Vidas Marcinkevičius Bokštai lietuj Ant grindinio šalto tamsių akmenų, Kur žingsniai virš lapų duslėja, Klane guli bokštai, ir juos aš minu Lyg drėgną arimą prieš sėją. Pro nuotaiką, gestą staiga prasišvies Akimirkos, skaudžios ar geros. Kaip lietų blaivinantį kantriai nešies Mintis, kurios liko patvarios....
Vieno žmogaus sieloje nuolatos tvyrojo juodi debesys. Jis nemokėjo patikėti gerumu. Ypač netikėjo Dievo gerumu ir meile. Sykį besibastydamas po kalvas, juosiančias jo miestelį, ir kaip visuomet kankinamas slogių abejonių sutiko piemenį. Piemuo buvo geraširdis žmogus šviesiu žvilgsniu. Pastebėjęs, kad nepažįstamojo veidą ženklina neviltis,...
Jaunutis debesėlis, o debesų gyvenimas, kaip žinome judrus ir trumpas, pirmą sykį skrido dangumi didelių ir pritvinkusių debesų būryje. Virš plačios Sacharos dykumos vyresnieji debesys ėmė raginti jaunutį debesėlį: – Greičiau, paskubėk! Jei stabtelėsi, pražūsi. Tačiau kaip ir visi jaunuoliai debesėlis buvo nepaprastai smalsus....
Mįslė — trumpas apibūdinimas daikto ar reiškinio, kurį reikia atspėti, remiantis kito daikto ar reiškinio aprašymu. Mįslės pradėtos kurti labai seniai. Žmonės stengėsi pažinti aplinką, gretinti vieną su kitu įvairius daiktus. Jos buvo siejamos ir su būrimais. Tai rodo, pavyzdžiui, pasakos apie karalių, duodantį...
Lietus atgaivina sielą. Įkvepi jo ir jauti, kaip po visą kūną skleidžiasi gėrio žiedai. Stebėti lietų už lango ir gerti arbatą.. ech.. Kai per tavo paradą lyja žiūrėk aukštyn, o ne žemyn. Be lietaus nebūtų vaivorykščių. Gilbertas K. Chestertonas Į mano gyvenimą atplaukia debesys,...
Naujausi komentarai: