Negimusio vaiko laiškas mamai
Daugiau prezentacijų iš Mintys.lt
Vienas daktaras sako kitam:
– Norėjau pakalbėti su tavimi apie nėštumo nutraukimą. Tėvas – sifilitikas. Motina sirgo tuberkulioze. Iš keturių jų vaikų pirmasis buvo aklas, antrasis mirė, trečiasis buvo kurčias ir protiškai neįgalus, ketvirtasis taip pat sirgo tuberkulioze. Ką tu būtum daręs?
– Be jokios abejonės, būčiau nutraukęs nėštumą!
– Tuomet būtum nužudęs Bethoveną.
Sugraudino.. o ta nuotrauka kur daug kūdikėlių išmesta.. tiesiog žiauri. 🙁
Labai gaila pasidarė skaitant laiškelį. Pažadu, kad man tokio laiškelio negimusiam vaikeliui neteks siųsti, nes pabaiga bus graži
Laiškelis tikrai graudus. Bet jį perskaičiusi pati užsimaniau vaikelio. Jei kartais nutiktų taip, kad netyčiukas, tikrai nesidaryčiau aborto. Tai žiauru!!!!!!!!
Nekenciu tų moterų kurios zudo savo vaikus,greiciau butu ivestas istatymas kad abortu nebeleistu daryt tai yra ziauru,tik žmogus neturintis širdies gali taip elgtis,slykstu!!!!
Verkiau…
Pati šiuo metu laukiuosi, ir labai laukiu kada gi pamatysiu savo mažylį. Man tai kažkoks stebuklas, didelė laimė. Skaitydama laiškutį verkiau..
turiu tris vaikiukus, artimi zmones saipesi ir atkalbinejo mane nuo trecio vaikelio. Kovojom uz musu netyciuka, uzteko kantrybes ir stiprybes, ir meiles. Vargu ar isdrisciau ka padaryt. Esam isitikine, kad musu netyciuke dukryte dar nusluostis nosi tiems, kas jos nelauke…
Žiauru, kas darosi tuos abortus, jeigu jau nori mylėtis tai ir saugokis, o jei pastojai gimdyk ir mylėk vaiką.
Jau ne pirmą kartą skaitau ši laišką ir kiekvieną kartą susigraudinu iki ašarų.
Susigraudinau iki ašarų ;( nesuprantu tų kurios darosi abortus, tai nežmoniška.. bejausmis žmogus turi būti kad išdrįstum tai padaryti…
Man tik 13 ir jau suprantu tokius dalykus… ziauru:( kaip sitaip galima daryti
Negaliu patikėti. Mano labai sujaudino. Ir kas blogiausia, jog tos kurios darosi abortą viską supranta ir gailisi tik po to kai jau nieko neįmanoma sugražinti. Nors esu vos 12 ir negaliu suprasti motinystės džiaugsmo ir sunkumų, tačiau drąsiai galiu tegti, jog net užaugusi niekada nedrįsiu šitaip pasielgti… ;(
Sugraudino laiškutis be galo…dar dabar verkiu ir labai labai smarkiai…toks jausmas viduj, lyg tikrai pagalbos prašytų vaikutis…norėčiau išgelbėti Jį ir visus vaikučius…visus tuos, kuriuos žudo…visus tuos, kuriuos palieka vaikų namuose…kur ritasi pasaulis…nesielkite taip žmonės, juk gyvūnai ir tie nepalieka savo mažylių…kokia laimė matyti augantį vaikutį, jausti jo šilumą meilę ir žinoti, kad jam esi pats brangiausias žmogutis, o Jis tau yra visas gyvenimas….negali būti jokios pateisinamos priežasties, dėl ko reikėtų atsisakyti savo vaikučio…jokie pateisinimai negalioja…tikra moteris taip niekada nepasielgtų…bent jau sveiko proto…bijau kasdien kad tik mano vaikučiui ko blogo nenutiktu, meldžiu Jam ir mums sveikatėlės…ir nesuvokiu kaip galima būnant pačiu vaikučiui brangiausiu ir reikalingiausiu, jau nuo pat pirmos akimirkos mamytės pilvelyje, žmogučiu …kuris turėtų Jį ginti nuo viso pasaulio, saugoti, mokyti mylėti…kaip galima Jį nužudyti…tegul šį laiškutį paskaito kuo daugiau merginų ir moterų, kurioms kyla tokių minčių…paskui pamatysite kaip vaikutis taps Jūsų pasauliu, Jūsų širdimi, Jūsų gyvenimu…bent jau aš tuo tikiu…juk negali būti kitaip…negali…nors būna…ir dar ne taip… 🙁
Na, prisijungiu prie nepatyrusiu. 🙂 Mat man tėra 14 metų. Na, aišku, psichologė nekart buvo minėjusi, kad mano mintys yra per daug subrendusios ir protingos mano amžiui, bet tai esmė ne tame. Nenukrypstu nuo temos. Mane labai sugraudino šis laiškelis. Dar kaip buvau ne pačios nuostabiausios nuotaikos, tai išvis. Kokią valandą verkiau apsikabinusi pliušinį šuniuką. Man tikrai nėra ir nebus suprantama, kaip galima padaryti tokį baisų dalyką… Juk tai yra žmogžudystė. Negalima žudyti to, kas gavo gyvybę meilės dėka, nesvarbu, ar ta meilė jau bus išblėsusi…
ten buvo rasoma….su kokia meile buvau pradetas….deje,ne visi vaikai su meile buna pradėti,todel ir negimusius nužudyti lengva,nes tokie tėvai meilės nejaučia….
kitas dalykas,galvoju ką pasakytų moteris,kuri ruošiasi darytis abortą,jeigu ateitų jos motina ir pasakytų:
„na nusibodo man tavo buvimas,vargas vienas,žinai imsiu as tave ir nugalabysiu,as esu tavo motina,todel galiu sprest,kaip elgtis su tavim.ka sakai?negalima?o kodel?juk tu pati ruošiesi nužudyt savo vaiką..tai kodel as tavęs nužudyt negaliu?suaugus sakai?nežinau kur tavo branda,jeigu ruosiesi žmogu nužudyt:)ir ka jis tau padarė,apiplėsė,tave primušė ar dar kaip nors nuskriaudė?nieko sakai nepadarė?ai manai,kad dar padarys,tai užkirsi kelią tam,jį nužudydama?žinai,jeigu bučiau žinojusi,kad mano dukra užaugus taps zmogžudė,tai dar negimusią turėjau ją nužudyt,o kadangi pavėlavau tai padarysiu tai dabar.ka sakai pasigaileti?o ar tu pasigaili savo vaiko,kuris dar nesugeba ištart šių žodzių?ką sakai?jis dar ne žmogus?o tai ką nesioji savo pilve?varliagyvi?aa,sakai žmogų visgi…vadinasi žmogus….o žmogaus žudyti negalima.Žinai,todel as tavęs ir nežudysiu,ir galbūt tu to irgi nepadarysi……
Paminklas angeliukams
Kapai ir antkapiai.
Prie jų paminklai brangūs.
Ir viskas skęsta gėlėse.
Žvakelės dega,
Liepsnelės virpa.
Žmonių,
Išėjusių anapilin,
Tokia dalia.
Toliau:
Maži kapeliai ir kryželiai.
Čia kūdikėliai
Ilsis amžinai.
O tolumoj,
Lyg iš dangaus nužengęs,
Rankas sudėjęs maldai,
Angelas,
Suklupęs štai.
Nėra čia kauburėlių,
Antkapių, nei žvakių.
Nežydi chrizantemos
Vazose amžinai.
Tik retkarčiais sustoja
Maldai skrupulingai.
Motinos nedrąsios,
Užgimt nespėjusių vaikų.
/Rima Petrilevičienė /
Tokie dalykai visada jaudina.Iš to ir gimsta tokios mano eilės.
