Senyvas indėnas mokė karštakošius savo genties jaunuolius: – Kai tave kas nors mirtinai įžeidžia ir kraujas taip užverda, kad net nusprendi nužudyti kaltininką, prieš įvykdydamas kerštą prisėsk, prikimšk pypkę tabako ir užsirūkyk. Surūkęs imsi galvoti, kad mirtis, ko gero, per didelė bausmė už padarytą...
Kartą mažas berniukas vasaros stovykloje gavo didžiulį siuntinį – dėžutę sausainių nuo mamos. Jis kelis suvalgė, o likusius paslėpė po lova. Kitą dieną, po pietų, jis grįžo į kambarį norėdamas suvalgyti keletą, bet dėžutė saldėsių buvo dingusi. Tą dieną stovyklos vadovė, kuriai buvo pranešta...
Senovinė dao didaktinė alegorija siūlo kitokį požiūrį, kaip reaguoti į nuo mūsų nepriklausančius dalykus. Pasakojama apie vargingai gyvenusius seną žmogų ir jo sūnų. Vienintelis jų turtas buvo arklys. Vieną dieną arklys pabėgo. Kaimynai atėjo pareikšti jiems užuojautos, apgailestaudami, kad senukui taip nepasisisekė. – Ką...
Tokį sakinį sukurtų paprastas ir, jei taip galima pasakyti, nuobodus žmogus… Optimistas greičiausiai pažymėtų, kad dabar dramblys, apie kurį čia gana maloniai kalbame, sėdi danguje, linksmas ir patenkintas valgo obuolius, ir ten jam sekasi kur kas geriau nei tame ankštame aptvare, kuriame kamavosi gyvas…...
Naujausi komentarai: