Vieną miegūstą pavasario popietę Tokijo priemiesčius pravažiavo traukinys, dusliai žvangėdamas ir dardėdamas ratais. Mano vagonas buvo apytuštis – kelios namų šeimininkės su vaikais, keletas pagyvenusių žmonių, važiuojančių apsipirkti. Aš išsiblaškęs stebėjau pralekiančius pilkus namus ir dulkėtas gyvatvores. Vienoje stotyje, atsidarius durims, popiečio tylą sudrumstė...
Senovinė dao didaktinė alegorija siūlo kitokį požiūrį, kaip reaguoti į nuo mūsų nepriklausančius dalykus. Pasakojama apie vargingai gyvenusius seną žmogų ir jo sūnų. Vienintelis jų turtas buvo arklys. Vieną dieną arklys pabėgo. Kaimynai atėjo pareikšti jiems užuojautos, apgailestaudami, kad senukui taip nepasisisekė. – Ką...
Maža mergaitė nuėjo pas kaimynę, kuri gedėjo tik ką tragiškai žuvusios aštuonerių metų dukrelės. „Kodėl ten ėjai?“ – paklausė tėvas, kai mergaitė grįžo namo. „Kad paguosčiau jos mamą.“ „Ir kaip tu ją guodei, pati būdama tokia mažytė?“ „Prisiglaudžiau prie jos ir kartu verkiau.“ Jei...
Naujausi komentarai: