Užuojauta

Maža mergaitė nuėjo pas kaimynę, kuri gedėjo tik ką tragiškai žuvusios aštuonerių metų dukrelės.
„Kodėl ten ėjai?“ – paklausė tėvas, kai mergaitė grįžo namo.
„Kad paguosčiau jos mamą.“
„Ir kaip tu ją guodei, pati būdama tokia mažytė?“
„Prisiglaudžiau prie jos ir kartu verkiau.“

Jei šalia tavęs kas nors kenčia, verk kartu su juo. Jei kas nors laimingas, juokis. Meilė žiūri ir mato, klauso ir girdi. Mylėti – tai dalyvauti kito gyvenime visa savo esybe. Kas myli, savyje atranda neišsemiamą sugebėjimą guosti ir stiprinti. Esame tarsi vienasparniai angelai: galime skristi tik tada, kai laikomės apsikabinę.

Autorius: Bruno Ferrero

Atsiuntė Astutė.