Citatos iš knygos Robin Sharma Šventasis, Banglentininkas ir Vadovas
Kiekvienas asmuo, ateinantis į mūsų gyvenimą, atsiranda jame kaip tik tuo metu, kai mums labiausiai reikia perprasti pamoką, kurios jis atėjo išmokyti. <…> Šis pasaulis – labai išmintinga vieta, o mūsų gyvenimai klostosi pagal virtines natūralių ir, kitaip nepasakysi, nuostabių dėsnių. Mes, žmonės, manome, kad gyvenimas grįstas atsitiktiniais įvykiais ir kad tie asmenys, kuriuos sutinkame ir su kuriais bendraujame, šalia mūsų atsiranda visiškai netyčia. Didesnės netiesos negali būti. Pasaulyje nėra chaoso, tik tvarka. Nebūna jokių atsitiktinumų – niekada. Gyvenimo įvykius lemia ne gera ar bloga lemtis, o išmintingas procesas, kurio paskirtis – padėti žmogui atskleisti tai, kas jo esybėje išties gražiausia.
Niekada nepamiršiu, kaip motina aiškindavo, jog vienintelė idėja, perskaityta vienintelėje knygoje, turi galios pakeisti mano gyvenimą. Bėda ta, tvirtindavo ji, kad mes nežinome, kurioje knygoje ta vienintelė idėja užrašyta. Spinduliuodama meilę, motina sakydavo, jog mano pareiga – tokios knygos kantriai ieškoti; suradus ją, privalu turėti asmeninės drąsos ta idėja grįsti savo veiksmus ir siekti konkrečių pokyčių gyvenime.<…> „Įprotis pirkti knygų daugiau, nei gebame perskaityti, yra sielos veržimasis į begalybę, ir ši aistra – vienintelis dalykas, kuriuo esame pranašesni už gyvūnus.” Tai Edvardo Nortono žodžiai, turėjai juos girdėti, kai mokeisi vidurinėj.
Gyvenime būna ir skrydžių į aukštumas, ir nuopuolių. Į šią dramą įsivelia dauguma iš mūsų. Kai reikalai klostosi gerai, jaučiamės laimingi; kai reikalai klostosi blogai, liūdime. Toks gyvenimo būdas – prastas būdas. Tampame panašūs į bangų mėtomą rąstą. Mūsų pokyčius lemia vandens tėkmė: kurį laiką judame viena kryptimi, po minutės – jau kita. Žaidžiant šį žaidimą kur kas išmintingiau atsisakyti bet kokių vertinimų. Nesistenk savo išgyvenimų apibūdinti ir kaip nors pavadinti, o tiesiog nesipriešindamas juos priimk. Ir dar: turi suprasti, kad gyvenimas tėra brandos mokykla, tad viskas, kas tau nutinka, yra gražu. <…> Dalykai tampa geri arba blogi tik dėl mūsų riboto žmogiškojo mąstymo.<..> Pats gyvenimo įvykis natūraliai nėra nei geras, nei blogas. Kadangi mes, žmonės, esame linkę viską valdyti, tai visus įvykius skubame vienaip ar kitaip apibūdinti. Tačiau iš tiesų nėra nei gerų, nei blogų įvykių. Tai suvoki, kai įsigilini į tvarkos, pagal kurią viskas klostosi pasaulyje, esmę. Kad ir kas tau atsitiktų, tai tėra galimybė tobulėti ir gydyti tą savo esybės dalį, kuri dabar serga. Išminčiai tas galimybes pastebi ir jomis naudojasi. Štai kodėl tvirtinu, jog gyvenimas yra brandos mokykla.
Asmeninė viršūnė, arba tikslas, kurio turėtų siekti kiekvienas žmogus, yra vidinė lyderystė. Ši lyderystė – kur kas daugiau nei, sakykime, šiuolaikinio verslininko būdas. Aš kalbu apie mūsų asmeninę atsakomybę, apie savižinos procesą ir gebėjimą tarnauti pasauliui. Pernelyg dažnai žmonės leidžia dienas kaltindami kitus dėl visų bėdų savo gyvenime. Sutuoktinius kaltiname dėl to, kad esame nelaimingi šeimoje; viršininkus kaltiname dėl nesėkmių darbe; kitus vairuotojus kaltiname dėl įtampos greitkeliuose; tėvus kaltiname, esą jie vis mus laiko vaikais. Kaltiname, kaltiname, kaltiname… Tačiau kaltindami mes tiesiog teisinamės. Kaltinti kitus dėl savo dabartinio gyvenimo kokybės – nykus būdas gyventi. Jei žmogus taip elgiasi, jis paprasčiausiai vaidina auką.<…> šitaip gyvendamas žmogus iš esmės teigia, jog nepajėgia valdyti savo gyvenimo. Jis tarsi sako, jog jo gyvenimas pasikeis tik tuo atveju, jei pasikeis sutuoktinis, viršininkas ar kiti vairuotojai. Tai bejėgiškume skendinti būtis. Argi tokia filosofija gali ugdyti lyderystę? <…> Vienintelis būdas gyvenimą pakylėti į kitą lygį – tai elgtis kaip dera lyderiui ir imti vadovauti savo gyvenimui. Vieną dieną, žvelgdami į veidrodį, iš pačių sielos gelmių sau turime pasakyti: „Kad mano gyvenimas pasikeistų, privalau pasikeisti aš.” Tai yra dvasinio augimo akimirka, kai mes pasukame keliu, vedančiu į tikrąjį gyvenimą.
Kai Tau pasirodys, kad esi valdomas, neskubėk atsakyti susierzinimu, privalai pamąstyti ir rinktis tauresnę išeitį. Kaskart, kai tau knietės pasielgti įprastai ir žalingai sau pačiam, susitelk išmintingesniam sprendimui. Šitaip ta energija, kurią senoji elgsena nukreipdavo prieš tave, virs teigiama asmenine jėga. Be to, nuo kiekvienos tokios pastangos tavo smegenyse kursis naujos neuroninės jungtys, ir tu anksčiau ar vėliau išmoksi į įvykius reaguoti kitaip. Pats geriausias būdas stiprėti dvasiškai – tiesiog kiekvienoje situacijoje rinktis tauriausią, patį širdingiausią atsaką. Laikui bėgant taip elgtis darysis vis lengviau, o rezultatai bus nepaprasti.
Taigi pasikeitus tavo elgsenai, kitas žmogus irgi būtinai privalo keistis. Kur kas veiksmingiau keistis pačiam, nei švaistyti energiją bandant pakeisti kitą asmenį. Štai kodėl kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje matyti galimybę tobulėti ir prisiimti asmeninę atsakomybę, užuot kaltinus kitą, yra pats geriausias būdas padėti ir sau pačiam, ir artimui. <…> Tačiau bus tokių situacijų, kai artimas žmogus pasielgs negerai. Šiais atvejais tiesiog prisimink, kad baimės priešnuodis yra meilė. Kai į tokią sudėtingą situaciją pažvelgsi iš šalies ir pamatysi, jog šiurkščiai besielgiantis asmuo iš tikrųjų šaukiasi tavo pagalbos, nes yra arba išsigandęs, arba slepia nuoskaudą, tada tau bus nesunku jį apgaubti savo meile. Niekada nepamiršk: kiekvienas piktai ar nemeiliai besielgiantis žmogus ką tik buvo įskaudintas. Tai labai svarbu. Žmonės liejantys savo pyktį, šitaip elgiasi dėl to, kad juos kažkas neseniai įskaudino. Jiems reikia tavo atjautos, o ne pasmerkimo. Įsidėmėk, kai tu dovanoji meilę, kurios trokšta kiekvienas žmogus, atsiskleidžia tai, kas juose yra geriausia, kadangi tu sukuri saugią erdvę jiems spindėti. Kai tu pasikeiti, kiti pasikeičia savaime, nes jiems suteiki galimybę pražysti.
Mano mokytojai aiškino, kad tik susidraugavę su savo skausmais, nuo kurių dauguma žmonių stengiasi pabėgti, mes sužinosime svarbiausius atsakymus. Skausmai – neapremiamos išmintis šaltinis, jie išreiškia tai, ką žino pasąmonė. O pasąmonė – tai mūsų ryšys su visatos išmintimi. Mąstymas, vykstantis sąmonėje, yra ribotas, užtat pasąmoninis suvokimas – beribis. <…> Dauguma žmonių savo jausmų išsigina.Taip daryti juos moko visuomenė. Nuo pas mažumės mes verčiami vengti to, ką jaučiame. Mums draudžia verkti ir pernelyg garsiai juoktis; mums sakoma, kad liūdėti ar rodyti pyktį – blogai. Tačiau mūsų jausmai nėra nei geri, nei blogi, tai tiesiog jausmai, esminė žmogiškosios patirties dalis. Atsisakydami jų, mes kaskart netenkame gabalėlio savo esaties. Jei šitaip darome nuolat, nutrūksta ryšys su tuo, kas mes iš tikrųjų esame. Visas mūsų gyvenimas persikrausto į galvą, ir mes nustojame jausti.
Kiekvienas potyris, išnyrantis tavo gyvenime, yra pamoka, kurią tau būtina išmokti, kad galėtum palypėti aukštyn gyvenimo laiptais. Kai mokinys pasirengęs, mokytojas visuomet pasirodo. <…> Šiaip ar taip, jei suvoki šį procesą ir kiekvieną situaciją laikai galimybe išmokti tam tikrą pamoką, gali pereiti į aukštesnę klasę. Beje, kaip paliekame senąją klasę, taip paliekame ir savo senąjį gyvenimą, kadangi perpratę būtiną pamoką daugiau su situacija, kurioje glūdėjo ta pamoka, mes nebesusidursime. Tai panašu į išsinėrimą iš senos odos. Šitaip nutinka kaskart, kai išmokstame naują pamoką, perprantame dar vieną dalyką ir palypėjame ant kitos gyvenimo laiptelių pakopos.<…> Tačiau jei nepripažinsi išgyvenime glūdinčio pamokymo (tarkime. dėl kokio nors įvykio kaltinsi kitus asmenis) ir nesugebėsi pamatyti tos išminties, kurią tau lemta įsiimti širdin, aplinkybės, arba ciklas, kartosis tol, kol galiausiai savo pamoką išmoksi. Bet kuo daugiau bus nesėkmingų bandymų, tuo skaudesni darysis įvykiai, siūlantys vienokią ar kitokią pamoką. Ateis diena, kai įvykiai taps tokie kankinantys, kad liks vienintelė išeitis – išmokti pamoką. <…> Tavo dabartinė tikrovė yra atspindys tų pamokų, kurias tau privalu išmokti.
Galima sakyti, jog keliaudami per gyvenimą esame priversti žongliruoti keliais skirtingais kamuoliais. Kai kurie iš jų, kaip ir tas, kuris simbolizuoja karjerą, yra guminiai. Jei jie nupuola ant žemės, nuo jos paprasčiausiai atšoka. Tačiau kiti kamuoliai, tarp jų ir simbolizuojantis šeimą, yra stikliniai. Jei toks kamuolys nukris, jis daugiau nepašoks. …Vėliau supratau, kad pats turtingiausias žmogus pasaulyje yra ne tas kuris daugiausia turi, bet tas, kuriam mažiausiai reikia.
CITATOS IŠ ROBIN SCHARMA KNYGOS
VIENUOLIS, KURIS PARDAVĖ ,,FERRARĮ”
Tik išmokęs mylėti save pradėsi mylėti kitus. Tik atvėręs širdį pažinsi kitų širdis. Kai jautiesi budrus ir žvalus, gali būti geresnis žmogus.
„Vizija tampa tikra tik tada, kai pažvelgi į savo širdį. Kas žiūri į išorę, tas tik svajoja,
kas pažvelgia vidun, prabunda”. – KARLAS JUNGAS
Rūpesčiai silpnina protą ir žeidžia sielą.
Kad gyventum prasmingai, turi saugoti savo proto sodą ir įleisti į jį tik geriausias naujienas. Negali pataikauti sau ir mąstyti neigiamai – nė akimirkos!
Nuolat žvalūs ir optimistiškai nusiteikę žmonės skiriasi nuo amžinai nelaimingų tuo, kad jie vertina ir išnaudoja gyvenimo aplinkybes.
Tavo aš galiu yra kur kas svarbiau už tavo intelekto koeficientą.
Kiekvienoje nesėkmėje esama sėkmės daigų, jeigu jų ieškai.
Kad ir kas gyvenime atsitiktų, tik pats žmogus renkasi, kaip jis į tai reaguos. Kai išsiugdysi įprotį ieškoti teigiamų dalykų kiekvienoje smulkmenoje, tavo gyvenimas taps visai kitoks. (Tai vienas svarbiausių gyvenimo dėsnių).
