Niekada nėra vėlu tapti tuo, kuo nori būti
Ji priėjo ir tarė:
– Labas gražuoli, aš Rožė. Man aštuoniasdešimt septyneri. Ar galėčiau tave apkabint?
Aš nusijuokiau. Linktelėjau ir ji mane stipriai suspaudė. Pažvelgiau į ją ir paklausiau:
– Kodėl tokia nekaltai jauna mergina įstojo į koledžą?
Ji nusijuokė ir atsakė:
– Aš čia tam, kad sutikčiau turtingą vyrą, ištekėčiau ir susilaukčiau poros gražių vaikučių.
– Ne, aš rimtai,- paklausiau jos su šypsena veide.
Paklausiau, nes išties buvo įdomu, ką moteris tokiame amžiuje veikia universitete.
– Visada svajojau baigti koledžą. Tam aš čia ir esu.
Po pamokų mes nuėjome į studentų pamėgtą kavinę ir išgėrėme pieno kokteilį. Tapome draugais. Kasdien susitikdavome ir prašnekėdavome iki sutemų. Jausdavausi tarsi keliaudamas laiko mašina atgal, jai besidalinant savo patirtimi. Per mokslo metus Rožė tapo labai mėgiama studentų ir susirasdavo naujų draugų kur tik pasirodydavo. Ji mėgo puoštis ir visada būdavo mokinių dėmesio centre. Semestro gale mes pakvietėme Rožę sakyti kalbą per futbolininkų vakaronę.
Kai ją pakvietė, ji išdidžiai žengė podiumu ir ėmė rėžti savo išmoktą kalbą. Netyčia jai iš rankų iškrito trys kortelės. Ji sumišo, tačiau tarė:
– Nuo šio viskio aš apsvaigus. Kadangi kalbos nebepabaigsiu, pasakysiu ką visada norėjau jums pasakyti: Mes nenustojame žaisti dėl to, kad esame seni. Mes esame seni, dėl to, kad nustojame žaisti. Yra tik trys paslaptys,kaip išlikti jaunam, laimingam ir pasiekti užsibrėžtus tikslus: turi turėt svajonę, turi juoktis ir turi atrasti dalelę humoro kiekvieną dieną. Kai netenki svajonių, tu miršti. Tiek daug žmonių vaikšto aplink mus mirę ir to nežino!
Yra didžiulis skirtumas tarp subrendimo ir pasenimo. Bet kas gali pasenti. Tam nereikia talentų ar sugebėjimų. Svarbiausia yra subręsti. Rasti galimybę vis naujame gyvenimo suteiktame šanse.
Mokslo metų gale, Rožė pabaigė koledžą. Po savaitės Rožė miegodama mirė. Virš 2000 mokinių atėjo į jos laidotuves, kad paskutinį kartą atsisveikintų su moterimi, kuri juos išmokė svarbiausios pamokos – „Niekada nėra vėlu tapti tuo, kuo nori būti“
Woot. Gražu
įdomiai ;}
nerealiai.. ;]]] <33
Labai prasminga..
Retai taip būna.. Gražu.
Man tai labai patiko… Tikrai labai gražu.
Pirmas dalykas – labai gražu 🙂
O antras – gyvenime taip nebūna. Būtų gražiau, jeigu būtų buvę nepersistengta su moters metais. Pasakojime galėjo būti šiek tiek jaunesnė moteris, pvz. 34m.
Trečias dalykas- pasakojimas prasmingas. 😉
Nostabu ;}****
SUPER 🙂
Gražu, prasminga.
Neleiskime mirti sau anksčiau laiko..Labai prasminga mintis paslėpta po šiuo pasakojimu. Reikia mėgautis ir naudotis kiekviena šio gyvenimo akimirka ir suteiktu šansu, nes būkime realistai, juk nėra antro šanso, antro gyvenimo, yra tik vienintelis ir nepakartojamas.
Labai gražus pasakojimas…
Išties įdomu, šiek tiek kitoniška. Patiko, tokie pasakojimai sukelia norą daryti daugiau negu darai ir tai daryti kol esi gyvas, kol nepervėlu.
Labai. labai:)