Velykos yra Dievo įrodymas, kad gyvenimas iš esmės yra dvasinis ir amžinas. Charles M. Crowe Velykos moko, kad galima tiesą įdėti į kapą tiesą, bet ji ten neliks. Clarence W. Hall Velykų dieną riba tarp laiko ir amžinybės tampa permatoma. Douglas Horton Velykos aiškia...
Stasys Anglickis. Mano pavasarisSugrįžta plunksnoti paukščiai,strykčioja tarp šakų.Lyg kanapes lesiojasavo cypsėjimo sėklas. Obelys atverčia pasauliuisavo vidaus gražumą.Kas galėjo tikėti,kad tos pastyrėlėstokios puikios savy. Uogų vėrinių pakaksvisam mano žvaigždėtamlikimui. Nesitrauksiu nuo žemėsbe vėjo nušvitintųdūdų.Švysčios medžių lapai,pablūdę iš džiaugsmo.Atgiję atvers ąžuolynaiužkimusias savo dreves. Radovanas Zogovičius. ApokrifasO...
Kai Nadinai Stair iš Lousivilio, Kentukio valstijos, buvo 85 metai, jos paklausė, ką darytų, jei galėtų gyventi iš naujo. „Tokiu atveju aš daryčiau daugiau klaidų“, ji tarė. „Atsipalaiduočiau. Būčiau vikresnė. Būčiau kvailesnė negu buvau šioje kelionėje. Kai kuriuos dalykus priimčiau rimtai. Daugiau kartų surizikuočiau....
Kavinėje prie vieno staliuko sėdėjo penketas žmogelių. Jie tarpusavyje nebuvo pažįstami, tačiau po poros taurelių jiems atsirišo liežuviai ir žmogeliai ėmė draugiškai svarstyti, kas yra laimė. Pirmasis tarė: – Laimė– tai daug darbo ir daug meilės! Laimė – kai meilė įkvepia darbui, o darbas...
… aš tik noriu prisiglausti prie kutenančios žolės, ir artėjant giliam vakarui stebėti, kaip Mano sostinė Vilnius apsikabina ir merkdama akis užmiega. Žiūrėti į tuos rausvus degančius senamiesčio stogus, kurie temstant kviečia balandžius miegoti. Norėčiau laikyti ne tik šiltą puodelį rankoje, bet ir jausti...
Vyniautas dar tebevaikščiojo su lazda, bet dabar turėjo palikti ją medininke ant varstoto, nes nebūtų užtekęs darbui rankų. Išėjo į kiemą ir pasuko į sodą. Ant kairiojo peties nešėsi trumpas medines kopėčias, dešinėj rankoj – mažąjį rankinį pjūklą, ant krūtinės tabalavo koncervų skardinė, parišta...
Pirmiausia buvo vėjas, kuris nuplėšęs nuo medžio pumpurus patiesė juos miško tankmėje ir žemė sugėrė savo lūpomis. Paskui, išsikaliau aš – liaunas stiebas. Saulėje savo liaunumu didžiavausi ir žaidžiau. Saugiai lingavau medžių senųjų paunksmėje. Po metų, kelių, išstybau, ir stebėjau, kaip kas kartą leidžiantis...
Nuotrauka: Tetra Pak Kur moteris yra – tylos nėra. (R. Rolanas) Dvaras be moterų – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių. (Šv. Pranciškus) Moteris – geriausia mokykla diplomatams. (I. Šeinius) Gera moteris ištekėdama žada laimę, o bloga – laukia jos. (V. Kliučevskis) Moteriška...
Velykos ir pavasaris ne šiaip viens kitame: Prisikėlimas dieviškas, atbundanti gamta. Pakelkit galvas iš vargų ir vaiko giesmėje Pajutę šviesą imkite ir neškite į savo buitį ją. Po šalčiausios žiemos sužydėjo gamta, Tau linkiu džiaugsmo puokštę pamerkt širdyje. Iš kraštų tolimų grįžo paukščių vada,...
Naujausi komentarai: