Laimės paslaptis

Kartą į patį išmintingiausią žmogų pasaulyje, prašy­damas atskleisti laimės paslaptį, kreipėsi vienas jau­nuolis. Išminčius pasiūlė pasivaikščioti po rūmus ir po poros valandų grįžti.
– Prašau tave tik vieno. Vaikščiodamas kartu neškis ir šį šaukštelį, tik jokiu būdu neišlaistyk aliejaus, – užbaigė išminčius, įteikdamas jaunuoliui šaukštelį su dviem aliejaus lašais.
Po poros valandų jaunuolis sugrįžo. Išminčius jo paklausė:
– Ar matei mano pokylių salės gobelenus? O ar matei, kokie nuostabūs sodai? Atkreipei dėmesį į gra­žiuosius pergamentus?
Susigėdęs jaunuolis prisipažino nieko nematęs. Jam terūpėjo viena: neišlaistyti aliejaus.
– Grįžk atgal ir pasigėrėk mano rūmų grožiu, – paliepė išminčius.
Jaunuolis paėmė šaukštelį ir vėl leidosi žvalgytis po rūmus. Šįkart apžiūrėjo visus meno šedevrus, gėrėjosi sodais, kalnais, gėlėmis. Sugrįžo pas išminčių ir išsa­miai papasakojo, ką matęs.
– O kur du aliejaus lašai, kuriuos tau patikėjau? – paklausė išminčius.
Vaikinas dirstelėjo į šaukštelį ir suprato juos išliejęs.
– Štai tau mano patarimas. Laimės paslaptis – tai sugebėjimas gėrėtis visais pasaulio stebuklais, niekada nepamirštant dviejų aliejaus lašų mažame šaukštely­je, – užbaigė išminčius.
„Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, – apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Fil 4, 8). Niekada nepamirškite to, kas svarbiausia!

Autorius: Bruno Ferrero