Abortas-nepateisinamas poelgis.Manau už abortą turėtų būti su ta moterimi elgiamasi panašiai.Ką gali žinoti gal tas nužudytas vaikas butu didis žmogus.Nors vaikas būtu ir neiš meilės vistiek jis liks tavo kraujas,tavo siela,tavo širdis…
nors cia raso tik moteris taj bus ir vaikinu… man yra 18 metu ir siuo metu mano panele laukesi nuo manes vaikelio… o jai tera tik 17 metuku. ji tik istojo i mokykla mokytis ir mes suzinojome kad ji nescia yra… snekejom su tevais jie sako: jus dar neissilakste jums dar reik mokitis ir panasei… ir mums teko nusprest daryt aborta kurio as tikrai nenoriu daryt bet taj nieko nebelieka kito daryt… ir patikekit kaip zinai kad vaikui kuris yra pilvelije jau 4 menesei i tau ji reike nuzudyti taj yra labai skaudu skaitydamas laiskeli man pakilo isterika asaros tiesiog pacios rieda is akiu neina ju sustabdyt ir nemanau ar iseis jas sustabdyt… kas bebutu bet sitokio skausmo nebenoriu patirt ir niekam nelinkiu nes cia yra nezmoniska!!!
Reiškiu pagarbą Vilmai. Tai vienu žodžiu, juolab dviem neapibūdinama. Labai geras, šviesus ir akivaizdus paaiškinimas. Mylėk save ir tavyje!
na man 20metu omano panelei greit 16 bus ji laukesi ji dar mokinas mano tevai kalbejo su ja kad ji nenutrauktu gyvybes aisku ji ilgai tai galvojo ir galiausei nusprende kad gyvybes jokiu budu nenutrauks as tet apsidziaugiau
na as pati dariausi aborta ir labai gailiuosi verte mane tai padaryti man buvo 17 laukiausi nuo vedusio vyro ir narkomano tai apverte mano gyvenima man dabar 22 ir bijau tureti vaiku bijau juos matyti bijau tikrai gailiuosi as verkiu turiu vyra ir jis mane supranta nevercia manes pastoti..nekaltinkit manes
Perskaičiau visus visus komentarus, kaip matau, yra -niolikmečių, tai nebūsiu čia jauniausia.. Moters pasaulis yra labai sudėtingas.. Tiesiog neįmanoma išvengti klaidų. Didesnių ar mažesnių. Man labai gaila ”Buvusio tėvelio”, gaila Ingos.. Neina smerkti tų tėvų, kurie liepė dukroms darytis abortus.. Gi jie nori savo vaikams geriausio.. Beto dabartiniai suaugę [40-50m] nelabai ir suvokia koks abortas yra siaubingas. Jei mano mergaitė pasigamins vaiką 16, aš neliepsiu jai daryti aborto. Juk tas padariukas jos pilve bus MANO anūkas! Mano kraujas, mano genų gabaliukas.. O šis laiškas yra tiesa. Ir aš verkiau – iš džiaugsmo ir grožio ir laimės pradžioje, ir iš viso to griūties, siaubingos griūties…
nors pati vaikelio dar neturiu, bet net susigraudinau…. uztenka pagalvot, o jei mano mama taip butu pasielgus… :O
Ir aš užsimaniau vaikelio, nutariau nemasturbuosiuos daugiau, ju tiek daug žūva. Jie turbut kekvienas man rašo laiškus. O kiek ju apgautu palieka mirti prezervatyvuose, siaubas, esisiu nusižudyti, negaliu toliau taip naikinti jų :`(
Na patekau i tokia situacija kai praradau darba, mano mergina taip pat … kadangi darbo nepavyksta susirast prasidejo ziauri panika … Mergaite jau niescia 8 savaites … O jos akimis abortas vienintele iseitis kuri pades mum issaugot savo jaunus gyvenimus … nors as pries ir nenoriu kad ta givybe butu nuzudyta net nepamacius pasaulio … bet as cia nebeturiu paskutinio zodziu … tai skaudziausias isgyvenimas mano gyvenime. Nekenciu tu zmoniu kurie taip nutaria padaryt del savanaudiskumo … juk zmones ir pagimdo ir uzaugina vaikus dar netokiomis salygom … Mastykit pries ka nors darant nes tokios patirties nelinkeciau net didziausiam priesui …
