Gyventi verta, nes mūsų norai gali išsipildyti

Gyventi verta, nes mūsų norai gali išsipildyti

Prieš 3000 metų Rytuose gyveno vienas jaunuo­lis. Kartą naktį jis susapnavo, kad jam pasirodė Dievas ir tarė: „Tu gali pareikšti vieną norą. Ko tu norėtum?” Tokia akimirka buvo tikra likimo do­vana. Stebuklinga galimybė! „Viskas yra gali­ma, – sakė Dievas. – Ko tu nori? Išsirink ir tu tai gausi”. Jaunuolis ėmė svarstyti, ko jam geriausia prašyti: ilgo gyvenimo, sveikatos, grožio, laimės, šlovės, sėkmės, turtų, meilės?

Jaunuolis nepaprašė nei vieno iš šių dalykų. Kurį laiką pamąstęs, jis pasakė: „Tiesą sakant, aš dar nežinau, kas gyvenime svarbu. Aš apskritai nemoku atskirti blogųjų ir gerųjų gyvenimo da­lykų, nežinau, pagal ką turėčiau orientuotis, daug kur nesuprantu savęs ir kitų. Todėl labiau­siai norėčiau turėti išmintingą ir jautrią širdį”. Istorija pasakoja, jog Dievui labai patikęs šis no­ras ir jis jį įvykęs. Taip jaunuolis gavo viską, ko nebuvo prašęs: turtus, pagarbą ir ilgą gyvenimą. Tas jaunuolis buvo Izraelio karalaitis, kuris dvi­dešimties metų paveldėjo tėvo sostą. Istorija apie jį kalba kaip apie nepriklausomą ir išmintingą vyrą. Tai buvo karalius Saliamonas.

Gyventi verta, nes, gražindami savo aplinką, vis geriau jaučiamės

Prancūzų dizainerė Andrė Putman yra viena garsiausių interjero specialisčių pasaulyje. Ji la­bai talentinga: projektuoja automobilių salonų, biurų ir viešbučių interjerą, taip pat indus ir pieštukus. Gimusi Paryžiuje dizainerė savo in­tuityvų stilių sukūrė ne profesinio mokymosi įstaigose, o pritaikydama savo sugebėjimus, dir­bo „tik draugams”. Ji atrado savo credo, kurį ga­lima nusakyti vienu sakiniu: „Stilius – tai gebė­jimas atrasti grožį paprastuose dalykuose”. Va­dinasi, taip pat ir buityje kasdien naudojamų daiktų grožį. Andrė sako: „Šaukšto grožis tie­siog gniaužia kvapą”.

Kai Andrė Putman įrengia ir dekoruoja pa­talpas, tam nebūtinai reikia krūvos pinigų. Daug svarbiau „jausmas ir paslaptingas žinojimas, jog paprasti daiktai gali būti daug gražesni už labai brangius”. Jau vien paprastumas sutei­kia butui spindesio ir spalvų. Andrė Putman pataria santūriai elgtis su spalvomis: „Aš mėgs­tu spalvas, kai jų nėra per daug. Gyvenimas turi savo spalvų: draugus, gėles, daiktus. Vadinasi, interjerui jų reikia ne tiek jau daug”.

Bute žmogui svarbu jaustis jaukiai ir patogiai. Šį komforto poreikį galima ramiai tenkinti, bet nederėtų pamiršti ir kito svarbaus atsipalaidavi­mo elemento: „Žinoma, man malonu atsiremti į septynias pagalvėles, bet patogumai kūnui nėra svarbiausias dalykas. Pirmenybę teikiu dvasi­niam komfortui, turiu galvoje erdvę, apšvietimą, kontrastingas medžiagas ir aiškias linijas. Nieka­dos nesiekiu tiesioginio komforto, o ieškau to, kas padėtų atsipalaiduoti mano dvasiai”.

Gyventi verta, nes esame ne vieni

Mes, žmonės, gyvename persekiojami nemalo­naus jausmo, jog esame vienintelės gyvos būty­bės, kurios gali naikinti savo gentainius. Vis dėlto yra viena rūšis gyvūnų, kurie, lygiai kaip ir žmonės, yra agresyvūs ir linkę engti kitus gentainius.

Tai mūsų planetą nepaprastai gausiai apgyve­nusios skruzdėlės. Jų Žemėje gyvena maždaug 50 trilijonų. Vadinasi, vienam žmogui tenka 10 milijonų šių vabzdžių. Tai beveik tikra skruzdė­lių tauta. Visos kartu paimtos skruzdėlės sveria maždaug tiek, kiek žmonija.

Savo evoliucijos kelyje jos sukūrė tokią vals­tybę, kuri labai tiktų siaubo filmui: išskyrus ka­ralienę ir kelis tranus, visos darbininkės ir ka­reiviai negali turėti palikuonių. Šie vabzdžiai genetiškai užprogramuoti aukotis bendrijai. Jos puola kitų bendrijų skruzdėles, marina jas badu, daugumą nužudo, o stipriausias priešų stovyk­los seseris paverčia vergėmis.

Ar dėl to jas reikia laikyti piktomis? Kažin. Vis dėlto spėju, jog karas ir agresija siejasi su populia­cijos dydžiu ir tai būdinga tiek žmonėms, tiek gy­vūnams. Tai, ką mes vadiname blogiu, slypi ne tik kiekviename žmoguje. Tam tikra blogio rūšis pirmiausia turi atsirasti bendruomenėje. Indivi­dui prireikia milžiniškų pastangų nepasiduoti šiam blogiui.

Ištraukos iš knygos: Werner Tiki Küstenmacher, Marion Kustenmacher 100 priežasčių, dėl ko verta gyventi