Dvasiniai skaitiniai

Tavo pasirinkimas

Tu esi laisvas žmogus. Nuo tavo sprendimų priklauso tolimesnis tavo gyvenimas. Svarbiausias pasirinkimas, koks tik begali būti – atiduoti savo gyvenimą Kristui ir tapti Dievo vaiku. Tik nuo tavęs priklauso, kur tu praleisi amžinybę: ar danguje, kartu su Viešpačiu, ar pragare, ugnies ir sieros ežere, amžinos kančios vietoje.

Jei esi Dievo vaikas, Kristuje tu taip pat turi laisvę. Kiekvieną dieną patenki į įvairiausias situacijas. Ir vėlgi – turi apsispręsti. Viešpats nori matyti tave laimingą. Jis nori, kad tu priimtum tinkamus sprendimus, dėl kurių vėliau netektų gailėtis.

Psalmė 119, 30 „ Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.“ Dievas nori, kad tu pasirinktum paklusnumą Jam. Jis nori, kad Jį mylėtum visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Viešpats nori, kad tu bendrautum su Juo maldoje, tyrinėtum Jo Žodį, vykdytum Jo nuostatus. Jis nori užimti pačią svarbiausią, 1-ąją, vietą tavo gyvenime. Ir tai neįvyksta savaime.

Tu turi pasirinkti, kuriuo keliu eisi. Kaip ir Danielius apsisprendė savo širdyje paklusti Dievui, taip ir tau reikia apsispręsti ir pasirinkti tiesos kelią, meilę ir paklusnumą Viešpačiui, gyvenimą Jam, per Jį, dėl Jo ir Jame.

Negali vienoje rankoje laikyti ir Dievo ir pasaulio. Turi pasirinkti vieną iš dviejų. Ir tai nėra lengva, nes už tai reikia brangiai mokėti. Psalmė 119, 173 „ Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau tavo potvarkius.“

Nebijok pavesti savęs Viešpačiui, nes Jis niekada tavęs neapleis ir nepamirš. Jis neleis suklupti tavo kojai, padės tau gyventi Jo garbei ir šlovei, tačiau tik tada, jei to nori tu pats. Jis laukia tavo pasirinkimo ir apsisprendimo…

Agnė Miškinytė

Jis pamilo tave amžinąja meile!

Tavo valentinas gali dainuoti tau meilės dainą, bet Viešpats gieda tau gražiausią meilės giesmę visoje visatoje.

“Viešpats, tavo Dievas,(…) Jis džiaugsis tavimi, atgaivins tave savo meile ir džiaugsis dėl tavęs giedodamas” (Sofonijo 3:17)

Tavo valentinas gali būti tavo meilės objektas, bet Dievas yra meilės šaltinis!

“Dievas yra meilė” (1 Jono 4:8)

Tavo valentinas gali paguosti, kai tau yra sunku, bet tik Viešpats gali nuimti visas naštas nuo tavo pečių!

“Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu” (Mato 11:28)

Tavo valentinas gali pavaišinti tave šokoladu, bet Viešpats paruošė tau kažką daug saldesnio – Jo Žodį!

“Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų” (Psalmių 119:103)

Tavo valentinas gali būti išvykęs, bet Viešpats visuomet yra su tavimi!

“Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos” (Mato 28:20)

Tavo valentinas gali duoti tau kažką, bet Viešpats tau atiduoda viską!

“(…) Dievą, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui” (1Timotiejui 6:17)

Valentinas gali padovanoti tau gėlių, bet Viešpats padovanojo tau pačią brangiausią dovaną – savo Sūnų, amžinąjį gyvenimą!

“Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą” (Jono 3:16)

Tavo valentinas gali mylėti tave visą savo gyvenimą, bet Dievas pamilo tave dar prieš tau gimstant ir mylės tave visą amžinybę!

“Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas” (Jeremijo 31:3)

“Kadangi tu esi brangus mano akyse, Aš vertinu ir myliu tave” (Izaijo 43:4)

Jis pamilo tave amžinąja meile!

Jėzaus Kristaus laiškas dėl Jo gimtadienio šventimo

Brangūs vaikai,

Atkreipiau dėmesį, jog daugelis iš jūsų esate nusiminę, kad žmonės bando pašalinti Mano vardą iš kalėdinių švenčių. Nepamirškite, kad iš tiesų Aš net negimiau šiuo metų laiku. Grupelė jūsų protėvių nusprendė švęsti Mano gimimo dieną per pagonių šventę. Tačiau Aš vertinu, kad Mane prisimenate bet kuriuo metu.

Kaip Aš pats jaučiuosi dėl šios šventės, tikriausiai galiu būti lengviausiai suprastas tų, kurie buvo palaiminti savais vaikais. Man nesvarbu, kaip jūs vadinate tą dieną. Jei norite švęsti Mano gimtadienį, paprasčiausiai mylėkite vienas kitą.

Jei pergyvenate dėl to, kad jūsų mieste per Kalėdas nebus leista papuošti scenos, simbolizuojančios Mano gimimą, tuomet tiesiog išmeskite Kalėdų ar sniego senį iš savo kiemo ir įrenkite nedidelę Kristaus gimimo sceną priešais savo namą. Jei visi Mano pasekėjai tai padarys, tuomet nebus jokio poreikio statyti tokią sceną miesto aikštėje, nes jų bus daugybė visame mieste.

Jei jums sunku išsirinkti Kalėdinę eglutę, Aš turiu alternatyvų pasiūlymą – papuoškite vynmedį. Aš naudojau būtent vynmedį mokydamas jus apie tai, kas Aš esu santykyje su jumis, ir kokios yra kiekvieno mūsų atsakomybės. Jei pamiršote jas, paskaitykite Evangeliją pagal Joną 15 skyrių nuo 1 iki 8 eilutės.

Jei nori padovanoti Man dovaną gimtadieniui atminti, čia yra Mano norų sąrašas. Pasirink ką nors iš jo.

1. Parašykite atvirukus savo artimiesiems ir draugams, tačiau nepamirškite parašyti kupinų meilės ir vilties laiškų tiems, kurie yra vieniši ir atstumti. Šiuo metų laiku jie ypatingai jaučiasi vieniši. Aš žinau, nes jie nuolat kalba Man apie tai.
2. Ar žinai, kad tavo mieste kažkas mėgins nusižudyti šiuo metų laiku, nes jausis labai vienišas ir be vilties? Kadangi tu nežinai, kas tas asmuo, pasistenk dovanoti šiltą šypseną kiekvienam, kurį sutinki. Ji gali daug ką pakeisti. Taip pat tu gali pamąstyti apie nemokamos psichologinės pagalbos telefonu parėmimą: jie apie tai kalbasi su žmonėmis kiekvieną dieną.
3. Aplankyk ką nors senelių namuose. Neprivalai pažinoti jų asmeniškai. Jiems tik reikia žinoti, kad kažkam jie rūpi.
4. Gera mintis trumpąja žinute (SMS) arba numeriu paaukoti vaikų namams. Bet dar būtų geriau jei juos aplankytum. Jiems reikia meilės, ne pinigų ar daiktų.
5. Yra žmonių ir šeimų tavo mieste, kurie ne tik neturės kalėdinės eglutės, bet taip pat nedovanos, ir negaus dovanų. Jei tu nepažįsti jų, nupirk truputį maisto, kelias dovanėles ir perduok visa tai labdaringoms organizacijoms, kurios tiki Manimi. Jie įteiks dovanas už tave.
6. Jei tikrai nori, kad kažkas pasikeistų, pradėk reguliariai melstis už savo artimųjų, draugų, pažįstamų, savo miesto, tautos ir kitų tautų žmonių išgelbėjimą.
7. Pradėk ne tik melstis, bet ir pradėk remti misionierius. Ypač tuos, kurie paima Mano meilę ir skelbia Gerąją Naujieną tiems, kurie niekada negirdėjo Mano vardo. Manau, žinai tokį žmogų.
8. Išsirink kurį nors žmogų, kuris praeityje tave įskaudino ir atleisk jam.
9. Užuot kabinėjęsis prie smulkmenų dėl to, ką mažmenininkai tavo mieste vadina atostogomis, būk kantrus su žmonėmis, kurie ten dirba. Padovanok jiems šiltą šypseną ir malonų žodį. Net jei jiems neleista palinkėti tau „Linksmų Kalėdų“, tai nedraudžia tau to paties palinkėti jiems. Ir nustok apsipirkinėti ten sekmadieniais. Jei parduotuvė neuždirbtų tiek daug pinigų tą dieną, jie ją uždarytų ir leistų savo darbuotojams praleisti sekmadienį namuose su savo šeimomis.
10. Užuot dovanojęs savo vaikams daugybę dovanų, kurių neišgali įpirkti, ir kurių jiems nereikia, praleisk su jais laiką. Papasakok jiems Mano gimimo istoriją. Papasakok, kodėl Aš atėjau gyventi su jumis žemėje. Laikyk juos savo rankose ir primink, kad Aš juos myliu.
11. Prisimindamas Mano gimimą nekelk nereikalingo triukšmo šaudydamas fejerverkus. Bus veiksmingiau, jei padovanosi Evangelijos lankstinuką savo kaimynui ir papasakosi jam, ką Aš padariau dėl tavęs.
12. Kažkas visai įdomiai sugalvojo, kad per Kūčias būtinai turi būti dvylika patiekalų. Kiek Aš pamenu, tokio nurodymo tikrai niekam nedaviau, tad nepergyvenk, jei nespėsi jų paruošti. Man nesvarbu, kiek jų bus. Geriau paruošk savo širdį, kad ji būtų minkšta Man. Laiką, kurį sugaiši ruošdamas patiekalus geriau paaukok Man. Užsidaryk savo kambaryje arba surask kitą ramią vietą ir praleisk šia dieną daugiau laiko su Manimi. Paskaityk Bibliją, Mano laišką tau, atsiklaupk ir pakalbėk su Manimi. Nepamiršk, kad mes esame ypatingi draugai.
13. Aš vis dar niekaip negaliu suprasti, kodėl kažkas dvylikos patiekalų vakarienę pavadino pasninku ir kodėl negalima valgyti mėsos? Jei tikrai norite pasninkauti, prisiminkite, ką Aš kalbėjau apie pasninką savo pirmiems mokiniams Mato 6 skyriuje nuo 16 iki 18 eilutės.
14. Jei nori pareikšti apie savo tikėjimą ir ištikimybę Man, tuomet elkis kaip Krikščionis. Nedaryk paslaptyje to, ko nedarytum Mano akivaizdoje. Savo darbais leisk žmonės žinoti, kad esi vienas iš Manųjų.

P.S. Neužmiršk: Aš esu Dievas ir galiu pasirūpinti Savimi. Tiesiog mylėk Mane ir daryk tai, ką liepiau tau daryti. Aš pasirūpinsiu visu kitu. Patyrinėk šį sąrašą ir imkis darbo, laikas yra trumpas. Padėsiu tau, bet ar tu darysi ką nors, ar ne priklauso tik nuo tavęs. Ir turėk labiausiai palaimintas Kalėdas su visais tais, kuriuos myli ir atsimeni.

Mindaugas Dikšaitis

Ar Jėzus buvo vedęs?

Apie autorių
Mokslininkas prof. Darrellas L. Bockas dirba Naujojo Testamento studijų srityje Dalaso Teologijos Seminarijoje bei Dvasinio augimo ir kultūros srityje Krikščionių Seminarijų Centre. Ne per seniausiai jis vadovavo Evangelikų Teologijos asociacijai. D.L.Bockas taip pat redaguoja žurnalą „Krikščionybė šiandien“. Pagrindinės jo mokslinių studijų kryptys – hermeneutika; Senojo Testamento naudojimas Luko evangelijoje ir Apaštalų darbų knygoje; Jėzaus, kaip istorinės asmenybės, evangelijų studijos. Šiuo metu Darrellas L. Bockas su žmona Sally ir trimis vaikais gyvena Teksase bei tarnauja Dievui Ričardsono Trejybės bažnyčioje.

Nuo seno yra tikima, kad Jėzus buvo nevedęs. Tokios išvados prieinama detaliai išnagrinėjus Šventąjį Raštą. Jame nėra jokių duomenų apie tai, kad žemiškosios tarnystės metu Jėzus būtų turėjęs žmoną. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Jėzus buvo našlys.Vieninteliai Jėzaus artimi giminaičiai, minimi Šventajame Rašte, tai Jo broliai ir seserys.

Šiais laikais yra bandančių įpiršti hipotezę, jog viena iš moterų, dalyvavusių Jėzaus tarnystėje, buvo Jo žmona. Tačiau tai yra spėlionės, neturinčios jokio realaus pagrindo. Kalba eina apie moterį su alebastriniu indu, kuri aliejumi patepė Jėzaus kojas (Evangeliją pagal Luką 7:36-50). Šios moters poelgis šokiravo susirinkusiuosius. Jei ši moteris būtų buvusi Jėzaus žmona, jos veiksmai nebūtų nustebinę aplinkinių.

Jėzų galime palyginti su apaštalais, Pauliumi ir Viešpaties broliais, kurie buvo vedę (1 laiškas Korintiečiams 9:5). Ši Rašto vieta parodo, kad bažnyčia visiškai nesivaržė iškelti viešumon fakto, kad jos vadovai buvo vedę. Tuometinei bažnyčiai nesudarė keblumų pripažinti, kad jos vadovai turi teisę tuoktis. Lygiai tą patį galima būtų pasakyti apie Jėzų – jei Jis būtų vedęs, šis faktas nebūtų slepiamas.

Kiti grindžia savo argumentus to meto žydų papročiais. Rašte randame vietų, kur apaštalai vadino Jį „Rabi“ (Evangelija pagal Morkų 11:21). Jėzus, kaip mokytojas ir rabis, pagal žydų papročius turėjo būti vedęs.

Tačiau du faktoriai paneigia tokius samprotavimus. Visų pirma Jėzus formaliai nebuvo rabis ir pats nesiskelbė tokiu esąs. Apaštalai Jėzų vadino rabiu ne dėl to, kad Jam oficialiai buvo suteiktas toks rangas, bet norėdami pasakyti, jog Jėzus yra jų mokytojas. Žydai klausdavo Kristaus, „kokią teisę“ Jis turi daryti tam tikrus dalykus, nes Jėzui nebuvo suteikta jokio oficialaus rango pagal judaizmo kultūrą. Jėzus neturėjo oficialių valdinių įgaliojimų, leidžiančių atlikti tam tikrus veiksmus šventykloje (Evangelija pagal Morkų 11:28). Anot žydų vadovų, pagal judaizmą Jėzus neturėjo pripažinto vaidmens.

Antra, Jėzaus apsisprendime būti nevedusiu iš dalies matomas pašaukimas būti „eunuchu dėl dangaus karalystės“ (Evangelija pagal Matą 19:10-12). Beje, Romos katalikų bažnyčios pozicija dėl celibato iš dalies išplaukia iš to, jog Jėzus buvo nevedęs.

Taigi atsakymas į klausimą – ar yra svarių įrodymų apie Jėzaus santuokinį gyvenimą? – būtų trumpas ir aiškus – nėra nė vieno.

Kyla klausimas, kodėl likti nesusituokus yra geriau nei kurti šeimą? Paulius pirmame laiške korintiečiams smulkiau paaiškina Jėzaus teiginį apie nevedusius, kurie patys apsisprendė tokiais būti dėl Dievo karalystės. Paulius paaiškina, kad atsižvelgiant į to meto sunkumus bei persekiojimus, tarnauti Dievui neturint šeimos yra geriau. Susituokę privalo rūpintis žemiškais reikalais: aprūpinti žmoną bei vaikus, o nesusituokęs gali tarnauti Dievui be šių rūpesčių. (1 Korintiečiams 7:27-35). Pats Paulius apsisprendė likti nevedęs dėl ankščiau išvardytų priežasčių.
Paulius taip pat aiškiai pažymi, jog viengungystė yra laisvas asmens pasirinkimas ir jokiais būdais ne įsakymas: „Jei vedi, nenusidedi“ (1 Korintiečiams 7:28) Jis, kaip ir Jėzus, suprato, jog ne visi yra pašaukti būti vieniši (1 Korintiečiams 7:1-7).

Tradicija pasišvęsti viengungystei egzistavo ir kitose Judaizmo atšakose. Vienos žydų asketų sektos atstovai garsėjo dėl celibato praktikavimo. Taip buvo išreiškiamas savęs pašventimas Dievui (Juozapas, „Senovė“ 18.1.5.21; „Žydų karai“ 2.8.2. 121-122; Filas, „Hipotetika“ 11. 14-18).

Taigi Jėzus buvo nevedęs. Jo šeiminė padėtis buvo vienas iš pasišventimo Dievui aspektų. Taip suprato dauguma žydų. Vienas iš Jėzaus žemiškosios tarnystės tikslų buvo skelbti Dievo karalystę. Dėl šio svarbaus tikslo Jėzus buvo pašauktas būti vienišas.

Šį straipsnį anglų kalba galima rasti www.beliefnet.com

Darrellas L. Bockas Ph.D.

Dvasiniam apsnūdimui – ne!

Tai geras karingai nusiteikusio krikščionio šūkis. Jei kas manytų, kad tikėjimo palyginti su kova negalima, tuomet kyla klausimas, ar tik šis žmogus nebus pamiršęs žvangančių ginklų skambesio ir pasirodys, jog jis jau seniai gyvena apgaulingoje taikoje.

Reikia visai nedaug – gal keleto savaičių pagyventi be nuoširdžios maldos ir Dievo Žodžio skaitymo ir apmąstymo ir mūsų tikėjimo aštrumas tampa apgailėtinas. Silpstant tikėjimui nebekovojame ir nebelaimime mūšių ir net tampame per silpni atlaikyti pavienius išpuolius. Nebelikus tikėjimo įrodymo – darbų – tikėjimas miršta.

Tačiau pergalės šūkis vėl gali prasiveržti iš krūtinės, jei sau pritaikysime besiruošiančio kario discipliną, jei maldą ir Dievo Žodį vėl priimsime kaip mūsų kasdieninę tikėjimo stiprybę auginančią duoną. Ar esi pasiruošęs aukoti tam savo dėmesį, patogumus, pramogas, įpročius, laiką ir, jei reikia, net miegą? Ar esi pasiruošęs tam suteikti pirmenybę, kad tavo kasdienis žvilgsnis būtų kuo dažniau nukreiptas į Dievą?

„Aš pasiryžtu taikyti sau šią discipliną ir nuolat gerinti kovinę parengtį. Aš pasiryžtu suteikti asmeniniams santykiams su Tavimi pirmą vietą ir kasdien neapleisti nei maldos nei Tavo Žodžio. Žinau, jei nustosiu tai daryti, greit tapsiu suglebusios sielos krikščioniu, nepastebimai nutolstančiu nuo Tavęs. Tačiau aš trokštu Tave regėti kiek įmanoma aiškiau ir neprarasti Tavo artumo džiaugsmo, kuriame yra taip gera gyventi. Aš trokštu būti arti Tavęs kiek įmanoma ilgiau ir dažniau. …ir žinau, jog Tu dėl manęs nori to paties“.

Bet kokiomis sąlygomis kasdien sieksiu ramaus laiko „savo kambarėlyje“.

Būkime vieningi

Kristus yra galva, o mes, tikintieji, – kūnas. Dievas nori, kad mes būtume vieningi tarpusavyje, kartu tarnautume Viešpačiui ir siektume bendro tikslo.

Labai dažnai mes lyginame save su kitais žmonėmis, stengdamiesi įtikinti save ir parodyti kitiems, jog esame daug geresni už juos. Taip ir patys nepajuntame, kai pasididžiuojame ir iškeliame save aukščiau kitų. Tačiau Dievui nepatinka išdidumas. Jokūbo 4, 6 rašoma: „Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“. Ar nori gyventi teisinguose ir artimuose santykiuose su Viešpačiu bei kiekvieną dieną džiaugtis Jo nuostabia malone? Tuomet nusiimk išdidumo karūną, nelaukdamas, kol ją nuims Dievas. Sofonijo 2, 15: „Džiūgavęs miestas, kuris taip saugiai gyveno, galvodamas: „Aš ir niekas kitas!“ Kuo jis pavirto? Dykyne, gyvulių ganykla. Kiekvienas praeidamas švilps ir mos ranka“.

Taigi pakelkime savo žvilgsnį aukštyn, mokykimės iš Viešpaties ir lyginkime save su Juo, o ne kitais. Filipiečiams 2, 3-4: „Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų“. Būkime nuolankūs, pasižeminę, girdintys kitų šauksmą, ištiesiantys pagalbos ranką.

Nepavydėkime vieni kitiems, nes pavydas sukelia nesantaiką, suardo vienybę. Visi esame skirtingi ir ypatingi Dievo akyse. Todėl kiekvienas tetarnauja Viešpačiui pagal jam suteiktas dvasines dovanas. Tik tokiu atveju, dirbdami kartu su nuoširdžiu nusistatymu, tyra širdimi, galėsime pasiekti nuostabių rezultatų.

Todėl jau šiandien susimąstykime apie tai, padėkime į šalį savo išdidumą ir vieningai tarnaukime Viešpačiui!

Agnė Miškinytė

Ar yra kas nors svarbiau už laimėjimus?

Ar tu mokaisi mokykloje, ar esi mėgėjas, besiruošiantis varžyboms, ar profesionalas, besiruošiantis čempionatui, – visuomet svarbiausia yra laimėti.

Aukšto lygio sporte sportuojama jau ne dėl savęs, o tam, kad būtų pasiekta pačių aukščiausių rezultatų. Pagrindinis tikslas – laimėti. Laimėtojai išgarsėja ir jiems šypsosi sėkmė. Tačiau tai tęsiasi tik iki kitų varžybų, kai čempiono vainikas uždedamas jau kitam sportininkui.

Laimėtojai imami garbinti tarsi dievaičiai ir taip išgarsėja. Mes imame juos garbinti, nes jie sugeba nubėgti toliau ir greičiau nei kiti. Mes jais žavimės, nes jie gali įmušti įvartį į metalinius vartus. Mes juos vadiname didvyriais, nes jie įmeta oda aptrauktą guminį kamuolį pro metalinį lanką. Tačiau jiems pralaimėjus, mes juos pamirštame ir atsukame nugarą. Mes garbiname laimėtojus ir kritikuojame pralaimėjusiuosius.

Sportininkai, laimėję prizą, tam ilgai treniravosi ir sunkiai dirbo. Besiruošiantys olimpinėms žaidynėms sportininkai treniruotėms skiria ištisas valandas kiekvieną dieną. Jie treniruojasi ne vienerius metus, kad būtų gerai pasirengę tai vienai akimirkai. Jie turi laikytis specialių dietų. Jiems atšaukiamos šventės. Reikia anksti keltis. Jie aukoja gražiausius savo gyvenimo metus. Bet dėl ko visa tai? Tik tam, kad laimėtų prizą? Ar vien dėl to mes juos garbiname?

Klaidinga būtų manyti, kad taip gyvena tik sportininkai. Tokia pati realybė yra beveik visose mūsų gyvenimo srityse. Taip gyvena ir verslininkas, kuris anksti keliasi ir dirba viršvalandžius, nematydamas savo šeimos ir aukodamas šventes, tik tam, kad jam sektųsi verslas ar uždirbtų daugiau pinigų. Taip pat yra ir šeimose, kurios visą laisvą laiką skiria tam, kad išpuoselėtų savo namus ir aplinką taip, jog jie būtų patys gražiausi ir už tai pelnytų kitų pagyrimus.

Bet ar toks gyvenimas yra prasmingas? Ar verta to siekti, kad taptum pirmuoju šiame gyvenime, kai visi žemiškieji apdovanojimai tokie laikini? Kodėl mes pamirštame, kad tikrieji apdovanojimai mūsų laukia rojuje? Ten laukia pergalės vainikai, kurie yra daug įspūdingesni nei bet koks apdovanojimas, kokį kada nors esame regėję. Apdovanojimai, kurie bus daug vertingesni nei auksinė moneta pakabinta ant raudono kaspino.

Tiems, kurie abejoja dėl mūsų laukiančių apdovanojimų, apaštalas Paulius parodo savo požiūrį šiuo klausimu. Pirmajame laiške korintiečiams 9, 24 jis rašo: „Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, be tik vienas gauna apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte.“ Laiške filipiečiams 3, 13 jis rašė, kad „Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje, veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje.“ Yra daugybė pergalės vainikų ir apdovanojimų, kurie minimi Šventajame Rašte, kurie pažadėti ir man, ir tau. Nepamirškime, kad turime krautis lobį danguje, o ne čia – žemėje.

Taigi, atsakydamas į pradžioje pateiktą klausimą „Ar yra kas nors svarbiau už laimėjimus“, sakau – „TAIP“. Nėra nieko prasmingiau nei gauti Dangiškojo Tėvo apdovanojimą ir vieną dieną išgirsti Jį sakant: „Gerai padirbėjai, geras ir ištikimas tarne…, įženk į savo Dievo džiaugsmą.“

Kristus duoda…

Naują gyvenimą

„Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja.“ 2Korintiečiams 5:17

Jėzus sakė: „…Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.“ Jono 10,10

Naują ramybę

Jėzus kalbėjo: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.“ Jono 14,27

Apaštalas Paulius rašė: „Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“ Filipiečiams 4,7

Naują laisvę

Jėzus sakė: „…Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus… Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi“ Jono 8,31-32;36

Naują jėgą

Apaštalas Paulius rašė: „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina“ Filipiečiams 4,13

Naują džiaugsmą

Apaštalas Paulius rašė: „…Mes džiaugiamės Dieve per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuriuo esame sutaikyti.“ Romiečiams 5,11

Jėzus sakė: „Iki šiol jūs nieko neprašėte mano vardu. Prašykite ir gausite, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.“ Jono 16,24

Naują bendravimą su Dievu

„Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!“ 1 Jono 3,1

„Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve!” Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.“ Romiečiams 8,14-16

Naują pasitikėjimą

„Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią.“ 2Timotiejui 1,7

Naują viltį

„Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti. Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš.“ Jono 14,2-3

Kaip gauti šį naują gyvenimą?

Tikėjimu į Jėzų Kristų!

Kristus mirė

„Apaštalas Paulius rašė: dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.“ Galatams 2,20

„Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana, ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų. Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.“ Efeziečiams 2,8-10

Kristus gyvas

„Jį išvydęs, aš puoliau Jam po kojų tarsi negyvas. Bet Jis uždėjo ant manęs savo dešinę ir prabilo: „Nebijok! Aš esu Pirmasis, ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžius. Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus.“ Apreiškimo 1,17-18

„Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.“ Romiečiams 10,9

Jėzus kalbėjo

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Jono 14,6

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”. Mato 11,28-30

Tikėjimu jūs galite priimti Kristų dabar, melsdamiesi Jam tokia malda:

„Brangus Dieve, žinau, kad mano nuodėmės atskyrė mane nuo Tavęs. Viešpatie Jėzau, ačiū Tau, kad mirei mano vietoje ir išgelbėjai mane nuo bausmės už nuodėmes.

Viešpatie, aš atiduoda Tau savo gyvenimo valdymą. Prašau Tavęs, atleisk man mano nuodėmes ir išgelbėk mano sielą nuo pražūties. Pripildyk mane savo Dvasia ir padaryk mane tokį, kokį nori matyti. Amėn.“