Kalėdiniai sveikinimai

Nuotrauka: Anngie

Sveikinimas su Šv. Kalėdom

Pabarstė snaigėm Nemuno krantus
Šventų Kalėdų rytmetis gražus…
Snieguota laimė apkabins pečius,
Jei Tu ateisi šiandien į svečius.

Šerkšnu išpuošęs Viešpaties namus,
Šventų Kalėdų rytmetis gražus…
Ten žvakių šiluma sušildys mus.
Jei Tu ateisi pasimelst kartu.

Snieguotas šaltis stovi už langų –
Šventų Kalėdų rytmetis – gražu!
Ateik. Tave įleistu su šalčiu
Ir būsi Tu brangiausiu man svečiu.

Sušildysiu. Priglausiu aš Tave,
Pasveikinsiu su Viešpaties diena.
Šventų Kalėdų meilės Angelai
Globos ir saugos mudu amžinai.

Sveikinimas su Šv. Kalėdom

Stogais snieguotais pas Tave einu,
Bažnyčių bokštais, šąlančiais varpais
Kalėdų meilę Tau iš debesų
Nešu svajonių virpančiais delnais.

Tave bučiuoju snaigių glėbyje.
Bereikšmį šerkšną širdimi tirpdau.
Aš amžiais būčiau su Tavim drauge
Ir nebereikia nieko man daugiau.

Sveikinimas su Šv. Kalėdomis

Ant medžių jau baltuoja sniegas
Ir linksta šakos žemės link.
Kalėdų rytas, bet aš vienas
Ir nieko nebėra aplink.
Baltieji bokštai siekia dangų –
Kalėdų rytas šerkšnuose.
Apgaubk mane Tu meilės rankom,
O aš bučiuosiu vien Tave.

Sveikinimas su Šv. Kalėdomis
Su Kalėdų laime, su lemties žvaigžde!
Sniegas Tavo kaime ir mano mieste.
Dovanoju pūgą, atminties snaiges…
Kaip seniai tai buvo — aš ir Tu drauge.
Su Kalėdine laime, su didžiausia švente.
Tau nešu sniego saują ir bučiuoju Tave.
Kai palies veidą speigas, Tu mane prisimink.
Tau siunčiu sapne raktą – širdį man atrakink.

Duok man kalėdaitį, Motinėle

Man duoki Kalėdaitį, Motinėle,
Lyg duoną, kurią duodavai kasdien.
Gyvenimui nubraukus ašarėlę
Už mus visus viena gali kentėt:

Už alkaną, sušalusį benamį,
Už vaiką pasiklydusį lemty,
Už svetimą užėjusį bedalį
Tu motiniškai kančią sau imi.

Tu duodi Kalėdaitį, Motinėle,
Lyg dalį man išmeldus iš dangaus, –
Palaimintąjį Dievo trupinėlį
Dėl vaiko, dėl brangiausio Tau žmogaus.

Maldos pilnoj širdy talpintum žemę –
Pasaulį apkabintum Tu viena…
Ir Kūčių vakarais Tau širdį gelia,
Už tuos vaikus, kurių nėra šalia.

Mama bučiuoju duonos kepaliuką

Bučiuoju, Mama, duonos kepaliuką –
Taip mokėt mane, ieškantį tiesos:
Vaikams kasdien paduodamas riekutę,
Gyvenime aš laimės jiems tikiuos.

Kalėdų džiaugsmuose aš Tau dėkoju
Už duoną pamaitinusią mane.
Tapau tikru tiesos laukų artoju
Ir moku pasisotint plutele.

Didžiulę savo pagarbą Tau reiškiu
Ir mokau pagarbos savus vaikus:
Kiekvienas dedam trupinį į laišką,
Kad meile pabarstytumei namus.

Išgirsk, Marija, Motinėlės maldą,
Kai meldžiasi suklupus už vaikus.
Dažnai gyvenimo vargai sušaldo –
Tik maldoje Ji šildo mus visus.

Pažvelk pro langą
Į žvaigždėtą naktį…
Naktis pilna Kalėdinių giesmių…
Daug grožio, meilės, laimės
Ir stebuklų per šventes
Ir visada po jų…

Žvilgt pro langą – balta balta.
Gal Kalėdos – pamaniau!
Po egle saldainių sauja…
Ech… Vėl senelio nemačiau…

Neskubėk prieš Kalėdas į parduotuves o leisk ant Tavo peties nutūpti snaigei ir įdėmiai ją apžiūrėk – ji tokia vienintelė. Prieš apkarstant eglutę blizgučiais, atsistok prie jos, užsimerk ir įkvėpk jos stebuklingo aromato. Taip kvepia tik Tavo Kalėdų eglutė… Prieš linkėdamas ko nors savo draugui, gerai pagalvok, ko jam IŠ TIKRŲJŲ reikia ir pasistenk bent dalelę to padovanoti… Ir tuomet pamatysi, jog Kalėdos – iš tiesų stebuklų metas. Dovanokime vieni kitiems stebuklą…

Jei vieną naktį pro tavo langą įlips storas barzdotas dėdė ir bandys įkišti Tave
maišą, neišsigąsk – tai Kalėdų Senelis. Mat aš jo paprašiau Tavęs Kalėdoms…

Pramerk akis, pažvelk aplink –
Ar nejauti, kad rytas šis kitoks nei
vakarykštis?
Nusišypsok ir nejučia priimk
Kalėdų dovanas – jos laukia nuo
vaikystės…

Kiekvieną kartą, kai metų ratas beveik apsisuka, ateina toks metas, kai oras įsielektrina, žmonės pradeda dažniau šypsotis, o vaikai ima sapnuoti ryškesnius sapnus… Jei nepastebėjai to pernai, atrask šiuos stebuklus dabar – juk artėja Šv. Kalėdos…

Nors naktį ir lijo, bet Senis gudrus – pritaisė jis rogėms mažus ratukus… aplankė visus su maišu dovanų: sveikatos, stiprybės ir meilės kerų… Su Šventomis Kalėdomis.

Jeigu tamsią naktį į tavo kambarį įsmuks storas vyras ir pradės tave grūsti į maišą – nebijok – tai reiškia, kad kažkas Kalėdų Senio paprašė tavęs Kalėdoms!

Leidžias į žemę Kalėdos. Nyksta paunksmė klaidi, žvaigždės ir angelo pėdos, Dieve, kaip gera širdy. Gerų švenčių

Uždegdami kalėdinę žvakutę, uždekite širdyje laimės, gėrio, grožio kibirkštėlę. Lai žvakės liepsna sudegina visas nesėkmes, rūpesčius, palieka tik džiaugsmą, begalinį tikėjimą ir laukimą.

Tą naktį pažvelk tu į dangų.. paliesk savo delnu dalelę nakties.. teprimena tavo blakstienos girliandą ant mano liūdnos širdies.. priglusk prie nakties, paglostyk akis.. žinok Kalėdų dvasia tavęs nepaliks, tik vesis kartu per snieguotas pilis…

Po eglute linkiu Jums rasti
Pačių brangiausių dovanų:
Jėgų pradėtus darbus tęsti,
Stiprybės, polėkių, svajų,
Sveikatos taurę pilnutėlę,
Naujų minčių, skambių dainų,
Ir įkvėpimo kibirkštėlę,
Ir šypsenų – švelnių, šviesių.