nedrauge…
Aš ir liūdžiu kaip drauge su tavimi….
Mano kūryba parašykit ką manote ….. Išanksto aciu
Tavo lupos kaip vyšnios,tavo akys kaip saule
Tavo balsas kaip rasa nukritusi ši ryta…
Prisimindama ši viska, aš pradedu tave išnaujo pamilt…
Tik nesuprasdama kodėl?
Kodėl man patinka kai tu prie manęs lendi?
Kodėl man patinka kai tu prieš mane vaidini?
Kodėl tu savo lupomis lėti mane?
Paklausiu tylėi myntise…
Sakau Simai baik!!
O tu pasižiūri ir būčiuoji mane toliau…
Aš noriu tau atsakyt tuo pačiu bet negaliu…
Kodėl?
Gal aš myliu tave….:(
Ant kamino nutūpė meilė.
Sparnuota, balta ir tyra
O ką ji ten veikia,
Deja nežinia…
Gal neša tau porą?
O gal naują laimę?
Nežino to niekas,
O meilė vis karkia.
Ir kas čia dabar?
Galbūt jei skaudu…
Kad dūžta dėl meilės
Daugybė širdžių.
Bet ko taip kankintis?
Nežino jinai,
Bet ko taip graudintis?
Kas čia ne taip?
O meilė ir žlugdo,
Ir byra visai,
O kartais nužudo 😀
Ir ką tu manai?
Tupėjo ten meilė,
Gyveno gražiai.
Užkūrt kažkas meilės židinį bandė,
Ir meilė pabėgo visai.
P.s. Nepasisekė meilei 😀
Toks ironiškas mano eilėraštukas.
Kai žiuriu į saulę matau tave, kaip žiuriu į jūrą matau tave, kai žiuriu į mėnulį matau tave… Gal gali pasitraukti?! ;DD
Nice..
Tyliai išėjai..
Smile;D
Sako, kad gyvenime yra trys sunkūs dalykai:
Laukti ir nesulaukti,
Mylėti ir būti nemylimam,
Ieškoti ir nesurasti.
Bet visų sunkiausia – sulaukti ir netekti.
Daug, daug vilčių, minčių, svajonių
Širdis sutiks ir išlydės,
O metai kaip tie paukščiai tolin
Skubės ir vėl skubės.
Tebūnie ilgas Jūsų kelias,
Ir toliai saulės sklidini,
O metai kaip sraunus upelis
Tegul gaivina laimės vilnimis.
Ant smėlio tavo vardą parašysiu…
Jis su pirma banga išnyks…
O aš tau nieko nesakysiu,
Nors gal širdis kaip jūroje žuvėdra klyks
Niekad nemaniau
Kas taip lengva
Bus tave palikti
O be tavęs ne ką geriau
Vis mąstau ir mąstau
Vėl norėčiau būt drauge
Vėl norėčiau būt tavęs dalele
Nes vis dar myliu tave
Man labai patiko visi eileraščiai:* Šaunu :*
nekenčiu tavęs ir tų tavo rankų kurios lietė mane….
nekenčiu tavo lūpų kurios mane taip saldžiai bečiavo…
nekenčiu tų tavo nuostabiu akių kurios taip į mane žiurėjo;(
meilė žino,
meilė daro,
meilė į kapus nuvaro,
o kapuose negerai visi guli atskirai;D
Aš visada maniau, kad tavo meilė, kūždesys, būčiniai bus tik tai mano… Klydau. Buvau akla. Tavo meile išgaravo…Kūždesys nutilo …Būčiniai pradingo…
Nežinau kodėl, bet vis negaliu pamiršti tavo akių, tavo išskirtinės šypsenos ir tų gražiausių akių. Nežinau kodėl, bet be tavęs nebenoriu žiūrėti į dangų ir stebėti žvaigždžių, jos be tavęs tai tik dar dalelė skausmo. Žinau tik tiek, kad aš nusipelniau kentėti.
kai meilė būna kabuose
širdis trokšta aistros
bet mes būsim dvi meilės
ir širdyse bus tikra meilė
ir širdis bus rami.
šildo meile širdis bet dviese busim tikra pora
dvi aistros ir mes būsim tikra pora.
Nesu tokia kokios tau reikėjo, bet bent jau stengiausia būti tokia kokios tau reikia. : **
Ji troško bendrauti.
Jis nemėgo žmonių.
Ji nekentė sniego.
Jis jį dievino.
Ji buvo svajotoja.
Jis netikėjo pasakom.
Ji mylėjo dangų.
Jis sakė, kad tai banalu.
Jai patikdavo sėdėti naktį ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes.
Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną.
Ji manė, kad jis tas, kurio jai reikia.
Jis laikė ją maža mergaite.
Jis jai buvo viskas.
Ji jam buvo eilinis žaisliukas.
Ji buvo jautri.
Jis nuolat ją įžeidinėjo.
Ji liūdėjo.
Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė.
Jis tylėjo.
Ji kentėjo.
Jis nekreipė į tai dėmesio.
Ji pavargo.
Ji norėjo pasikeisti.
Jis manė, kad ji tam per silpna.
Ji vis tolo nuo jo.
Jis nenorėjo to pripažint.
Ji beveik pamiršo jo vardą.
Jis vis dažniau apie ją galvodavo.
Ji pasikeitė.
Ji nebesėdi naktim ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė kad tai vaikiška.
Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis.
Ji nustojo juoktis, nes jis visada sakė, kad tai naivu.
Ji pamilo šaltą sniegą.
Ji tapo tokia, kokios norėjo jis.
Bet jis pasigedo tos mažos, svajojančios mergaitės su spindinčia šypsena ir mylinčiomis akimis.
Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu.
Jis suprato, kad ji jam pati svarbiausia.
Jis norėtų ją susigrąžinti.
Bet Ji nebetiki meile.
Tu būk laiminga,
Kai už lango verks ruduo,
Kai šauks iš šalčio medžiai nuogi.
Tu juokis net tada,
Kai keliaus danguj vienišas mėnuo,
Kai klykaus paukščiai vasaros naktim.
Ir neliūdėk,
Kada žiema pradings ledus palikus,
Kada nutils paukštelių giesmė.
Nenusimink,
Jei viskas praeis neatėję,
Nesuteikę laimės nė kiek
Myliu tave už tas tavo mylėnas akis.
Myliu tave nes tu išmokiai mane mylėti.
Mylėsiu tave kad ir mes nebūsim kartu.
Bet tu mane prisimink.
Kaip mažą sapną
Iš kurio tu neatsubusi.
Širdis plyšta iš skausmo
Žinau kad tave turiu, bet kodėl tu ne čia…
Ne su manimi…
Kiekviena sekundė pažymėta ilgesio
Net rieda skruostu ašara paiilgusi tavo žvilgsnio
Galvoje tiek minčių ir jos visos panašios į tave
bandau iš jų atkurti gyvenimą
kurį mes kartu gyvenome.
Ir man niekaip neišeina.
Taip lėtai slenka laikas
Ir tiek daug jis atėmė iš mūsų
Tik mes nesugebėjom tam pasipriešint
Nes labiausiai bijojai tu,
Ir pasidavei ne dėl mūsų.
Kažkas atsitiko, kas viską sumaišė
Ir mano širdis nesupranta jausmų
Viskas taip dreba…vibruoja many..
Ir kodėl tu mane kitaip supranti
vis sakai kad mes vienas kitam nesutverti.
Negaliu patikėti, kad tu su manimi taip pasielgiai.
Tu, kurį aš be galo mylėjau.
Nekenčiu tavęs ir tavo paistalų apie meilę.
Juk tu net nežinai ką reiškia myleti,
Butik mylimam, apgautam, įskaudintam,
Ir paliktam likimo valioje.
Tu buvai tas kuriuo aš tikėjau,
Kurį aš mylėjau, ir iš kurio tikėjausi būti mylima.
Bet aš klydau, tu dabar man tuščia vieta.
Saule leidžias,
Mėnulis pakyla,
Žvaigždžių atsiranda
vis daugiau ir daugiau.
Smagu būtų žiūrėti į jas kartu,
Bet tau taip sunku ištarti
žodį – myliu.
Čia buvo mano kurybos eileraštukai.
Ir būsiu prie lango vidurnaktį,
Su sauja jazminų žiedų..
Gal naktis pamatys ?
Gal vejai tarp tavo pirštų pasakys ?
Kad bučiuojančios lupos šnibžda,
Tą švelnų kvapą – jazminų.
Ir vėl viskas iš naujo.
Tas kvailas kirbesys širdį.
Jučiu jį vis labiau.
Žinau, kad tai tik pradžia
Pradžia – kančios
Pradžia – meilės netikros.
Palik mane kvailas krbesį.
Nenoriu vėl kentėti.
Vėl verkti.
Vėl sielvartauti.
Užtenka man ašarų karčių.
Išeik ir nebegrįžk…
Aš tau lyg eilinė barbė.
Su kuria pažaidi.
Ir nejausmiai sudraskai.
Bet aš daugiau to nepakęsiu.
Ta neapykanta širdy.
Laikau ją aš jau ilgai.
Paleisiu ją.
Ji lėks pas tave.
Lyg juodas varnas.
Bet tu tik pasakysi:
Aš nebijau.
Bet tu suklupsi tada.
Kai ji jau bus visiškai šaliai.
Šalia tavęs ir tavo melo.
O aš tik juoksiuos…
Ir sakysiu:
Dabar tu mano Kenas.
Tikiuosi sulaukti komentarų…
Visi eilėrasčiai turi gražiąja puse kaip ir žmogus… :}~
Diena dienon, laikas bėga paliubom. Šviesa tolsta nuo tavęs, nebematai nei merginos nei savęs… S.D.
Aš tave mylių, bet tu manes ne,
aš taves laukių, bet tu manes ne,
aš noriu tave tureti amžinai , bet tu manes ne.
Viskas pavargau…
NE!, negaliu pamiršti tavo lupu, šiltu ranku, bet reike…
Nesuvokiu kaip.?
Tave galiu pamiršti tik a š , bet ne mano širdis mylių tave tik aš … :*
Puikus rytas žadina mane,
bet baisus griaustinis griaudžioje mano širdije
nežinau ką daryti keltis ar vel atsigulti ir užmerkti akys?.
Atsikelus matau tave,
atsigulus girdžiu tavo juoka man baisu, nes nera šalia taves…
Pagaliau supratau, kad buvau tau tik laikinas žaisliukas su kuriu pažaisdavai ir numesdavai į juodą kampą. Nekenčiu aš tavęs už tai ką padarei. Bet tikrai nekeršysiu tuo pačių, nes tai tikrai nemalonu ir baisu. Tu gal to ir nesupranti , nes neesi to patyres.
Prašau pakomentuokit. AČIŪ.
Kai turi žmogeliuką,
Tau Jo netrūksta…
Bet, kai Tą žmogeliuką prarandi,
Supranti, kad tau Jo labai trūksta…
Gal tu su Juo nebuvai susitikus,
Tu norėjai Jį apkabinti, pabučiuoti,
Bet tai ir liks…
Norai…
Kurie turbūt jau niekada neišsipildys…
Tu supranti kad tu Jį būtum galėjus apkabinti.
Būtum…
Jei įvyktų stebuklas ir tu Jį apkabintum,
Tu Jo tada niekada nepaleistum,
Tu Jį apkabintum stipriai, stipriai,
Ir niekada niekada nepaleistum.
Tu supranti kad tu Jį būtum galėjus pabučiuoti,
Būtum…
Jei įvyktų stebuklas ir tu Jį pabučiuotum,
Tu tai prisimintum visam gyvenimui…
Kai tu Jo nebeturi,
Tu supranti,
Kad tu Jį labai mylėjei, myli, mylėsi.
Kai tu šįkart pasiilgsi Jo,
O ilgesys tik didės…
Tu supranti,
Jog šio ilgesio tu nenumalšinsi niekada.
Kai tu dėl Jo jaudinsies,
Ar Jam kas nors atsitiko, ar ne…
Šįkart tu taip ir liksi nesužinojus…
Jam kas atsitiko, ar ne…
Kai tu Jį sapnuosi…
Tai ir liks sapnai,
Kurie niekada (turbūt) neišsipildys…
Kai tu norėsi Jam parašyti…
Tai ir liks norai,
Kurie niekada (turbūt) neišsipildys…
Kai tu norėsi užgirsti Jo balsą, juoką..
Tai ir liks norai,
Kurie niekada (turbūt) neišsipildys…
Kai tu Jo nebeturi,
Tu supranti, jog tu..
Jį praradai visam laikui…
Laikui…
Kurį (kartais) galima atsukti atgal…
(Bet tik kartais..)
Tu pagaliau supranti,
Kad tu be Jo tikrai negali gyventi.
Tau galvoje pradeda suktis mintys…
Mintis…
Tik viena mintis..
Kad tu nori, kad tau reikia, palikti šį pasaulį…
Ir galiausiai…Tu tai padarai…
Už prisiminimą
Ir mūsų puikų laiką,
Už mūsų meilę
Kuria jaučiu
Bet viskas jau praeityje
Komentuokit. Ačiū. Bėję man tik 11metų.: )
Norėčiau būti aš drūgiu
Nutūpt ant tavo rankos,
Norėčiau būti šiltu vėju
Ir glostyt plaukus tavo,
Norėčiau būti angelu baltu
Matyt tave kai miegi,
Norėčiau būti su tavim
Bet laikas tai parodys.
Norėčiau,kad sapnai
Pavirstų į tikrovę
Tada laiminga būčiau
Kartu su tavimi
Nes meilė begalinė
Ir vėl krūtinę spaudžia
Naktim miegot neleidžia
Mintis apie tave.
Nors tu esi toli
Galvoju visą dieną
Kada ir vėl išvysiu
Tavas rudas akis
Aš norėčiau išeit nors trumpam… Pailsėt… Pamastyt…
Aš norėčiau į dangų… Ten aukštai… Pas žvaigždes… Kad ranka galėčiau jas paliesti… Kad galėčiau žiūrėt į tave dieną , naktį…
Aš norėčiau pabėgt nors trumpam… Nuo skausmų… Kančių… Nuo savęs…
Aš norėčiau džiaugtis nors ir trumpai… Nors akimirką… Nors minutę… Džiaugtis gyvenimu… Laime kurią pagaliau turiu… Savimi…
Aš norėčiau išeit nors trumpam…
Aš norėčiau į dangų išeit…
Kiekviena sekundė ir minutė, kiekviena mintis ilgesio pilna…
Ir kaip pagalvoju virpa man širdutė, gal todėl kad aš myliu tave.
Tiek daug norėčiau, meile, pasakyt tau.. Deja esi labai toli, toli..
Ir žinok,kad laukiu aš taves sekundėm,ir žinok,jog lauksiu ateity…
Be tavęs gyvenimas beprasmis, be tavęs nereikia nieko man visai..
Aš tik laukiu taves nesulaukiu..
Ir mylėsiu tave amžinai. …… cia man draugas rase
Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo. Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį. Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes. Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė. Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti. Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta. Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje. Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero. Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje……[cia rase mono meile savo kuryba ]
Ej merginos, patarimas: atkreipkit dėmesį į kiekvieno posmelio eilučių galūnes,nes dauguma nesirimuoja. Pati kūryba užsiimu 8 metus,tai žinokit,žinau ką sakau.
Bet šiaip smagu ,kad kuriat .
Beje gražu:)
Nebijok žaizdų – jos užgyja, Nebijok skausmų – jie praeina, Nebijok mirties – ji neišvengiama. Nebijok meilės, ji būtina. 🙂
Aš nepasikeičiau, aš vis dar ta pati maža mergaitė. Ta kuri sustoja pamačiusi žvaigždes,nes jose mato tavo akis, ta kuri gali valandų valandas gulėti žalioje pievoje ir galvoti apie tave, ta kuri vis dar betkokiame daikte mato tave. Ta kuri dėl tavęs gali viską. Aš vis dar ta pati mažoji princesė.
Mes ilgimės tų dienų kurios praėjo. Bet bėga laikas ir mes jo negalim sustabdyti.Mes gimstam, augam, senstam, mirštam, tai toks sunkus mūsu gyvenimo laikas.Mes pasiilgstam tų brangių žmonių kuriuos turėjome gyvenime,pasiilgstam gyvūnų kuriuos turėjome vaikystėjė.Pamenam tas dienas kurias praleidome kartu,tos smagios akimirkos,kurias patyrėm kartu su jais.Bet toks mūsų gyvenimas.Kiekviena sekundė ir minutė, kiekviena mintis ilgesio pilna.Mes šios žemės svečiai-ateinam ir išeinam.
Rudeninis lapas nukritęs
ant manosios pilko žmogaus rankos,
Sužadino jausmą, instinktą
ruduo jau čia…
Rudeninis lapas nukritęs
ant mano žmogelio kelio,
Sužadino prisiminimus
iš tų laikų…
Rudeninis lapas nukritęs
prieš mano akis neseniai,
Pakuždėjo tyliai ausin,
pasiruošk- ruduo jau čia
Rudeninis lapas nukritęs,
tarsi žvaigzde iš dangaus.
Priminė man tave
mokyklos suoluos…
Rudeninis lapas nukritęs
su broliais kartu
Priminė man vaaikystę
su draugais laukuos…
Rudeninis lapas nukritęs
priminė man tave
Ir tuos kažkada ištartus žodius:
Myliu tave …
Sukūriau neseniai…
Žinau ,kad tu čia niekad
neprisijungsi….
,bet pasiilgau tavęs.
Skiriu vienam specialiam žmogui
kuris yra mano širdy :*
Rapolai myliu tave ;*
„Sukuriau tau”
Sukuriau zodzius
…Sukuriau poema
Ir skyriau as tau
Eiles parasytas…
Is savo minciu
Sukuriau poema,
Ir skyriau as tau
Is visos sirdies tau…
Bet tu neklausei
tu zodiu
Surimuotu minciu
tau skirtu…
Tu neklausei manes,
palikai
Neisklauses tu zodziu,
isejai.
„Ateina ruduo”
Ateina ruduo
…i manaja sirdy
ir ipucia man
tavaji veida.
Ateina ruduo
i manaji prota
ir inesa vetra
tavuosius zodius…
Ateina ruduo su
vetra siaubinga
ir primena man
tave….
Tavo meile beribe
Tavo zodius istartus:
I Love you, my baby
I LOVE YOU…
galit pakomentuot?
„Kai tu pradingai”
Kai tu isejai
as taves nepamirsau
Kai tu dingai
as taves nepalikau
Tu vis dar mano sirdy
manojoj galvoj esi
Kai tu isejai
lieus plove manasias
asaras
Kai tu pradingai nieko neliko
manojoj sirdy
Kai tu isejai nepalikau,
tave pasilikau
Kai tu dingai
nepalaikiau taves praeivio sirdy…
Kai tu nepasirodei
as tave dar labiau
pamilau,
o lietus plove
asaras nuo veido.
Kai tu pranykai as vis dar
stoviu sesely Rudens,
vejy saltam, siaubingam
Kai tu mane palikai
as vis dar stoviu
tavo sesely,
o mano sirdis plaukia
liudesio vejy…
Kai tu pradungai
Kai tu isejai
ir nepasirodei
mano akys pasruvo krauju
Verkaiu as
Verke mano sirdis
Stovejau as namo
sesely.
Ir nors palikai
pamilau as tave
labiau…
Nepajegsiu pamirsti
daugiau…
As verkaiu pirma karta,
kai tau skaudejo…
O dabar verkiu ,nes
skauda man del taves.
Lietus plove
mano asaras
nuo veido, o
mano sirdis dege nuo
meiles karstos
Nors palikai
Pamilau tave labiau
Ir palikti taves daugiau negaliu
,nes myliu tave labiau.
S.M.V
Į šipulius sudužo viskas.
Širdis krauju pasruvo.
Neliko nieko ypatingo,
Kas visalaika buvo.
Tik liko skausms ir kančia,
Širdy prabilo tuštuma-
Ji sako nejau likau viena?
Aš mirsiu jai tai yra tiesa.
Ir tuštuma nužudė širdį,
Be skausmo jokio begalinio,
Nespėjo nieko ji suprast
Greit mirė,ir nebeskankino.
Mergaitės akys užsivėrė,
Nes širdis užgeso,
Ramybė jai- tegu ji ilsis
O kiti -tegu jos ilgis.
Turiu svajonę,
Ją reikia turėti,
Turiu mamą,
Ją reikia mylėti.
Turiu draugų
Jų reikia neišduoti.
Turiu priešų,
Nuo kurių reikia atsiriboti
Turiu galva,
su ja reikia galvoti.
Turiu gyvenimą,
Kuriame,negaliu pasiduoti.
Turiu kelią,kurį pasiriksiu.
Turiu tikslą ir aš jį priimsiu.
Mirtis yra neišvengiama,
Ir nieko čia nepadarysi.
Numirsim mes pasaulyje visi
Ir laiko nebesugrąžinsi.
Jai bus pasaulio pabaiga,
Tada visi mes žūsim
Bet mirsime visi kartu.
Dainuodami tėvyne mūsų…
O apie meilę ką apie ją kalbėti?
Juk ir taip viskas aišku yra.
Myliu tave ir esu laiminga,
Nes žinau,kad ir tu myli mane.
Pas visus ateina meilė,
Pas kaiką kelis kartus,
Bet mylėti nėra lengva,
Nes nesi idealus žmogus.
Nenoriu girdėti ,kad nemyli.
Nes tai nežmoniškai skaudu,
Nenoriu ,kad mylėtum prievarta.
Nes tai tik būtų klaiku.
Aš noriu tikros meilės,
Tokios kaip tau jaučiu.
Tyra,švelni..
Bet tu jos nejauti..
Nepyk,atleisk,kad tau melavau.
Nepyk ,suprask kodėl taip dariau.
Nepatinka man melas ,bet taip jau išėjo
Dabar supratau,kad viską ,viską sudaužiau…
Man patinka tavo akys,lūpos,žvilgsnis,šypsena.
Man patinka tavo kvapas ir tavoji apranga,
Man patinka viskas viskas kas susieta su tavim,
Aš tokia esu laiminga kad esi su manimi.
Atsimenu kai mane palikai,
Kai priekaištus visus susakei,
Kas ir dėl ko taip yra
Žodžiais žudydavai mane
Jau galvojau kad viskas viskas pradingo
Meilė,tie žodžiai kad myliu
Bet po kiek laiko parašei man
Meile atleisk ką padariau.
Ir žinoma aš jam atleidau
Nes iš džiaugsmo trankėsi širdis
Dabar ir vėl tokia pat laiminga
Nes ši diena man ypatinga.
Niekada nesunku pasakyti ,
Kad myliu tave labai
Niekada nesunku ką nors padaryti
Jai tik tu manęs paprašai
Sandrina tavo eilėraščiai neblogi ;D
kurk toliau noriu paskaityt:D
Pasakysiu myliu, bet ne tau… Pasakysiu, kad esi geriausias, bet ne mano akimis… Pasakysiu, kas moka mane pradžiugint, bet tai tikrai ne tu…
(čia greitai sukūriau, nes nebuvo ką veikt) ;]]]
Aš myliu tai ką sunku mylėti
Kuris man suteikia tiek skausmo širdyje
Bet nieko negaliu aš padaryti
Nes mano meile amžina <3
Myliu myliu ir tikiu be tavęs nebegaliu
Trūksta oro, šilumos ir tavosios šypsenos
Noriu tavo bučiniu, juos suteikt gali tik tu ;D
Manau, kad šie eilėraščiai, yra gražūs, savotiški, mieli.
Daug laiko praėjo,
Daug pastangų įdėjau,
Kad tave pamilčiau.
Deja, bet aš simpatiją tau tik jaučiu,
Duoki bučkį,
Dauoki du,
Gal tik tavo saldžios lūpos,
Gal tik lūpos mano, jos, tavas pamils,
Sustoti nenorėsiu,
Be jų gyvent nebegalėsiu,
O gal tada, tave mylėt galėsiu.
P.S Dominykui
Tik tu mano meilė,
Padarei mane laiminga,
Be tavęs aš būčiau vieniša,
Su tavim man gera,
Tik tu, gali mane nuraminti,
Tik tu, gali mane įskaudint ir vėl mylėt.
Nesakyk man, kad tu myli,
Nesakyk, kad tai tiesa,
Nes seniai tavęs nemyliu,
Tad ta meilė netikra…
Vieniša kaip gėlė,
Vieniša kaip žolė,
Sėdžiu viena ir galvoju apie tave.
Norėčiau žinoti,
Kad tik mane myli,
Norėčiau tau pasakyti,
Aš tave myliu…
Tavęs aš nemylėjau,
Ta meilė buvo melas,
O ašara ant mano skruosto,
Apgaulė, ne tiesa…
Mintyse esi tiktais tu,
Sapnuose gyveni tu,
Širdyje visada būni tu,
Nes be tavęs gyvent negaliu… ;**
Jau einu gatve,
Matosi tamsa,
Vakaras atėjo, tyliai, paslapčia.
