Stresas, kuris mums padeda ir trukdo

Kasdienis mūsų gyvenimas yra kupinas įtampą sukeliančių įvykių: mus erzina kamščiai, eilės ar triukšmingi kaimynai, Mūsų siekiams trukdo išorinis pasaulis (darbdaviai moka per mažą atlyginimą, padavėjai, pardavėjai, maršrutinių autobusų vairuotojai su mumis kalbasi ne taip mandagiai, kaip mums norėtųsi). Ir visa tai – tik maži kasdieniniai įvykiai.

Žmogaus gyvenime pasitaiko daug grėsmingesnių kritinių situacijų, išmušančių mus iš įprasto ritmo. Tokia situacija gali būti, pavyzdžiui, liga, skyrybos, išėjimas į pensiją ar artimo žmogaus mirtis. Ne kiekvienas yra pasiruošęs tinkamai sutikti tokią stresinę situaciją ir adekvačiai ją įveikti.

Tiek kasdieniniai įvykiai, tiek kritinės gyvenimo situacijos sukelia emocinės įtampos būseną, lydimą nerimo ir baimės, paprastai vadinamą stresu. Sakote, žinote, kas tai yra? O ar žinote, kad stresas gali būti naudingas? Žemiau – atsakymai į šiuos ir kitus klausimus.

Kasdienybėje įprasta stresu vadinti bet kokius neigiamus išgyvenimus. Tuo tarpu, Hansas Selje, kuriam priskiriamas šio termino sukūrimas, stresą įvardija šiek tiek kitaip. Stresu jis pavadino nespecifinę fiziologinę organizmo reakciją. Dirgiklius, sukeliančius šią reakciją, reiktų vadinti stresoriais. Nespecifinė reakcija reiškia tai, jog reaguojama vienodai į visokių rūšių stresorius. Taigi ši reakcija bus tokia pati, tiek patiriant didelius fizinius krūvius ar triukšmą, tiek išgyvenant artimojo mirtį ar pykstantis su kitu žmogumi. Selje teigimu, žodį „stresas” reikėtų vartoti įvardinant griežtai fiziologinę reakciją ir atsargiai jį taikyti, kalbant apie visokių rūšių įtampas, kurios, galbūt, sukelia kitokius fiziologinius pokyčius ir neturi nieko bendro su stresu.

• Kaip organizmas reaguoja streso metu?

Žmogui, kaip ir visiems kitiems biologiniams organizmams susidūrus su stresoriumi akimirksniu įsijungia apsauginės reakcijos – organizmas pasiruošia kovai ar pabėgimui: dažniau plaka širdis, pakyla kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai, mažėja skrandžio aktyvumas iš kepenų išlaisvinamas cukrus. Persitvarko organų aprūpinimas energija bei deguonimi: daugiau kraujo tiekiama į smegenis bei raumenis, mažiau krauju aprūpinama oda, inkstai (stabdomas šlapimo išsiskyrimas) bei vidaus organai (virškinimas lėtėja).

• Kam reikalingas stresas?

Tai – prisitaikomoji reakcija, nes pavojaus akivaizdoje reikalingas daug didesnis organizmo pajėgumas, kad būtų galima užpulti priešą ar nuo jo pabėgti. Pasiruošimas pabėgimui ar kovai yra prisitaikomoji reakcija visiems gyvūnams, tačiau šiuolaikiniam žmogui ji jau nebėra tokia naudinga. Mūsų prisitaikymas sudėtingoje situacijoje labiau priklauso nuo sugebėjimo apsvarstyti visas galimas išeitis ir priiminėti sprendimus, derėtis, o ne nuo veiklos, kurioje reikalinga fizinė jėga.

• O gal stresas yra kenksmingas?

Stresinėje situacijoje žmogaus organizmas pasiruošia didžiuliam fiziniam darbui, bet išlieka pasyvus. Mes neužpuolame viršininko, kuris mus pasikvietė į savo kabinetą pasiaiškinti, nes žinome, kad tai mums ne tik nepadės, bet sukurs dar sudėtingesnę situaciją. Žinoma, iš šios situacijos galima pabėgti, bet tai susiję su dar didesniu stresu, kai reikės pasiaiškinti, kodėl taip pasielgei.

Mes liekame išoriškai ramūs, nors verdame viduje, ir verdame dar ilgai po to, kai pavojinga situacija baigėsi. Gyvūnams minėti fiziologiniai pakitimai trunka tik tiek, kiek būtina: praėjus pavojui organizmas nusiramina. Žmogus turi sugebėjimą įsivaizduoti praeitį ir ateitį, todėl mes galime jausti įtampą ne tik situacijoje, kai mus kas nors įžeidė, bet ir prisimindami vakarykštį įžeidimą, ar laukdami jo ateityje.

Pavojingos gyvybei situacijos mūsų gyvenime atsitinka retai, tačiau situacijos, kuriose mes galime pasirodyti netinkamai, kuriose iš mūsų kas nors pasijuoks arba kuriose mes liksime nepatenkinti patys savimi, kuriose pažeidžiamas ne mūsų kūnas, bet mūsų „psichologinis aš” yra dažnos. Žmogui, skirtingai nei gyvūnams, ekstremalios yra ir tos situacijos, kurios gresia ne jo gyvybei ar sveikatai, bet savivertei. Pvz., studentas į egzaminą fiziologiškai reaguoja panašiai kaip ir į tą situaciją, kurioje sprendžiamas gyvybės ar mirties klausimas.

Gyvūnai į stresinę situaciją kažkaip reaguoja, o mes neleidžiame reikštis savo emocijoms, nenorime parodyti, kad pykstame, kad mus užgavo, įžeidė, nuskriaudė. Neleisdami sau išreikšti emocijų, mes jų neužbaigiame ir dar ilgai liekame pasirengę kautis. Gyvenimas visuomenėje yra susijęs su emocijų kontrole ir todėl prisitaikomoji stresinė reakcija žmogui tapo labiau žalinga nei naudinga. Pavyzdžiui, streso metu pakyla kraujospūdis, o jei stresas mūsų gyvenime niekada nesibaigia, tai ir kraujospūdis visada bus pakilęs. Ilgainiui nuolatinė įtampa ir ją lydintys fiziologiniai pakitimai tampa organiniais ir žmogus suserga.

Stresas siejamas su hipertonine liga, miokardo infarktu, opalige, cukriniu diabetu, galvos ir nugaros skausmais bei kitais sutrikimais. Žinoma, vien tik stresas šių sutrikimų sukelti negalėtų, tačiau veikdamas kartu su kitais nepalankiais sveikatai veiksniais jis gali ženkliai prisidėti prie ligos išsivystymo ar eigos.

Taip pat chroninis stresas siejamas su blogesne žmogaus savijauta kasdieniniame gyvenime, problemomis šeimoje ir darbe, blogesniu darbo našumu, gyvenimo kokybe.

• Ar tik nemalonūs įvykiai gali sukelti stresą?

Fiziologinę streso reakciją sukelia visi su pokyčiais susiję įvykiai – net tie, kurių mes laukiame, ir kurie atrodo mums malonūs, pavyzdžiui, gimtadienis ar vaiko gimimas. Kitaip sakant, prie visų naujų situacijų reikia prisitaikyti ir šiam prisitaikymui reikalinga energija.

Paprastai daug pokyčių ir tuo pačiu daug streso patiriantys žmonės sako „man reikia pailsėti”. Tačiau, atostogos taip pat yra stresą sukelianti situacija nes ji sugriauna pusiausvyrą, reikalauja papildomos energijos prisitaikymui. Todėl atostogaudamas žmogus savo permainų kupiną gyvenimą dar labiau jomis praturtina. Juk, jei nusprendžiate atostogauti, pavyzdžiui, pajūryje, pirmiausia turite pasiruošti kelionei, pati kelionė taip pat susijusi su įvairiais netikėtumais. Vos atvykus vėl reikės prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Žmogus įpratęs dirbti, bendrauti su kolegomis, kasdien skubėti, o dabar turės be darbo gulėti pajūryje, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, valgyti neįprastą maistą. Grįžęs po atostogų žmogus vėl turės prisitaikyti iš naujo. Visų adaptacinių pokyčių, vykstančių iki atostogų, jų metu ir po atostogų, visuma ir sudaro atostogų stresą.

Tokiu būdu ir taip daug permainų savo kasdieniniame gyvenime patiriančiam žmogui atostogos permainas, o tuo pačiu ir stresą dar labiau padidina. Tokioje situacijoje galbūt vertėtų savo gyvenimą padaryti labiau monotonišku, nereikalaujančiu papildomo prisitaikymo, t. y. laikytis įprasto dienos režimo ir vengti permainų.

STRESAS PADEDA GYVENTI?

Taigi, gyventi be streso neįmanoma, nes neįmanoma visiškai išvengti pokyčių ar netikėtų įvykių. Belieka išmokti gyventi su stresu. Kai kada tai – naudinga!

     1. NEDIDELIS STRESAS PALAIKO GERĄ SAVIJAUTĄ

Žmogui susidūrus su nedideliu stresoriumi įvyksta minėti fiziologiniai pokyčiai ir organizmo pajėgumas tampa didesnis nei ramybės būsenoje: raumenų jėga didėja, širdis plaka intensyviau, žmogus jaučiasi žvalesnis, darbingesnis, padidėja netgi atsparumas infekcinėms ligoms. Pavyzdžiui, jei žmogus ryte apsipila šaltu vandeniu ar daro mankštą, jis visą likusią dieną bus žvalesnis. Tai Selje vadino eustresu (geruoju stresu), kaip priešpriešą būsenai atsirandančiai veikiant ilgesniam ir intensyvesniam stresui – distresui. Kaip tik distresas siejasi su ligų išsivystymu.

     2. STRESAS SUTEIKIA GYVENIMUI SPALVŲ

Gyvenimas be streso būtų monotoniškas, be iššūkių. Vengdami streso, mes turėtumėme vengti bet kokių pokyčių: nesimokyti mokykloje, nes naujų žinių įsisavinimas yra susijęs su įtampa, nedaryti karjeros, nes tai verčia siekti vis naujų tikslų, net nebendrauti su kitais žmonėmis, nes niekada negali žinoti, kaip kitas žmogus pasielgs. Vargu ar tokį gyvenimą galima pavadinti pilnaverčiu.

     3. TRESAS PADEDA KEISTIS

Vidinė įtampa yra jėga, motyvuojanti mus keisti savo gyvenimą, keistis patiems, kažko siekti. Jei esame kuo nors nepatenkinti, t. y. išgyvename stresą, tai mus verčia būti aktyviais, kapstytis iš tos situacijos, ieškoti išeičių. Jei nejaustumėme įtampos ir su ja susijusių blogų emocijų, niekada nepasiryžtumėme spręsti savo gyvenimo problemų. Pavyzdžiui, žmogus nepatenkintas santykiais darbe, jaučiasi nepakankamai įvertintas, pats darbas nelabai įdomus, atlyginimas per mažas. Su darbu susijusi įtampa paskatina žmogų ieškoti išeities, gal būt, keisti darbą.

     4. STRESAS PADEDA MOKYTIS

Neįprastose situacijose mes įgyjame naujos patirties ir todėl kitos panašios situacijos bus pakeliamos daug lengviau. Kritinėse situacijose mes mokomės. Pavyzdžiui, atleidimas iš darbo – tai nemalonus, skausmingas išgyvenimas, tačiau ir šioje situacijoje mes mokomės: tai galimybė suprasti, ką dariau ne taip, kad mane atleido ir šią patirtį panaudoti naujame darbe.

     5. STRESAS SUTEIKIA IŠMINTIES

Gyvenimo sunkumai mus stiprina. Juos įveikę mes pajuntame didesnį pasitikėjimą savimi, tampame labiau užgrūdintais. Net patys sunkiausi įvykiai mus brandina. Arti žūties buvusių žmonių požiūris į gyvenimą pasikeičia: mažėja jų suinteresuotumas materialinėmis vertybėmis, atsigręžiama į šeimos ir dvasines vertybes. Jie pradeda geriau suprasti, kad gyvenimas yra baigtinis ir tuo pačiu pradeda labiau jį vertinti. Taip įgyjama išmintis.

