Visai moderninis eiliavimas Aš senas, bet per smarkus, Aš jaunas, bet jau kremblys, Aš nei šioks nei toks būro padaras, nebe Tuo galu atsidvesiu, Aš – mokslinuos ir plunksninu Ir man Skiedžias smegenys. Viduriai kieti, Viduriai skysti. Ei, tu pūslė vienatinė Ir didžiam ir...
Prie kapo graudžiausiai raudama dėl neišsakytų žodžių ir neatliktų darbų. Harriet Beecher Stowe Daugeliui be galo svarbu išgirsti „tuos“ tris žodžius. Kartais kai kam pasiseka juos išgirsti laiku. Su Koni susipažinau tą dieną, kai ją atvežė į ligoninės, kurioje dirbau savanore, palatą. Keliant moterį...
Iki Kalėdų buvo likusios kelios dienos, ir San Fransisko centre pirkimo karštligė pasiekė apogėjų. Pamenu minias žmonių, mažose gatvių saugumo salelėse nekantriai laukiančių lėtai judančių autobusų ir tramvajų. Dauguma buvome taip apsikrovę pirkiniais, kad atrodė, jog kai kurie imame svarstyti, ar galybė draugų ir...
Mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra, bet kokie esame mes. (…) Visi kasdien įžengiame į pasaulį ir manome, kad tai, kaip tą pasaulį išgyvename, yra tiesos išgyvenimas. Tačiau tai tėra mūsų puikybės ir neigimo žaismas. Tiesą nudažo vidinis vitražas, skiriantis mus nuo...
Kai jis žiūri į jos juodas akis, į jos lūpas, negalinčias apsispręsti – šypsotis ar tylėti, jis supranta svarbiausią ir išmintingiausią kalbos, kuria šneka pasaulis ir kurią sugeba savo širdyse girdėti visi žmonės, dalį. Tai – Meilė: senesnė už pačius žmones, už dykumą, ir...
Grįžtu į kaimą, į vaikystės lopšį, kur kiekvienas kampelis iššniukštinėtas, kiekvienas akmenuotas takelis numindžiotas tavo gležnų pėdučių, kiekvienas medis nuglostytas ne tik tavųjų rankučių, bet ir kūneliu. Tas mažas žmogeliukas gėrėjosi gamta gaudydamas skrajojantį drugelį po mėlynąsias rugiagėles. Lakstė paskui žiogus, turškėsi baloj kartu...
Naujausi komentarai: