Mokytojų nusišnekėjimai

Paimkime, pavyzdžiui, begemotą ir gyvatę ir pabandykime juos sudėti. Jie niekaip nesusideda, neatsiima, nesidalina ir nesidaugina, nes yra visai skirtingo formato…

Mano mielas, kol tu ilgai ir atkakliai sirgai, aš čia sukūriau tokią plokštumą, perpendikuliarią duotai tiesei.

Ko jūs čia keikiatės, kaip maži vaikai?!

Mano nugara stebi jūsų judėjimą!

O energija — oba-na! — ir išsiskiria!

Vėl kempinė sausa! Budėtojau, kas už jus ant kempinių šlapinsis, Paksas?

Šiek tiek kalbu aš frazėmis grubiomis, bet suprantate jūs mane gerai, tikiuosi aš.

Tūkstantis keturi šimtai dešimtais metais, kaip dabar atsimenu… Smegenys juda tyliai.

Ričardai, ir vėl tavo galva ant pakaušio!

Kas ten kalba? Ne per garsiai, bet bjauriai.

Pociau! Vitkau! Viskas, man jau įkyrėjote! Kartu jūs daugiau nesėdėsite. Bent jau mokykloje. Kalėjime — kitas reikalas.

Nuodingosios medžiagos maskuojasi maloniais kvapais, pavyzdžiui, česnako.

Jūs manęs nenugalėsit, aš dar turiu smarvės!

Jei žiūrėsit “Be proto”, tai būsit buki, kaip jūsų istorikas.

Rytoj rašysime kontrolinį žodžiu!

Atsakymas į klausimą slypi atsakyme.

Taip tylu, kad net malonu girdėt.

Andriau, dirbk negalvodamas.

Tu čia akytėm nemirksėk, beje, jos tau visai netinka.

Vaikai, nelįskit prie Vaivos, juk klasėje yra ir kitų berniukų.

Nagi, pažadinkite tą, kuris ten kalba.

Nekarščiuok manęs!

Išgyvensite iki mano metų, taip pat viską sužinosite apie degtinę.

Pripratote kaip stručiai — vos tik kas, tuoj galvas į sniegą!

Psichologas jus patikrins ir išsiaiškins, kam kas yra. Mane jau patikrino, man namie yra visi.

Neužsirauk ant atsakymo!

Reikia eiti tik per pėsčiųjų pervažą.

Laikini nerviniai impulsai, kurie kyla paskutiniuose suoluose, manęs visai netenkina.

Kad būtų vaizdžiau, tegul tas geltonas kubelis būna mėlynas rutuliukas.

Gerbkite bent mano žilas galvas.

Kai žmogus kramto gumą, jo smegenyse vyksta negrįžtami procesai.

Taip, ir kokia betvarkė čia bėga?!

Vaikščiokite tik pramintais asfalto takeliais.

Rutulys — idealus paviršius, nes jis ir iš išorės yra rutulys ir iš vidaus — rutulys.

Jei pavėluoji dėl kokios nors nenumatytos problemos, turi perspėti dar prieš pavėluodamas.

Ko čia myki kaip arklys ant keptuvės?

Ko tampaisi suole kaip amputuota galūnė?!!

Batai — mokinio veidas!

Nemalonu stebėti, kaip lengvos formos pasiutligė apima mūsų mokinius.

Atsėsk nuo jos!

Jūsų rašinius galima suskirstyti į dvi kategorijas: paistalai ir visiški paistalai.

Jūs tik į jį pažiūrėkit! Sėdi ir žiaumoja man į veidą!

Gyvenimo pabaigoje jis mirė.

Tau ką, gražūs mano P?

Visai ne į tą pusę galvoji.

Tu juk su juo beveik viename suole sėdi!

Čia 2x ir čia 2x. Tai ne prieš gerą. Tai tiesiog laimė!

Rodyklių ant brėžinio nėra! Ir paties brėžinio nėra!

ai, ką dabar pasakysiu, gyvenime jums neprireiks. Užsirašykite…

Sąsiuvinio neturi? Per sunku nešiotis?

Ilgai aš čia stypsosiu prieš jus kaip papūga ir kukuosiu?!!

O dabar užsičiaupk ir sakyk, kur buvai.

Petriuk, stok, kol neatsisėdai.