Tavo išorinis pasaulis atspindi vidinio pasaulio būklę. Valdydamas savo mintis ir reakciją į kasdienius gyvenimo įvykius, tu pradedi valdyti savo lemtį.
Gyvenime nebūna klaidų, tik pamokos. Nėra neigiamos patirties, tik galimybės tobulėti, mokytis ir eiti saviugdos keliu. Kovojant randasi tvirtybė. Net ir skausmas gali būti nuostabus mokytojas.
Jeigu tave užklumpa netikėta bėda ir tu nusivili, atmink štai ką: gamtos dėsniai teigia, kad vienoms durims užsidarius prasiveria kitos.
Norėdamas pažadinti proto, kūno ir dvasios galias, pirmiausia turi turtinti savo vaizduotę.
„Kai įkvepia didis tikslas, jūsų mintys išlaisvėja, sąmonė ima plėstis visomis kryptimis, jūs atsiduriate naujame, didingame ir nuostabiame pasaulyje. Atbunda snaudusios jūsų galios ir gebėjimai, ir jūs susivokiate, kad esate kur kas didesni, nei kad pirmiau tarėtės esą.”
– PATANDŽALIS
Išorinė sėkmė tikrai prasideda nuo vidinės sėkmės.
Protas yra nuostabus tarnas, tačiau siaubingas šeimininkas, jeigu tu leidiesi užvaldomas neigiamų minčių, nesirūpini proto sodu ir nesipratini galvoti apie gerus dalykus.
Gyvenimo ribas susikuriame patys.
Pernelyg nesirūpink rezultatais, o verčiau mėgaukis pačiu tobulėjimo procesu.
Viena akimi žiūrėdamas į tikslą, tik viena akimi galėsi stebėti kelią. Būk kantrus ir žinok, kad visa, ko ieškai tikrai ateis, jei tik būsi pasiruošęs ir tikėsies.
Visada atsimink, kad jei nori lavinti protą, turi mokėti sutelkti dėmesį į konkrečias užduotis (tai pats pagrindas).
Sutelkęs proto milžinišką galią į apibrėžtą, prasmingą tikslą, tu greitai įkursi savo galimybių liepsnas ir pasieksi nepaprastų rezultatų.
Laimės paslaptis paprasta: pasityrinėk, ką tikrai mėgsti daryti, ir tai veiklai skirk visas savo jėgas. Kai sukaupsi visą savo proto galią ir jėgas į trokštamą siekį, tavo gyvenimą užplūsta gausa, ir visi tavo troškimai išsipildo lengvai ir greitai. Tavo troškimas turi duoti naudos kitiems.
Daugelį mūsų kamuoja begaliniai rūpesčiai. Tai sekina įgimtą gyvybingumą ir energiją.
Kaip iš padangos pro skyles išeina oras, taip rūpesčiai sumenkina proto energiją ir galias. Visas tavo kūrybingumas, optimizmas ir motyvacija išgaruoja, ir tu lieki nusikamavęs.
Kasdienė saviugda duoda vaisių, padeda keistis.
Atmink štai ką: arba tu valdai savo protą, arba jis valdo tave.
Niekada nepamiršk, kad tyloje ir ramybėje slypi galia.
Ramybė padeda prisiliesti prie Visatos Proto, kuris pulsuoja kiekviename gyvame daikte.
Tu privalai atverti savo protą, kad galėtum išnaudoti visas gyvenimo teikiamas galimybes.
„priešingas mąstymas” – pagal pagrindinius gamtos dėsnius, protas gali vienu metu aprėpti tik vieną dalyką. Besiremdamas šia proto savybe, kiekvienas gali išsiugdyti teigiamą, kūrybišką mąstyseną per trumpą laiką. Esmė: jei protą užvaldo priešiška mintis, iškart pakeisk ją mintimi, pakeliančia dvasią.
Jeigu nori būti laimingas, puoselėk mintis kaip brangiausią turtą. Stenkis pergalėti nerimą.
Nerami mintis yra tarsi embrionas: iš pradžių ji būna mažytė, bet vis auga ir stiprėja. Greitai ji pradeda savo juodą darbą.
Jeigu tikiesi pagerinti savo išorinį gyvenimą, pirmiausia turi pradėti nuo savo minčių, jas keisti.
Tavo gyvenimo kokybė priklauso nuo minčių kokybės.
Klaidų nėra, tik pamokos. Vertink nesėkmes kaip progas asmenybei ugdyti ir dvasiai tobulinti.
* „Tikėk savimi. Kurk tokį gyvenimą, kokį norėtum gyventi. Stenkis iš mažyčių galimybės kibirkštėlių įkurti pasiekimų liepsną”. – FOSTER c. Me CLELLAN
Mes gyvename pilname bėdų pasaulyje. Jį apėmusios įvairios ydos, todėl dauguma žmonių mūsų visuomenėje plaukioja tarsi laivai be vairo, jų pavargusios sielos ieško švyturio, kuris padėtų išvengti uolėto kranto. Tu turi būti jų kapitonas.
Tas, kuris daugiausia tarnauja kitiems, gauna didžiausią emocinį, fizinį, intelektualinį bei dvasinį atlygį. Tai kelias į vidinę ramybę ir išorinę pilnatvę.
Protas yra tarsi puikus sodas, kad jis tarptų, juo reikia kasdien rūpintis. Neleisk suvešėti netyrų minčių ir nedorų veiksmų piktžolėms. Saugok savo proto vartus. Tegul tavo mintys būna sveikos ir stiprios – jos padarys tavo gyvenimą stebuklingą, jeigu joms leisi.
Gyvenimo tikslas yra tikslingas gyvenimas.
Aiškiai apibrėžtas gyvenimo tikslas bus tau tarsi švyturys, rodantis kelią audroje.
Prisimink, kad nerasi tikro džiaugsmo miegodamas, ilsėdamasis ar tinginiaudamas. BENDŽAMINAS DIZRAELIS yra pasakęs:
„Sėkmės paslaptis – tai tikslo pastovumas”.
Laimė, kurios ieškai, ateina diena iš dienos siekiant prasmingų tikslų.
Tikslo nusistatymas – tik pradžia. Tikslų ir uždavinių planavimas pažadina kūrybines galias, kurios veda tave iki tikslo.
Niekada negalėsi pataikyti į taikinį, kurio nematai.
Visi, kurie nori patobulinti savo vidinį ir išorinį gyvenimą, turi paimti lapą popieriaus ir užsirašyti savo gyvenimo tikslus. Kai jie tai padarys, pradės veikti atitinkamos gamtos jėgos ir perkelti jų svajones į tikrovę.
Entuziazmas – vienas iš pagrindinių dalykų siekiant sėkmės.
Per dieną kiekvieną mūsų aplanko apie 60 000 minčių. Užsirašydami troškimus ir siekius ant popieriaus lapo, tu praneši savo pasąmonei, kad ši mintis daug svarbesnė už likusias 59 999. Tavo protas tada ima svarstyti visas galimybes, kaip pasiekti šį tikslą – jis taps panašus į valdomą raketą.
Niekad nieko nedaryk dėl to, kad privalai.
Kiekvienas veiksmas, įtrauktas į dienotvarkę ir nuolat atliekamas tuo pačiu laiku kasdien, tampa įpročiu.
Diena, praleista be juoko ar be meilės, tai diena be gyvenimo.
Tikslo turi siekti linksmai. Nepamiršk, kaip svarbu gyventi netramdant džiaugsmo. Įžvelk ypatingą grožį visoje gyvybėje. Būk narsus, linksmas ir smalsus. Susikaupk į savo darbą ir nesavanaudiškai tarnauk žmonėms. Visata pasirūpins kitais dalykais. (Tai vienas svarbiausių gamtos dėsnių).
Visada turėk galvoje, kad tai, kas yra už tavęs arba priešais tave, nieko neverta, palyginus su tuo, kas slypi tavo viduje.
„Geri žmonės nuolat save stiprina”. – KONFUCIJUS
Jeigu nori pagerinti savo išorinį pasaulį – sveikatą, santykius ar piniginius reikalus – pirmiausia turi tobulėti dvasiškai.
Tik mokėdamas padėti sau galėsi padėti kitiems.
Kaip svarbu turėti tvirtą charakterį, įžvalgų protą ir drąsią širdį.
Savo galimybių ribas žmogus nusistato pats.
Laimė yra kelionė, o ne tikslas.
Brangink dabartį.
Dėkok už viską, ką turi.
Mes visi čia esame dėl ypatingos priežasties. Nevergauk praeičiai. Tapk savo ateities architektu.
***