Iš tiesų noriu pasakyti, kad skaudu, jog tėvas neturi paskutinio žodžio, dažniausiai motina nusprendžia už vaikelį, nors vaikas nėra vien jos. Skaudu, jei vaikas atsiranda iš meilės, bet dėl kažkokios socialinės gerovės yra nužudomas, liūdna, kai gyvybė sukuriama ne iš meilės, nors ji dėl to nekalta. Grauduma. Jei jau vaikutis atsirado, buvo sukurtas, jis turi teisę ir gimti. Vaikai gime visada: ar krizė, ar karas, ar badmetis. Motinos stengiasi visada viską, kas geriausia atiduoti savo vaikui savo pačios sąskaita, jei reikia. Vaikas – didžiausias turtas, ne socialinė gerovė. Vaikas – ne kliūtis ir mokslus baigti, ir kartu kurti gyvenimą, nors dažnai dabar visi nori atseit sukurti savo gyvenimą iš pradžių, „išsilakstyti” ir tik tada gimdyti. Todėl netyčiukai, vaikiukai, nepatekę į kažkieno gyvenimo planą ir atsisakomi. Liūdna, nes visada kalti yra ne jie, o tėvai. Gaila, kad atsakomybe už gyvybe dažnai pavadinamas abortas, o ne pasirinkimas gimdyti…
Man 15.Graudu.Norėčiau vaikelio,bet kiek užplūstų sunkumų būnant tokiai jaunai augint vaiką…Bet manau kad turiu ta motinišką inkstinktą ir neleisčiau vaikui žūt…dėl savo kaltės
Niekada- nesakyk niekada!!! Dauguma čia pasisakiusiųjų dar labai jauni, kartais gyvenimas mėgsta su mumis papokštauti… . Kartais, tai būna vienintelė išeitis… .
Nesmerkit, kad netektų pačioms to padaryti, kartais tai tikrai tėra vienintelė išeitis.
Labai graudu
Iš tikro aš nesuprantu, na, kam to reikia? Ar ta motina, kuri pasielgia taip jaučiasi geriau? Aš turiu dukra, kuri irgi buvo pagalvojus apie tai, ir mane kad taip bus geriau… Bet aš jai paaiškinau, ir ji suprato… Tai dabar turim gražia anūkėle:)
Mane tas laiškas irgi labai sukrėtė verkiau visa dieną labai skaudu buvo ir kaip pagalvoji kad dauk torių moterų yra pasidaro labai liudna ir kartu pikta.
Labai sugraudino. Aš tai negaliu pagalvoti, kad žmogus gali nužudyti savo vaiką.
Liūdna,
Nepamenu kas bet kažkieno žodžiai: „Ar nepastebėjote, kad visi kas pritaria abortams jau gimę?”
Šį laiskutį reikia parodyti „vyrams „kurie skatina savo merginas darytis abortus… Gal tada jie taptų tikrais vyrais ir prisiimtų atsakomybę… Kaip galima nekęsti mažos gyvybės, kurią pats užmezgei? Tokių net žmonėmis vadinti negalima… Vaikutis tai pats nuostabiausias stebuklėlis..
Žiaurus laiškas…
prieš penkerius metus baigiau mokslus,dirbau paprasta darbą.Ten susipažinau su vaikinu,netrukus pajutau,kad laukiuosi..Bijojau jam pasakyti,galvojau paliks vieną su mažiuku ant rankų.Svarsčiau ką daryti,gal abortą..bet neleido sąžinė…išdrįsau pasakyti ir jam ir tėvams(nors jie labai griežti).Mano vaikinas verkė iš džiaugsmo.Jau ketveri metai esu ištekėjusi,auginame sūnelį,jis nuostabus.Sūnelis pakeitė mūsų gyvenimą,jis lyg saulės spindulys,gyvenimo prasmė…dabar kai rašau jis žaidžia su mašinėlėm laimingas šypsosi…o man didelė gėda,jog vos nenužudžiau savo vaiko,savo laimės,meilės..
Kam žudyk kam ?…..
Rašau tai belekaip verkdama..
Labai vertingas filmukas. Jis turėtų būti rodomas per televiziją, kad kuo daugiau žmonių jį pamatytų ir jau nuo vaikystės turėtų supratimą, ką reiškia žodis abortas.Tai baisu.Žiauru, nežmoniška.Jauni žmonės turėtų jausti didelę atsakomybę viens prieš kitą jau prieš pradėdami vaikelį, kad paskiau nereikėtų patirti tokio skausmo.Be to nieks nepagalvoja apie merginą, kuri ankstyvoje jaunystėje patyrusi abortą, gali likti nevaisinga ir niekada gyvenime nepatirti motinystės džiaugsmo.
Žiauru kitokiu žodžiu nėra!
Pirmą kartą šį laiškelį pamačiau mokykloje, kai draugė įrašiusi atnešė jį parodyti. Pamenu, kaip ilgai tada prie kompiuterio ašorojau. . .Sukretė mane ne pats reiškinys- tai yra abortas, o tie žodžiai vaikelio „mama pažadu buti GERAS”. Tarsi jis nusikalto, jog tėvai negalėjo apsisaugoti. Dabar pati esu neščia jau 9 savaites. Nors turiu padidinta rizika del gimdymo niekada nesusimasciau del aborto. Labai džiaugiuosi, kad laukiuosi. Ir abortas tikrai nera išeitis iš padieties. Džiaugiuosi, kad pagaliau abortas tapo nelegalus reiskinys. :)))
Kokios nesąmonės. Suaugsit, vaikai, truputį plačiau mąstysit – gyvenimas nėra vien tik juodas ar baltas.
Smagu skaityti laiškus paauglių, kurioms 12-14 metų ir kurios dar nematė daugelio gyvenimo spalvų. Žinoma, aš nesu už abortus, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities. Gražu paklausyti, kai sako, jog , kad ir kas be nutiktų gimdyčiau savo vaiką, juo rūpinčiausi. Bet deja realybė yra visai kitokia. Vaikas ne žaislas. Pagimdžius reikia prisiimti didžiulę atsakomybę, juo rūpintis, auginti bei prižiūrėti.Kas iš to, jei pagimdo vaiką ir jį numeta rūpintis svetimiems žmonėms ar išvis galą su galu nesuduria. Yra daugelis priežasčių dėl kurių kartais geriau negimdyti. Suprantu, naują užsimezgusią gyvybę privalu gerbti, bet tiesiog kartais tam nėra sąlygų. Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimą ir kartais jis yra tikrai ne rožėmis klotas. Todėl prieš teisiant tas moteris, merginas, vertėtų susimąstyti ir apie tai, jog ne kiekvienas yra stiprus prisiimti atsakomybę už naują gyvybę.
http://www.youtube.com/watch?v=vPCcSVOMcLQ&feature=related Čia įgarsinta. Coliukeaa labai gražei tai įgarsina. Paklausykit. Sunku sulaikyti ašaras.
Labai liudna istorija…
Tiesa- laiškas graudus.. suprantama mažylio baimė, tačiau neskubekite teisti merginos ar moters. Manau, kad šis moters sprendimas yra vertas supratimo ir užuojautos..
Taip, butent- ne kiekvienas, tiek vyrai ir moterys, jauni ir gyvenimą matę, yra stiprūs prisiimti atsakomybę už naują gyvybę, kaip ir daugelį kitų atsakomybių.
Koks vaiko laiškas galėtų būti motinai, kuri nutraukia savo vaiko gyvybę jam gimus, jį įvardinus, ištarusiam pirmą žodį, žengusiam pirmą žingsnį?..
Leiskite duoti, gana seną, daugelių žmonių gyvenime patirtą, patarimą: Niekada, nesakyk niekada..
Man tėra 14 metų, bet manau jog tai visai nesvarbu. Ta pati skiatytoja rašo, jog kartais nėra kitos išeities…. Bet juk tie vaikučiai neturi kentėti dėl suaugusiųjų neatsargumo>.< Juk tos moters galų hale nieks neverčia auginti to vaiko, jeigu jai jau taip labai sunku ji galėtų pagimdyti tą angeliuką ir atiduti į vaikų namus… Juk tas vaikas vertas gyventi…
tie, kas smerkia moteris už tokį poelgį, žinote, ką ji jaučia? nežinote, nes to nepatyrėte. jau vien supratimas, kad nėra mums atleidimo yra didžiausia bausmė. o niuansų daug kodėl moterys rįžtasi tokiam žingsniui. neskubėkite teisti, gyvenimas betkam gali parodyti nagus…
Graudinantis
verkiau
Ka darytumėte,jei pirmieji sūnus būtų su negalia?ka rinktumėtės?
