10 svarių priežasčių, kodėl verta pradėti skirti laiko tylai, poilsiui ir vienatvei

Pratinkitės tapti savo minčių stebėtoju. Valia stiprėja kaskart, pasirinkus nereaguoti į kiekvieną teisiančią mintį.

Thai Nguyen

Neįtikėtina, kaip įprantame nebegirdėti oro kondicionieriaus ar šaldytuvo burzgimo – staigi tyla yra netikėtas atokvėpis. Panašiai atbunkame ir nuo technologijų persotinto pasaulio triukšmo.

Išmaniųjų telefonų vartotojai juos tikrina kas šešias su puse minutės, tai yra maždaug 150 kartų per dieną. Tylą pakeičia bendravimo kakofonija, o vienatvę – socialiniai tinklai.

Tikra tiesa, vienatvė ir tyla – nykstančios rūšys; visgi, jų nauda didžiulė, o reikšmė prilygsta apreiškimui. Štai dešimt tokių naudingų įžvalgų:

1. Padeda išvengti išsekimo

Savivertė mūsų kultūroje pernelyg dažnai siejama su produktyvumu. Nesvarbu, ko klausite: „Ką jūsų šalis gali nuveikti jūsų labui?“ ar „Ką jūs galite nuveikti savo šalies labui?“, idėja ta pati – „Ką galima nuveikti?“ Tai – vienpusis bilietas į išsekimą.

Vienatvė leidžia atsikvėpti nuo produktyvumo tironijos. Nieko neveikimas visai nėra veikimo prieštara; jo dėka kaip tik galime daug nuveikti. Promega – įmonė, kurioje „darbuotojai turi galimybę atsikvėpti vienumoje ir medituoti prie natūralaus apšvietimo“ „trečiojoje erdvėje“[1], nepalikdami darbovietės. Teigiamas poveikis sveikatai lėmė didesnį įmonės darbuotojų našumą. Tai taip pat paveiks ir mus.

2. Didina jautrumą

Daugeliui bandymas praleisti dešimt dienų tyloje prilygtų vaikščiojimui ant vandens. Šimtas mokslininkų dalyvavo atsiskyrime moksliniais tikslais ir pastebėjo, kad atsisakius kalbėjimo gebos sustiprėja budrumas kitose srityse. Pradedant nuo kvėpavimo, dėmesys ir jautrumas perkeliamas į vaizdus, garsus, jutimus, mintis, ketinimus ir emocijas.

3. Tirpdo būsimus rūpesčius

Alanas Wattsas teigia: nepasitenkinimas ir irzlumas kyla dėl to, jog neturime ryšio su dabartimi – gyvename ateitimi, kuri yra ne kas kita kaip iliuzija.

Tyla leidžia visą sąmoningumą nukreipti į dabartį, kur ir yra patiriama apčiuopiama laimė. Wattsas skiria du sąmoningumo tipus – bazinį ir sumanųjį; pastarasis daro prielaidas remdamasis atsiminimais, kurie protui atrodo tokie tikroviški, jog įstringame hipotetiškoje abstrakcijoje. Šis sąmoningumas sukuria įspūdį, kad gyvensime abstrakčioje laimėje, bet abstrakti laimė yra kuo tikriausias nusivylimas.

Ateitis nesuteiks to, ką gali duoti dabartis. Tyla ir vienatvė sustabdo ir grąžina į dabartį.

4. Gerina atmintį

Vienatvę suderinę su pasivaikščiojimu gamtoje, paskatinsite smegenų augimą hipokampo srityje ir taip pagerinsite atmintį.

Evoliucijos teorijos šalininkai aiškina: buvimas gamtoje aktyvina erdvinę atmintį lygiai kaip tada, kai medžiojantiems protėviams buvo būtina įsiminti, kur esama maisto ir tyko plėšrūnai. Pasivaikščiojimas vienumoje leidžia smegenims išlaikyti nepertraukiamą dėmesį ir padeda stiprinti atmintį.

5. Stiprina ketinimą ir veiksmą

Psichologė Kelly McGonigal tikina: tyloje protui lengviausia puoselėti sąmoningus ketinimus, kurie vėliau skatina imtis veiksmų.

Sąmoninga tyla nuneša į mentalinę apmąstymų būseną ir atjungia intelektualųjį protą. Pasak psichologės, tuomet naudinga užduoti sau tris klausimus:

• Ką savo gyvenime pasitikčiau ar sukurčiau, jei viskas būtų įmanoma?
• Ką noriu duoti pasauliui, kai jaučiuosi esąs drąsos ir įkvėpimo viršūnėje?
• Su kuo noriu susitaikyti, kai nuoširdžiai prisipažįstu kenčiantis?

Nustoję mąstyti kritiškai leidžiame vaizduotei ir teigiamoms emocijoms suformuluoti pasąmoningą ketinimą ir pakurstyti tikslus. K. McGonigal aiškina: „Kai šiuos dalykus bandote išsiaiškinti tokiu būdu, jus užplūsta visai kitokie vaizdai, atsiminimai ir idėjos, nei tuo atveju, jei mėgintumėte spręsti šiuos klausimus remdamiesi intelektu.“

6. Gerina savivoką

Susibarę su mylimuoju ar pernelyg griežtai pasielgę su vaikais natūraliai imame apgailestauti. Tai nutinka, kai, užuot kliaudamiesi sveika nuovoka, esame visiškai pasinėrę į veikimą.

Tyloje atsiranda erdvės savivokai: nebe veiksmai valdo mus, o mes juos. Trumpam atsiriboję nuo išorinių balsų susideriname su vidiniu balsu – o juk būtent jis ir lemia mūsų veiksmus. Suvokimas atneša kontrolę.

Pratinkitės stebėti mintis. Valia stiprėja kaskart, pasirinkus nereaguoti į kiekvieną teisiančią mintį.

7. Didina smegenų apimtį

Smegenys yra sudėtingiausias ir galingiausias organas. Joms, kaip ir raumenims, naudinga pailsėti. Kalifornijos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad reguliarus atsitraukimas, sėdėjimas tyloje ir proto poilsis gerina smegenų plastiškumą bei sugebėjimą apdoroti informaciją.

Pasėdėkite automobilyje ir įsivaizduokite gražų gamtovaizdį (tropinius miškus, krentantį sniegą, paplūdimį), ir taip padidinkite pilkąją smegenų masę – tam pakaks vos dešimties minučių.

8. Dovanoja Eureka akimirkas

Esminis kūrybinio proceso etapas – inkubacija. Šiame etape visos išgirstos idėjos persipina ir subręsta, ir galiausiai atneša Eureka akimirką. Kokia inkubacijos paslaptis? Nėra jokios paslapties. Paprasčiausiai atsitraukite nuo atliekamo darbo ir pailsėkite. Tai taip pat puikus eliksyras, tirpdantis mentalinius blokus.

Anksčiau laikytas beprasmiu svajojimu, šis procesas įgavo didžiulę reikšmę. Pasak profesoriaus Jonathano Schoolerio iš Kalifornijos Santa Barbaros universiteto: „Regis, svajojimas ir nuobodulys yra inkubacijos ir kūrybinių atradimų smegenyse šaltinis.“

9. Padeda įvaldyti diskomfortą

Kai tik randate ramią vietą pabūti vienas ir pamąstyti, kyla pagunda ką nors nuveikti. Visgi daugybė meditacijos mokytojų paragins atsispirti šiai pagundai ir kvėpuoti, kol ji praeis. Šios tylos ir vienatvės praktikos ne tik padės atsitraukti nuo blaškių minčių ir grąžins dėmesį į kvėpavimą, bet ir sustiprins savidrausmę.

10. Padeda išvalyti emocijas

„Bėk arba pulk” mechanizmas priverčia bėgti ne tik nuo fizinių, bet ir emocinių sunkumų. Tačiau ignoruodami ir slopindami neigiamas emocijas tik paskatiname kitokią jų išraišką – streso, irzlumo, pykčio ar nemigos pavidalu.

Vienas būdų atsipalaiduoti nuo emocinio chaoso – tyliai pasėdėti ir smulkiai apmąstyti, kas paskatino neigiamas emocijas. Būtina išlikti stebėtojo vaidmenyje – atsiriboti, tarsi darytumėte pranešimą laikraščiui. Tokią vizualizacijos techniką naudoja psichoterapeutai, kad padėtų pacientams atsiriboti nuo emocijų – tai leidžia objektyviai ir racionaliai suvokti patirtį.

Iš anglų kalbos vertė Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė

---

[1] Turima omeny neutrali ne darbo ir ne namų erdvė, skirta žmonių poilsiui ir / arba vidinei transformacijai (Vert. past.)