Septyni taškučiai spindi danguje,
Ten mes susitinkam,
Pasvajot drauge.
Aš pavydėjau sau tavęs,
Buvau aš laimingiausia,
Negailėjau žodžio myliu tau,
Netikėjau, kad mes mylėjome vienas kitą.
Netikėjau, kad tu tik mano,
Bet tai suteikė man džiaugsmo,
Kadaise tu mane bandei įtikint,
Kad myli mane labai,
Bet aš norėjau įskaudinti tave.
Tik nežinau kodėl, kodėl aš klausiu ir savęs,
Durna buvau tada ir tai pripažinti aš galiu.
Dabar paaukosiu savo visą gyvenimą,
Kad tau galėčiau dar kartą pasakyti Myliu ir tu man atsakytum tuo pačiu… ;(
Pakomentuokit. ;]]
Aš žinau,kad leidžiasi saulė,
Ir žinau jog žaliuoja miškai,
Tik nežinau kodėl man patiko,
Tawo weidas ir tawo plaukai.
O šendiena,aš ir wėl tawęs pasiilgau,
O labiausei tawūjų akių,
Man wisos dienos nuobodžios ir nykios,
Kai tawes šalia nejaučiu.
Mylėjai, nepaleidai iš glėbio,
Bučiavai per dienu dienas,
O dabar papraščiausiai palieki,
Išeini palikes mane….
Tikiuosi laikas gydo žaizdas
Bet manoji namanau ar užgis,
Nes net ir dabar po šitiek laiko
Mintys sukas aplink tave..
Aš pasistenksiu išeiti
Pabėgti tolyn nuo taves
Aš pasistenksiu negryžti,
Negryžti atgal pas tavę….
Mano manymu eilėraščiai rašyti komentaruose (išskyrus mano). Yra daug gražesni, bei rašyti tikrai iš širdies.;Dp
Vakaras žvaigždėtas ir tylus,
Nuramina širdis mus.
Ir mes žiūrim viens į kitą labai meiliai,
Kad mums pavydi net angelai.
Norėčiau turėti tave visad šalia,
Kad kiekviena ryta atsibustum mano glėbyje.
Džiaugtis ir liūdėti su tavim drauge,
Nes aš myliu tik tave.
Tas gyvenimas gražus,
Kai turi šalia mylimus draugus,
Tas pasaulis nuostabus,
Kai meilė jungia mus,
Mano meilė tau didėja,
Kai matau tave kiekvieną dieną.
Kaip man pasakyti myliu,
Jei mano lūpos tyli ir rankos negali apkabinti,
Prisiglaust prie tavęs,
O tavo lūpos tos saldžios lūpos,
Betariant žodį aš apsvaigstu.
Lauksiu komentarų:)
Kai myli žodžiai liejasi iš širdies…
Prašau pakomentuoti: Ką manot apie mano kurtas eiles? dekui ;D
Kodėl tave išsimylėjau?
Todėl, kad esi gražus?
Kodėl pamiršti negalėjau,
Kai maišėsi su žeme dangus?
Kodėl tavo veidas švyti,
Kai be galo yra tamsu?
Kodėl tavo balsas girdis ?
Nors tu už myliu keliu
Kodėl patinka tavo akys?
Nes jos mėlynos spalvos?
Kodėl patinka žodžiai
Ištarti iš tavo burnos?
Kodėl kodėl patinka metai praleisti su tavimi?
Kodėl nebaisios jokios pūgos, kai esu su tavimi?
Kodėl man daužosi širdis išgirdus tavo vardą?
Kodėl pasaulyje mums dviese vietos neužtenka?
Aš tik tave gyvenime mylėjau,
Ir dėl tavęs krūtinėj trankėsi širdis,
Nors ir norėdama užmiršti negalėjau,
Nes jau buvai aptemdęs man akis
Ir visą laiką aš galvojau,
Kaip gera buvo su tavim,
Bet žiaurus likimas mus išskyrė,
Ir likom mes kaip svetimi…
As tik tave gyvenime mylejau
Ir del taves krutinei trankesi sirdis
Nors ir noredama pamirsti negalejau
Nes jau buvai aptemdes man akis
Ir visa laika as galvojau
Kaip gera buvo su tavim
Bet ziaurus likimas mus isskyre
Ir likom mes kaip svetimi
Tavo vardas pats graziausias
Tavo sypsena mieliausia
Tavo juokas nuostabiausias
Tu pasaulyje geriausias
Žmonės kur dingote???
Mano meile tau pradingo,
Niekada jos ir nebuvo,
Mano mano meile paslaptinga,
Bet ji tau nereikalinga
Laukiu tavo sms-ų,
Man be jų labai sunku,
Sisitikt tikrai aš noriu,
Bet žinau, kad negaliu.
Nepasitiki manim vis
Gal ir klaidą tu darai.
Gal į kiną nusivesčiau,
Gal ant ledo tektų eit.
O kai pagaliau sutiksi
Mane einantį gatve
Pamirksėk man vieną akį
štai ir bus graži pradžia… (norėčiau, kad įvertintūmėt mano šį mažą kūrinuką ir pasakytumėt kas blogai. Ačiu)
Meilė graži, bet kartais skaudi
O ja patirti nori visi.
Kartais dėl jos padarom klaidų,
Dėl kurių į dangų patekti sunku.
Meilė tai ne vien seksas,džiaugsmas ir viltis.
Kartais būna mirties ji priežastis.
Dėl jos mes verkiam žudom kenčiam
Ir savęs už tai nekenčiam.
Kai perskačiau šituos visus eileraščius tada pagalvojau apie savo mažuti tai aš jam sukūriau šį eilėraštį.
Jei galėčiau virsti jūra,užliuliuočiau jus banga, ir tave taip glamonėčiau, kaip švelni nakties tamsa. Paukšteliu norėčiau būti, skristi prie tavęs išties, apkabinti, pabučiuoti ir tada būt tik tava. Aš tavęs taip pasiilgau sapnuose matau tave, aš norėčiau paprašyti būti mano širdyje. Suka žemė savo rata, mėnuo šviečia taip aukštai, kur dingai Tu mylimasis ko liūdžiu aš amžinai?
Nuramink mane savo žodžiais
Apkabink mane ir priglausk
Brangink mane ir žinok
Kad tokios kaip aš nebus
Aš nebusiu tavimi
Kartais noriu būti tavimi
Nertis iš kailio ir jausti tai ką tu jauti
Kartais noriu matyti tavo akimis,
Girdėti tavo ausimis,
Kalbėti tavo žodžiais,
Bet visa tai tik neįmanomi norai..
Na gal ir aš įdėsiu keletą savo kūrinukų…jeigu bus labai labai nesamoningas ir nesirimuojantis,tai iš anksto atsiprašau turbūt iš manęs nekokia poetė..:P
Man šiam pasaulį nesmagu
Kodėl negalim būt kartu?
Dalintis meile ir jausmais
Ir patikėti tavo pažadais.
Kodėl esi toks nuostabus?
Toks mielas ir gražus?
o aš tik paprasta lėlė
Ir niekieno nemylima kvailė.
Aš patikėjau,kad mane myli
Buvau tau aš tokia švelni
Bet pavertei nieku tu viską
Ir išėjai kur ledas tviska.
Nebesugrįšk į čia daugiau
Nelaukiamas esi žmogau
Žmogau?ar ne per gerai manau?
Esi tik gyvulys už gyvulį prastesnis.
Verkiu nes kitaip negaliu
Numirti aš noriu tai mano svajonė
Išnykti iš čia,išnykt be tavęs
Ir niekad negrįšti ten pat.
Kodėl negali palikti manęs
Atstot ir išnykt iš akių
Nemyli manęs juk matau iš tavųjų jausmų.
Tai kas iš to jei jaučiu dar kaška tau
Juk ir vėl pamiršta aš likau..
Bijau gyventi be tavęs
Matyti danguje akis tavas
Bijau su saule ar be jos
Keliauti iš dangaus namo.
Bijau netekti vėl tavęs
Tad vėl žudausi dėl savęs
Ligoninės palatos smirdi
O tu daužai vėl mano širdį..
Už ką tu man šitaip?
Ar ką pasakiau?
Argi aš tau melavau.
Įsitikinai vieną nesąmoningą tiesa
Ir tik jos vis laikais.
Negi tau nieko nereiškiu?
Negi ne mes viens kitam skirti?
Negi saulė nešviečia saulėtos dienos vidurį?
Eina aukštyn
Neša žemyn
Vėjas grėsmingas
Tik man pavojingas
Jis tik skausmingas,
Bet savaip ypatingas
Nebijo ugnies
Ir vandens jis nebijo
Tik man pavaldus
Jisai mano žmogus.
Iš skausmo plyšta man širdis
Aš ne vagis
Ne nevagis.
Nepavogiau iš tavęs laimės
Padovanojau tik tais meilės
Bet tau jos buvo per mažai
Nors dėl manęs tu suklydai.
Nepatikėjai manimi
Ir išėjai su mano širdimi.
Išsinešei tu ją su veju
Ir ištirpai lyg koksai gėjus.
Nedovanojei man pasaulio
Ir nebuvo gera jau gyvent po saule
Nesuteikiai man tu vilties
Gyventi su tavim iš ites.
Tik juodinai manas dienas
Nežinomybės tos pilnas.
Ir nerūpėjo tau mani jausmai
Jie buvo lyg kokie skausmai.
Nežinomybės tos pilnas dienas
Aš iškeičiau jas į kitas.
Į tas kitas daug geresnes
As ne egoiste
nemanyk tu taip
as tik poxuiste
viskas gali but kitaip
as noriu pakilti aukstai
taciau tu mane laikai
paleisk ir viskas bus gerai
galbut pirmoji meile nerudija
bet ji sildo neilgai
tai patyriau jau tikrai
nepatarciau pakartoti tai
as ne paukste
nors noreciau buti
as svajokle
gal truputi
noriu visa as pasauli keist
bet nereikia uzsileist.
noriu palikti pasauli
noriu palikti tavaja saule
nes man ji seniai nebesviecia
ir gyventi nebekviecia
paleisk mane is narvo
zaidima pralaimejau
tegu mus meile skrenda
tolyn kartu su veju..
a dar tiesa man 12 metu,vardas Rugile,o pavardė žūsinaite.pasakau viska nes melo nemegstu :{:} jei kaskam patiko tai lauksiu laisku rugilezu@gmail.com arba facebook’e rugile zusinaite.dekoju.
Žinau tau ir vėl pasisekė darbe
Dėl to tu karštai bučiavai mane
Bet darbas ne meilė suprask…
Nesupratai? Matai ir vėl tas pats
Dėl to ir kritau negyva šalia tavęs…
Mylėjai mane supratau
Bet darbą labiau
Dėl to niekada neatleidau tau
Čia mano pirmas posmelis:
Kodėl draskai krūtine?
Ko ieškai taip širdy?
Trapi širdelė verkia,
Mėnulio pakrašty…
gražu 🙂
Štai cia eilėraščio pradžia:
Nebijau lietaus,
Nebijau as vejo.
Kad nupus toliau,
Negu man reikėjo.
kiek tau metų?
Jaučiau prisilietimą, jaučiau tavas mintis.
Jaučiau ir tą švelnumą, kuris dėja jau nebegryš.
Mylėjau aš tave.
Mylėjau taip karštai,
Bet atminki tu mane juk palikai.
Palikai ir išėjai, o aš likau stovėti
Buvau tokia trapi, tokia liūdna ir vieniša.
Bet dabar aš supratau, dabar aš jau žinau.
Tikėti nebeverta, mylėti per sunku.
Kentėti nebenoriu tad išeinu, SUDIE … (Komentuokit ką galvojate) ;D
Nekarta man tu melavai,
Nekarta prisiekiai- tikrai,
Tušti tie tavo pažadai,
Bet jais tikėjau aš šventai.
Nebeliko jau manyje žodžių,
Nebeliko jau prasmės gyventi,
Neliko vilties ir laimės,
Neliko net kruopelės meilės.
Norėčiau būti kuo kitu,
Norėčiau nemylėti kaip myliu,
Norėčiau pasakyti kaip kenčiu,
Norėčiau bet nebeturiu jėgų…
Sakiau nekartą išeinu,
Sakiau jog viską palieku,
Sakau ir šiandien jog kenčiu,
Sakau bet visdėlto myliu…
Tyla.Ten,
Ten toli kažkur gilumoje,
Yra tas jausmas.
Ten kažkur tolumoje,
Yra tas džiaugsmas.
Tik surask savyje,
Ta jausma.
Ne, ne mintyje,
Man skauda!!
Tu neradai to jausmo,
Kuri žmones vadina- Meile…
(pakomentuokit ka manot)
Bernadeta, išties puikus eileraštis man jis pasirode labai fainas čia mano nuomonė 😉 Puiku, kad dar
yra tokių kuribingų žmonių kaip jūs mielieji ;D
Labai aciu Viktorija :).
Šiaip as eilėraščius sugalvoju mokykloj, nes ten man yra gera atmosfera tik labai triukšminga..
Viktorija, tavo eilėraščiai irgi gražus 🙂
Nenoriu žinot ar tavo akys meluoja…
Ar lūpos tare tylius žodzius…
Nenoriu žinot nes,širdis lauke mylimojo…
Noriu dar bent akimirką pabūti laiminga…
Dauk buvo , kuriuos mylėti galėjau…
Bet neišdegė širdies aistra…
Ir dar kartą pastebėjau…
Tokių kaip tu daugiau nėra…
Kodėl privalau kažko netekti?…
Svajonėm guostis dieną naktį…
Šaukt dainele prabekt zodelius…
Nes šimto mrtu laukt aš negaliu…
Sugryšk kol nevėlu…
Kol dar tavęs ilgiuos…
Kol širdį dar laukemas esi…
Tamsi naktis,
Juodai akis užlieja.
Ir ta graži mėnulio pilnatis,
Tave apsviecia viena.
—————————-
Romantiški eilėraščiai romantikams :))♥
♥
Gražu 🙂 <3
Dabar aš jau verkiu,
Dabar man jau skaudu.
Dabar man neramu.
Daugiau nebegaliu.
Kaskart kai aš išeisiu,
Kaskart kai aš paliksiu.
Kaskart kai aš liūdėsiu,
liūdėsiu ir kentėsiu.
Ateisi tu taip tyliai, tyliai ir lengvai.
Pabučiuosi nelauktai ir begalo saldžiai ! ! ! ;* <3
By Vikutea !'
Aš tave mylėjau, tikėjau ir jaučiau.
Kaip širdis plaka vis greičiau.
Bet tu dingai ir nieko man nepasakiai. Tik gilia tuštumą išėjas palikai.
Aš daugiau jau negaliu, nejaučiu ir ašara rieda skausmu.
Meilė slysta iš pirštų,
Ar tik man taip skaudu?
Kyla abėjonės , kad aš tau nerūpiu.
Bet aš nenoriu tuo tikėti tiesiog negaliu.
Aš tik noriu būti su tavim kartu. <3 By Vikutis ! ;D
Ištrynsiu aš tave iš savo atminties.
Galbūt man bus geriau negalvot apie mus.
Tikėsiu ir sava širdim, kad viskas bus geriau negu yra dabar. Bet tai man nežinia tik tuštuma.Galbūt aš būsiu ta kurios tu nepamirši niekada. By Vikutė !
Nevertinkit kritiškai.;D Jei kas netaip sorry…Eilės iš širdies…<3
Wow mergikės talentingos. Tokiau kurkit, labai gražu 🙂
Štai mano eilėraštis.
Tikroviškas sapnas
Atsikėliau tavo glėbį ,
Tavo gilios akys žvelgė į toli
Paskui jos žvelgė į mane
Ir tyliai pasakė : Aš myliu tave
Negalėjau patykėti tavo žodžiu
Kurios man gidė širdį nuo gilių žaizdu
Nors aš žinau , kad tu vienas vaistas
Bet tai tik sapnas
Kuris apgauna ..
Labai grazūs eilėraštukai, smagu skaityti, aš irgi bandau kurti bet nekas gaunasi bet kait sako kad grazu
Tu man vienintelis esi gražus…
Vienintelis ,kuri myliu ir gerbiu,
Pirmasyk mane pamačius.
Nulydėjai mylinčiu žvilgsniu…
Pasiilgau tu akiu,
Kurios sakydavo myliu.
Pasiilgau valandų,
Be taves nepraleistu…
♥♥♥♥♥
Kodėl man kaskart tave pamačius sudreba širdis
tuščia, vieniša, besiblaškanti širdis
Ir kodėl pažvelgus tau į akis
Jaučiu kad mano širdis tuojau suplyš
Noriu kad pažvelgtum man tiesiai į akis
Tada žinotum ka slepia mano širdis
Suprastum ka reiškia džiaugtis kai nieko neturi
Suprastum ka reiškia verkti kai meile tau priešakis
Žinau tik viena: tave aš myliu
O širdį vienatves numalšint negaliu
Bet meilei neisakysi, ji vis suksis ratu
Šiandien mes priešai, rytoj jau kartu
Prašau vertinkit 🙂
Myliu taave labai labai.
Te išsipildo mūsu sapnai.
Visi, visi ten kur mes lakstitumem basi.
Tu toli,
Be minciu.
As toliau,
Be vilciu.
Tu ne man,
As ne tau.
Kuo toliau,
Tuo blogiau.
Nei buciuot,
Nei myluot.
Tu nemyli,
As netyliu.
Man tik trūksta zodzio myliu :))
~~~~~~~~~~
Is liudesio.. Vaikinui kuri myliu, bet jis to nezino… Jis toli, toli…
Komentuokit :))
Niekada to nebus,
Juk nenusispalvins dangus.
Niekada to nebus,
Nesu išskirtinis žmogus.
Niekada to nebus,
Nesakysi man zodzio myliu.
Tiesiog pamirškim vargus,
Nes žinau jog to nebus…
—
Komentuokit 🙂
Jau karas baigėsi seniai,
O tu man ne žmona.
Ką prižadėjai tuomet…
Ar pameni,ar ne?
Sakei,kad lauksi
Metus ir du-kiek reiks,
Kodėl aš tiek kariavęs
Turėjau nuo tavęs nueit.
Yra gi gražesnių pasauly
Su turtais ir kilme,
O aš matai matai
Su pilka miline.
Matai ta meilė
Ir laimė,ir kančia.
Jau karas baigės
Ir nesulaukei tu deja.
Ką prižadėjai tuomet-
Ar pameni,ar ne?
Matai kiti su turtais,
O aš su pilka miline.
Gyvenk…Laiminga būki…
Dainuok,šėliok be atvangos.
Matai kartu mums būti
Nelemta nuo pradžios.
Sapnuoju tave naktim,
Galvoju diena is dienos.
Tu nebusi laimingas su manim,
Manau tau reikia kitos…
Matau tik juoda dėme,
Savo akyse.
Manau nebera meiles,
Net mintyse.
Bet pries akis tu stovi,
Sunku susivaldyt.
Toliau as vel galvoju,
Ka man padaryt?
Didžiausią ka turiu tai Tu,
Turbūt neužkalbinsi ir tylėsi…
Brangiausia viska ka turiu tai Tu,
Manau as tave mylėsiu,
Už taves tekesiu,
Nesvarbu kokia bus dalia,
Amžinai busiu salia.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Eilerastis, bet man ji patinka dainuoti :DD
Aš netikėjau , kad tave išsymylėsiu
Aš netikėjau ir tuo, kad be tavęs gyventi nenorėsiu
Aš netikėjau meile,galvojau jos nėra
O dabar tikiu ,kad be tavęs pasauly man vietos nebėra
Ištrynk mane iš savo galvos
Geriau ieškok kitos panos
Nes su tavim bebūnant kyla uraganas
kiekviena minute kiviršas ir skandalas
toks jau gyvenimas man atsibodo
klausytis ryksmų man jau pabodo
Gyvenkim toli vienas nuo kito
Kad nebereikėtų nubudūs vėl pyktis nuo ryto…
Kiek mane laiko kankinsi???
Man jau tai atsibodo!!!
Nesvarbu isvaziuosi ar dingsi,
Tik greiciau kol tau kelia rodo.
Sudužo svajonės ir tavo pažadai.
Sakei,kad mylėsi,bet mane palikai.
Žadėjai man meilę,aukščiau už žvaigždes
Žadėjai man saulę,kuri šildys mane..
Žadėjai man visko ko troško širdis,
Bet nedavei nieko man nieko išvis
Tai kam reikėjo šitaip meluot??
Jai negalėjai nieko , nieko man duot…
Gyvenimas žmogui duotas kiekvienam
Bet ar visi mes mokame gyventi?
Elgiamės gal kartais taip, kaip nederėtų elgtis?
Pastebim kitų klaidas,bet savų nematom
Kartais verta susimastyti kuo visi mes tapom..
Apšnekam vieni kitus
Kam ? kam to reikia?
Negi malonumą šitoks elgesys mums teikia?
Gyvenkim taikiai,laimingai ir gražiai
Kad gerą pavyzdį matytų mūsų vaikai…
sako kad reikia tik minutės kad , zmogu pažintum dienos kad , ji pamiltum ir viso givenimo, kad ji pamirštum
Begu verkdama taku,
Griztu i namus.
Duris užrakinau raktu,
Prisimenu tik mus.
Isjungiau visas sviesas,
Kad tik liktu tamsa.
Uztraukiau uzuolaidas visas,
Ir likau namuose viena.
Tik tyliai uzmerkiu akis,
Ir sviesa dingsta maziau nei naktis.
Tu nužudei mano siela,
Jus mane įskaudinot.
Dabar apie tai galvot nera miela,
Eikit nuo manes velniop!!!
——
Nelabai susije su meile, bet susije su draugais 🙂
gražus eilėraštukai
Viens du trys meilė dingo nebegrįš
O ta meilė kaip liga
o
Be jos jokia nauda
Aš gavau ir man gana
Gyvenu tiesiog lafa
Aš ne pelene
Aš ne princese
Aš ne bešyrde mergaite
Aš tik maža,nesuprasta
Aš tik esu paprasta
Tu man ilgai sakei,
Mylėsiu tave amžinai amžinai…
Bet mano svajones sužlugdė kerai,
Bet aš mylėjau tave tikrai ♥
Sakau aš žodi myliu
Garsiai ir tyliai
Nes myliu ta žmogų
kuris ir bando mane mylėt
Bet jam to neišeina
Jis paliko mane
Ir maldavo kad vėl grįžtu
aš nežinau kas man dares
Ar per daug jį mylėjau
Kad vėl atleisdavau
Bet galu gale aš viska supratau
Ir jam aš pasakiau
Sudie mielasis
Tu nevertas to ką dabar turi
Tu to nebrangini
Tai viskas baigta aš tikrai daugiau nenoriu kentėt
Dėl to kad mane skaudini labai
Aš atsiprašau už viską
ką Tau padariau:
Atsiprašau,kad Tave mylėjau,
kad Tavim tikėjau,kad verkiau,
kad melavau,ir tiesos Tau nesakiau…
Atsiprašau,jai įžeidžiau Tave,
mušiauir,kad ant Tavęs rėkiau…
Viskas,man gana,negaliu daugiau
kentėt,neturiu jėgų Tave mylėt.
Žinok,aš lauiksiu kai Tu norėsi grįžti,
kai Tu klupėsi prieš mane
ir maldausi atleidimo….
Aš verksiu,nes verksi Tu,
bet viskam juk yra ribos.
Todėl Tau sakau:
TU NESUPRANTU MANĘS,
O AŠ NESUPRANTU TAVĘS…:”((
Vėjas apkabinęs rasą šaltą
Skrieja pro vartus atidarytus,
Neša sunkią skausmo naštą
Lėkdamas tolyn į rytus…
Ar girdėjai saulės verksmą
Ašarom pravirkusiam danguj?
Ar girdėjai stiprų trenksmą
Šaltame lietuj?
Pasiklydau aš jausmuose
Galvodama tik apie Tave
Ar sugrįši dar pas mane?
Ar apkabinsi grįžęs mane?
Negaliu taip gyventi toliau,
Be tavęs, be tavųjų akių,
Visada prisiminsiu Tave,
Nes tu gyveni manyje..
Nekenčiu gyvenimo taip kaip,
Gyvenimas nekenčia manęs ♥
(čia ne eilėraštis, bet man tie žodžiai mintyse įstrigo)
Meilės nėra tik prisirišimas,
Myliu tik save gal tai išpuikimas?
Gyvenime nieko jau tikro neliko..
O meilė tikroji mane jau paliko……..
Nebėra Tavęs nebėra manęs. Buvai Tju buvau ir aš. Mylėjau Tavę o Tju manęs ne. Bet isiskyrė mūsų keliai gal taip ir geriau. aš Tavęs matyt negalėjau o Tau buvo nesvarbu. man buvo sunku bei skaudu Tu tik pasišaipyt sugebėjaj. Aš į tai žiurėjau rimtai o Tu pasijuokiai. Tau nerūpi niekas apie manę o man apie Tave viskas svarbu. Sunku man pamiršti Tave, mano šidžiai reikia Tavęs o Tju tik … siunti mane. Mane valdo neapykanta Tau, bet man sunku be Tavęs.;(
Turiu gyvenima, bet nekentčiu jo taip kaip jis manęs. Turėjau drauga mums buvo gera drauge. Kol viena beprotis keršijo man, kad jam gėda padariau ir išskyrė mus. Jau daug laiko kai aš be jo, bet aš jį kasdiena matau ir liūdžiu. Noriu mirti, nes gyvenimas žeidžia mane, man jau per daug sunku gyventi.
Mano kūryba :
Kaip šalta kai nesakai man ,,myliu”,
Kaip šalta kai esi kažkur toli Ir mano širdelė tave šaukia,
O tavoji tyli…
Kaip šalta kai nerandu kelio pas tave,
Kaip šalta kai nematau tavęs nakty,
Tik kai šaukiu tave sapnuose…
Kaip šalta kai turiu užmigt be tavo meilės žodžių,
Kaip šalta kai esi neaišku kur,
Kai noriu, kad būtum su manimi,
O aš nežinau nei kur nei su kuo tu dabar…
Mane šaldo mintis, kad galiu tave prarast,
Kad galiu likt be tavo lūpų, be tavo akių…
Kad galiu likt be tavo kerinčio ,,MYLIU”…
Tikiu aš svajone.
Kuri dažnai sapne aplanko.
Tikiu ir paukščio giesme.
Kuri taip rėžę ausį.
Tikiu ir tavimi.
Kurį aš pamilau.
Tikiu ir visu tuo.
Ką aš širdy pajutau.
Tikiu ta mėnesieną.
Kuri taip skaisčiai šviečia.
Tikiu ta meilę tyrą.
Kuri lyg sniegas žiemą!.
Ji troško bendrauti.
Jis nemėgo žmonių.
Ji nekentė sniego.
Jis jį dievino.
Ji buvo svajotoja.
Jis netikėjo pasakom.
Ji mylėjo dangų.
Jis sakė, kad tai banalu.
Jai patikdavo sėdėti naktį ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes.
Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną.
Ji manė, kad jis tas, kurio jai reikia.
Jis laikė ją maža mergaite.
Jis jai buvo viskas.
Ji jam buvo eilinis žaisliukas.
Ji buvo jautri.
Jis nuolat ją įžeidinėjo.
Ji liūdėjo.
Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė.
Jis tylėjo.
Ji kentėjo.
Jis nekreipė į tai dėmesio.
Ji pavargo.
Ji norėjo pasikeisti.
Jis manė, kad ji tam per silpna.
Ji vis tolo nuo jo.
Jis nenorėjo to pripažint.
Ji beveik pamiršo jo vardą.
Jis vis dažniau apie ją galvodavo.
Ji pasikeitė.
Ji nebesėdi naktim ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė kad tai vaikiška.
Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis.
Ji nustojo juoktis, nes jis visada sakė, kad tai naivu.
Ji pamilo šaltą sniegą.
Ji tapo tokia, kokios norėjo jis.
Bet jis pasigedo tos mažos, svajojančios mergaitės su spindinčia šypsena ir mylinčiomis akimis.
Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu.
Jis suprato, kad ji jam pati svarbiausia.
Jis norėtų ją susigrąžinti.
Bet Ji nebetiki meile
Skaudu, tačiau aš to pakeisti negaliu…
Tu nežinai, ką aš širdy laikau,
Kad tave vieną aš myliu,
Kad sapnuose tave lankau.
Ir šiąnakt aš ateisiu,
Pažvelgti, kaip miegi.
Nuo košmarų apginsiu,
Sužinosiu, ką tu myli…
Štai ir naktis ir aš ateinu
Paukščių Taku pas tave.
Nešu daug gražių sapnų,
Kad prisimintum visada mane.
Taigi aš jau šalia
Šnibždu švelnius žodžius į ausį.
Pabučiuoju tavas lūpas
Ir ką tu myli paklausiu.
Tavo lūpos lėtai prasiveria
Ir iš jų tuoj žodis išskris.
Tu švelniai ištari vardą,
Bet tai ne aš, o JI!
Ir vėl aš palikta kentėt,
Vėl mano meilė tik vienpusė.
Nors mes esam draugai, visvien
Tu vienas mano širdy būsi
Galėtu būti daugiau atsiprašimo eilėraščiu dėl sukelto skausmo
Orchidėjos trapios prigludimas
Prie supuvusio medžio akių
Jam tai lyg apsireiškimas
Išgirdęs pagalbos šūksnius
Iki šiol jį žavėjo tik rožės,
Bet subadė jos baisiai šakas
Ieškojo ji tyrojo grožio
Ir niekad nemanė kad ras.
šitas jausmas trapesnis už sniegą
Tik palietus jį karšta ranka
Staiga jis pavirsta į nieką
Tik beprasmė audringa aistra…..
p.s. nevisi jį supranta, tačiau kas supras neabejoju, kad eilėraštis patiks……..
aš asmeniskai labai megstu rašyti eleraščius panelem bet dabar man kaip ir nebėra minčiu kurti joms todel prašau sukurkit koki gražu eileraštuka kad myliu ja 🙂
Aš turiu tik viena širdi Išnaudoju ją meilei,kančioms,bučinems Aš turiu tik vieną meilę Bučiuoju,myliu ir gerbiu
sukūriau pati
Žmonės puikiai kuriat be to Fernanda man irgi patinka tas apie mergina ir vaikina iš jo aš pasimokiau ir nebeleisiu niekada jam manęs skaudint taip labai pasikeičiau tai va. Ir norėjau pasakyt KAD TIE KURIE ČIA DĖJO SAVO KŪRYBOS EILĖRAŠTUKUS NEMIEGOKIT PRAMIEGOSIT GERIAUSIA TALENTĄ, NENUSTOKIT KŪRE.
Štai ir aš tokį vieną posakį turiu:
Paskutinė jo sms žinutė „gerai gali nekelt ragelio, bet prašau vieno- kiekvieną dieną kai aš tau skambinsiu, numetinėk, kad žinočiau jog tau viskas gerai”
be to:
NO BOYFRIEND, NO PROBLEM ;*
Kartais norėčiau tavęs ilgėtis…
Kartais norėčiau tave suprasti mintimis…
Kartais prisiglausti ir tylėti…
O kartais tyliai svajoti esant toli nuo tavęs…
Kartais rūpintis nesulaukus tavęs viena minute…
Kartais žiūrėti tau į akis ir jausti tavo šaltį…
O kartais viską atiduoti, kad tave pamatyti iš toli
Ar bent paliesti ranka…
Pajusti artimą kvapą tavo..
Viso to norisi kartais…
Kai akimirkos prailgsta,
Kai laikas sustoja…
Tik nesuprantu vieno…
Kodėl su tavimi norisi būti ne kartais,
O VISADA…
Kai turi žmogu mylima šalia nelabai pagalvoji kaip ji brangini ir myli, o kai prarandi tada tik supranti…
Kai saulės spinduliai sušoka valsą,
Ir sniego rutuliai išgirsta balsą.
Prasideda žiema.
Visur tik sniegas,
Vis labiau mane ima miegas.
Man eiles kūrti vis sunkėja,
Kaip ir Dievui nuraminti vėją.
Kuris stūgauja ir griauna šią alėją.
Kaip pasmerkti man tą baisų vėja,
Per kurį pasaulio pabaiga artėja.
Pasitelkti man mintis?
Gal tai būtu išeitis.
Bet jei taip nuspręs lemtis,
Tai išnyks šita gentis.
Kankini visus žmones,
Kankini ir mane
Jug ta meilė svajonė
Ir supranti tu tik jia ;**
Meilė tai didžiulis tikslas,.
Bet tu jo dar nedesieki,
Laiptelis beliko
Ir tu jau myli ,.
Pašokčiau valsiuką mielai su tavim
Bet aš dar mažutė ir tu tai gali
Žinau aš tikrai,kad
Kentėsiu ilgai ;***
MYLIU
Na ka, pabandysiu ir aš kažką pakurt..
Kiekvieną naktį be tavęs,
Sapnuoju tuščią, pilką sapną.
Kasryt pabudus be tavęs,
Pasijuntu aš vieniša.
Kodėl aš nerandu taves,
Per savo ašarų kelius.
