Mes kasdien save įtikinėjame, kad mūsų gyvenimas taps geresnis po to, kai mes sukursime šeimą, vėliau sulauksime savojo pirmagimio, toliau vaikų. Tuomet mes pergyvensime, kad vaikas dar nepakankamai suaugęs ir svajosime, kaip bus gerai, kai jis suaugs. O tada rausimės plaukus, kai teks kovoti...
Meilė – tai saulėtekis,vidurdienis ilgas ir kantrus, ir vakaras stebuklingas tylus, o ją pagimdė ilgesys. Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visu saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu. Meilė – tai rožė, kuri turi skausmingus spyglius ir nuostabiai gražų žiedą…Verta ir įsidurti į spyglius ir išvarvinti...
Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka,- nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti. Bronius Radzevičius Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik ateitis...
Naujausi komentarai: