Sumažink tempą
Ar tu bėgi visą dieną, visą laiką sunerimęs? Kai paklausi „Kaip sekasi?“, ar turi laiko išgirsti atsakymą? Ar jau praradai ryšį su draugu? Leidai draugystei numirti, nes niekada neturėjai laiko paskambinti ir pasakyti „labas“.
Ar klauseisi lietaus, barbenančio į stogą? Ar jau sekei linksmai plazdenantį drugelį ar garėjaisi saulėlydžiu?
Geriau sustok. Nešok per greitai, kadangi gyvenimas yra trumpas. Muzika nesitęsia amžinai: ji viena diena nutils. Gyvenimas yra toks trumpas. Kai tu leki taip greitai dėl kažko, prarandi gabalėlį malonumo būti čia. Kai jaudiniesi ir tvarkai rūpesčius, visa diena – tai lyg dovana, kurią tu išmeti neatidaręs. Gyvenimas – ne lenktynės. Sumažink tempą. Surask laiko pasiklausyti muzikos, kol daina dar nepasibaigė.
Iš tiesų, lėkdami, skubėdami, rūpindamiesi savimi, savo reikalais nebepastebime nieko gražaus, nieko įspūdingo… O juk tiek gražių dalykų aplink…Kodėl vaikai jais sugeba džiaugtis,o suaugusieji nebe…? Pro grožį jie paprasčiausiai prabėga, matydami tik savo bėdas… O gal tikrai vertėtų bent minutėlei sustoti, apsidairyti ir surasti daugiau grožio mus supančiame pasaulyje…?
O ir draugams ne visada randame laiko…”paskambinsiu rytoj, šiandien jau neturiu laiko…” – šita ir panašios frazės dažnai skamba iš šiuolaikinio žmogaus lūpų. O nepagalvojame, kad to rytojaus gali ir nebebuti…Kad kažkam nespėsime pasakyti kaip mylime…
kai beprotiškai skubame mes užmirštame net tai , kam galbūt kažkada sakėme kad negalime be jo gyventi.. nuolatos skubėdami mes galime prarasti patį didžiausią turtą gyvenime.. draugus. kai skubi atrodo, kad pakankamai dėmesio skiri draugams, bet net nepajunti kad tu su jais nebesusitinki kaip ankščiau, ir pastebi kad tie šilti ryšiai tarp jūsų nutrūko.. ir tada būna labai skaudu.. gal prieš skubėdami pagalvokime ar tai daryti yra verta?.. tai apgalvoti praverstu kiekvienam iš mūsų..
Tikra tiesa.Mes lekiam, nežinodami ką darom.
Ar šis tekstas Bruno Ferero?