Kodėl tu palikai mane
Kentėt vienatvės skausmą.
Norėjau jaustis lyg sapne,
Laikyti savo glėbyje.
Bučiuot ir apkabint tave,
Ir švelniai tarti tau Myliu.
Nesmerkit labai:D
Draskosi širdis, vėl bemiegė naktis,
Kaip pamilti tave nežinia…
O gal nutraukti gijas, mus sujungusias gijas,
Vėl prarasti tave deja…
Nors mylėjai mane tu jos nepamiršai,
Sapne ją matei, karštai apkabinai,
Pabudęs ryte neradai jos šalia,
O pamatęs mane supratai jog aš ne ta…
Išsiskirti laikas-
Aš ne tavo žaislas,
Ieškokis kitos
Tau sutvertos.
Man patinka jusu eileraščiai ir patinka skaityti,jus šounios merginos kurkit tolou o. aš skaitysiu;;))))) nes man patinka skaityti;))
Mylejau ir tikėjau tavim
Bet supratau kad mes vienas kitam netinkam
Supratau kad neviskas taip klostosi gerai
Supratau kad mano givenime truksta dalelės meilės
Supratau kad mums trugdė buti kartu musu netikroji meilė
Eilėraštis rašytas, norint susigrąžinti mylimą merginą. Tačiau, dabar tai liko tik žodžiai… Viktorijai 🙂
Sunku kvėpuoti daros,
Kai šalia tavęs nėra.
Kai mintys keistos, keistos,
Pinasi man galvoje.
Lyg jūra vasarą užšaltų,
Nebūtų joj bangų daugiau.
Jog saulė, dieną nusileistų,
Žemiau, nei ligi tol.
Ir žemė iš po kojų slysta,
Ir šalta daros visados.
Bet juk širdis ne akmeninė,
Ji šildo kūną visados.
Ir šilumą suteikią tą,
Tik dėl tavęs, tavęs tokios.
Kurios be galo pasiilgstu,
Aš visados ir nuolatos.
Gal tai lyg pamišimas?
Kažkoks labai sunkus žaidimas?
Gal toks gyvenimas yra?
O gal tai tiktai pradžia?
Kažko gražaus ir nuostabaus,
Kažko taip stulbinančiai svaigaus.
Kas širdį gali man paguosti,
Kas gali vėl priverst šypsotis.
Galbūt tai vaikiškai naivu,
Bet meile aš nuo šiol tikiu.
Tą meilę, dėl kurios galiu,
Praeiti aš kančios kelius.
Kentėti, melstis ir tikėti,
Kad galim kitą pradžią mes turėti.
Pamiršti sunkumus senus,
Ir leistis į naujus kelius.
Pažinti vienas kitą taip,
Kaip ligi šiol dar nepažinom.
Darytų dalykus kitaip,
Kad tai atrodytų likimas.
Kas lemta, kuo tikėti verta?
Ar viską man paleisti reikia?
Ar stengtis ir bandyt daryti?
Tuos neįmanomus dalykus?
Bet jei tu to nenori?
Ir tai tau sukelia pavojų?
Jog būsi tik dėl mano pamišimo?
O ne dėl tiesiog likimo?
Aš laukiu trokštu ir tikiuosi,
Kad liko, dar bent kiek tos šilumos.
Kad ne visi jausmai išblėso,
Tik pyktis kliudo juos išvest į šviesą.
Kad meilė gali vėl atgimti,
Ir padaryt tave laiminga.
Kad ji suteiktų tau stiprybės,
Ir taip tos norimos ramybės.
Ar būsiu tau aš reikalingas?
Ir tas vienintelis vaikinas?
Ar skęsi meilės jūroj tu?
Jei būsi su manim kartu?
Ar kartu žiūrėdami į dangų,
Mes atrasim, meilės žvaigždę?
Dėl kurios mes pasiryžę,
Paaukoti net gyvybę?
Kad ir kas jau benutikų,
Pradedu tikėt likimu…
Jei jau lemta, taip ir bus,
Mes pasensime kartu.
Būna tų sunkių dienų,
Ar net savaičių labai ilgų..
Bet po to tu supranti,
Kad be to tu negali.
Pasiilgsti to žmogaus,
Žodžių jo ir šypsenos.
Kad tau tyliai pašnabždėtų,
„Kaip karštai, tave myliu!!!”
Pipiriuku pavadintų,
Nuotaikos nesugadintų.
Leistų džiaugtis ir mylėti,
Ir nei kiek nepavydėti.
Nes tikėjimas svarbiausia,
Kol jis gyvas, viltis išlieka.
O kai jos jau nebeliks,
Man ateis tamsi naktis..
Bet ne tai yra svarbiausia,
Man svarbiausia, kad tau šviestų saulė.
Ir kad džiaugtumiais ilgai,
Puikiais tu vakarais.
O man ir nereikia tobulos meilės. Tegul būna skandalai ir isterijos svarbiausia, kad jausmai būtu tikri. Ir tu būtum kartu…
Meilė – kas ji? Kokia ji?
Tai Hamleto vertieji klausimai.
Gal ji, kaip pasakoj, iš pieno plaukus?
Švelni, kitokia, amžina…
Gal ji trapi, galinga, nekalta,
Kaip žaibo nutrenkta?
Meilė Tėvynei, Dievui, gamtai.
Svarbiausia Žmogui ji yra…
Tai jausmas kur vienu metu
Ir džiaugsmas bus ir skausmas…
Kai skrendi, krenti ir kovą vėl laimi.
Tai jausmas besilaukęs jau visų –
Paveikslų, dėmesio, karų…
Tai jausmas – tvirtas ir stiprus
Kada aplink šviesu, spalvota…
Kada dvi širdys groja tik kartu…
Be jos mes esam niekas.
Tik dulkės amžinam lede…
Atsakymo nebus… nėra… nelaukit
Juk meilė kiekvienam sava. Saulius Baltrūnas
Šaunuolė. Negaliu patikėti, aš maniau, kad tokiuose metuose žmogus tokių didelių jausmų neturi, bet pasirodo klydau. Tikrai gražu kurk ir toliau 🙂
Ji maža mergaitė
Su didelia širdim.
Jis gražus berniukas
Su humoro pilnom akim.
Ji myli tą berniuką
Berniukas to nežino
Ji kenčia jo patyčias
Jis guodžia ją kaip tyčia.
Ji išsivaizduoja mylėt jį amžinai
Jis jai vis kartoja, ar kokį berną suradai?
Tai jau jai įgryso,
Bet jai visvien yra
Ji mylės berniuką visad
Labiau už viska, viska
Aš myliu tave ir taškas,
Pabaiga, abejoti nedrįsk.
Nuo tavęs ištirpstu tarsi vaškas
Tiktai tu kaip laukinis žvėris.
Išvykimais venas mano plėšai,
O pagauta kaip stirna drebi,
Žodžius peiliais pavertusi tiesiai
Į atvertą krutinę smeigi.
Bet vis degini jūrą bekraštę
Savo žvilgsnio karštais spinduliais,
O vandens toje jūroje mąžta,
Laiko dūžiais kasdieniais, trapiais.
Tad prašau nedaužyki ąsočio,
Jį pripyliau tik tau sklidinai.
Paragauki tą vyną bepročio,
Gero vyno turiu tik vienai.
Niekada nesakyk kad aš tave myliu jeigu nerūpiu.
Niekada nekalbėk apie jausmus jei jų ištikrųjų nėra.
Niekada nelaikyk mano rankos jeigu ketini sužeisti man širdi.
Niekada nesakyk to jeigu tai yra melas.
Niekada nesakyk LABAS jeigu ketini pdsakyti SUDIE.
Tyriauią jausmą iš visu,tai meile ja man dovanojai
Ir prisiekiai mylet ilgai ,ir nesudvejojai..
Kaip gera buti su tavim ir glostyt tavo veida
Zinot kad as esu ir sito tau uztenka
Tamsa,naktis,tyla,
Rodos aš visai viena.
girdžiu širdies plakimą,
jaučiu nerimas kankina
Ir kada baigsis šis košmaras?
Mūsų nelaimingas romanas?
putojantis Alitos šampanas ir tas senei grojantis kompaktas..?
Kaip ir pradžioj taip ir dabar
Niekas nesikeičia, tik medžiai už lango ,jie lapus pakeičia,o mūsų traukinys kaip visada vėluoja ,o kaip norėčiau su Tavim su juo keliaut į rojų…