     6. STRESAS SUARTINA

Bendrai nelaimę įveikę žmonės tampa artimesni vienas kitam, tarp jų atsiranda tikras, gilus tarpusavio supratimas. Nelaimėje mes atrandame tikrus draugus. Pavyzdžiui, įvykus nelaimei susirenka visi po pasaulį išsibarstę ir, gal kiek vienas nuo kito nutolę šeimos nariai, kad kartu įveiktų sudėtingą situaciją, kad paguostų, palaikytų vienas kitą.

KAIP MES ĮVEIKIAME STRESĄ

Mes patys susikuriame sau problemas dažnai pernelyg jautriai reaguodami į paprastas gyvenimo situacijas.

Sakote, jūs taip nedarote? Pasitikrinkite! Žemiau išvardintos situacijos, kurios dažniau ar rečiau pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime. Prie kiekvienos situacijos parašykite kokio dydžio stresą jūs paprastai jaučiate šiose situacijose. Stresą įvertinkite balais 10 balų sistemoje, kur 1 – nejaučiu streso, 10 – jaučiu patį didžiausią stresą.

• Neveikia liftas;
• Pardavėjas aptarnauja kažką kitą, nors eilėje jūs pirmesnis;
• Kažkas „užkišo“ jums prieš nosį automobilių kamštyje;
• Padavėjas, atrodo, jus užmiršo;
• Jūs nesuspėjote į troleibusą;
• Jūs pametėte buto raktus.

Dabar pagalvokite, ar atsiminsite šiuos įvykius po 3 metų, 3 mėn., 3 savaičių, 3 dienų, 3 valandų. Ar vis dar manote, kad šie įvykiai buvo verti jūsų išgyvenimų? Pagalvokite ir apie štai ką: paprastai vienu iš didžiausią stresą sukeliančių įvykių yra sutuoktinio mirtis. Sakykime, kad šis įvykis sukelia 10 balų stresą. O dabar dar kartą peržvelkite prieš tai įvertintus įvykius, bet jau turėdami omenyje, kad 10 balų vertinamas stresas sutuoktinio mirties atveju. Ar vertinimai liko tokie pat? O gal visi išvardintieji įvykiai pasirodė visiškai neverti dėmesio?

Įveikiant stresą svarbu sugebėti atskirti situacijas, kuriose mes galime ką nors pakeisti nuo situacijų, kurių kontrolė nepavaldi mūsų jėgoms. Daugelis žmonių jaučia didelę emocinę ir fizinę įtampą, stengdamiesi keisti bei kontroliuoti įvykius, kurių kontroliuoti neįmanoma. Pavyzdžiui, galime pykti ir būti didžiuliame strese, kiekvieną vakarą vairuodami patekę į automobilių kamštį. Juk tai – neteisinga, kada gi valdžia pagaliau tuo pasirūpins?! Tačiau, ar kamštis išsisklaidys, jei sėdėdamas savo mašinoje jausi įtampą? Čia galima kontroliuoti ne situaciją, bet savo emocinę reakciją į ją. Šiuo momentu juk nieko daugiau ir negali padaryti. Kitaip sakant, jei kyla įtampa, kurios šaltinio pašalinti neįmanoma, nes tai ne jūsų galioje, protingiausia būtų paprasčiausiai nusiraminti nes veiksmai tik dar labiau komplikuos situaciją.

Ir atvirkščiai, pasyvus nusiraminimas, užsimiršimas, pavyzdžiui vartojant alkoholį, situacijose, kurių baigtis priklauso nuo žmogaus veiksmų, tą situaciją dar labiau komplikuos. Daugeliui stresorių galima daryti įtaką bei juos keisti. Svarbu laiku suprasti, ar veiksmai ką nors pakeis. Pavyzdžiui, gal iškilus konfliktui su žmogumi reikia paprasčiausiai ramiai pasikalbėti, nes pasyvus laukimas ir šio konflikto neišsprendimas, jį padaro dar sudėtingesniu.

Kai kada negalima pakeisti situacijos, tačiau galima pasikeisti patiems, prisitaikant prie situacijos. Pavyzdžiui, jei įtampą kelia užsienio kalbų nemokėjimas, kai dažnai tenka bendrauti su kitų tautybių žmonėmis, galima jų mokytis. Išmokus kalbą ši situacija nebekels streso.

Aidas Perminas