Žiauru… 🙁
Jau ne jaunuolis, mačiau ir šilto, ir šalto – gyvenime mažai kuo nustebintumėt. Ir galiu labai tvirtai pasakyti – abortas – tai baisi klaida. Ir didelis nusikaltimas tėvų spaudžiančių dukras/sūnus atsikratyti vaiko. Ginti ir saugoti savo vaiką, tai ne priversti jį nugyventi gyvenimą su tokiu kalte ir akmeniu ant sažinės.
Neteisiu suklydusių, jie patys sau atsakys į visus „kodėl?”. O jūsų „išmintingosios” cinikės – gėda klausyti.
Verkiau..
Sveiki, žinot ką, visi darbai turi pasekmes, taigi reikia galvoti prieš viską, kad nereikėtų abortų ir paskui lieti ašaras, neva taip reikėjo ir panašiai. Kita vertus, ne visi vaikai gimsta darnioje šeimoje, vieni būna pasmerkti gyventi tarp alkoholikų, būti mušami, būti patyčių objektu, geriausiu atveju pūti vaikų namuose. Už tokį gyvenimą jis tikrai nepadėkos ir galiausiai bus privestas prie savižudybės. Išvada – galvokim prieš ką nors darant ir nieko nereikės gailėti.
apsiverkiau,bet toks gyvenimas-žiaurus,labai džiaugiuosi kad turiu dvi dukryte ir jos man kitoki laiška rašys
Verkiu kruvinom ašarom ir nežinau, ar verta esu paguodos. Ne, as jos neverta. Kodėl dariau nusikaltimus, tikrai nesupratau. Dabar baigia sąžinė sugriaužti, kas dieną galvoju ir nerandu ramybės. Melžiuosi ir verkiu. Mano angeliukai…kaip galėjau jūsų išsižadėti. Nekenčiu savęs. Aš NORIU jus visus susigrąžinti, labai, labai…Dieve, noriu tokio stebuklo, atiduok man mano angelėlius…
Tikrai sugraudino…
Žiūrint tą vaizdo įrašą tikrai sunku sulaikyti ašaras.
Žiauris dalykas tas abortas…
Labai labai graudu. Skaitydama tikrai nesulaikiau ašaru
…….Verkiau verkiau dar karta verkiau-taip sugraudino net širdį suspaudė… ten juk gležna gyvybė užsimezgė…kam ardyt kažka savyje nuostabaus…vos sulaikydama ašaras visus komentarus perskaičiau…dar net jaunučių yra, tai reiškia dar galvoja kas tai yra..verkiau ir tai pati patyriau jau 4metai tai gailiuosi..bet turiu dvi nuostabiaus dukrytes..bet pagalvoju ir apie tai ka padariau žiauriai gailiuosi..nežudykim tu nuostabių stebuklų po širdim plakančių…pakartokim sau verčiau kad ne moterys nežudykim…vaikai ne kliutis mokslams, dar kaip tik įdomesnis prasmingesnis gyvenimas…kaip miela būna pajust lakstančio vaiko juoka, jo isdaigas būna gera regėt..isgirsti kai tave vadina mama, tėti..čia tikra žmogaus palaima turi but..Jai vaikas gimsta kuklioj seimoj , jau skaitosi didis esi isgelbėjai gyvybę..lai jis mato jus abu tėvus, nei būna kur nors ismestas , ar palikstas kaip koks siusle po kojom..esu 25 mama dar jauna o dudryte jau didelės.. dar vis del to norisi maziuko..
…………..nebegalima šitaip… kada po velniu uždraus tuos abortus slyksšiu žodžiu..ištarus..užtenka pažvelgt į nuotraukas…..negimusiu..
Stebina kai kurių moterų (esamų ar būsimų „motinų”) šaltumas. Kalba apie tai, kad už žmogaus nužudymą nereikia teisti. Labai gaila, kad kol kas už tai iš tikro tik smerkiama, bet juk turėtų būti teisiama – skiriama baudžiamoji atsakomybė ir įkalinimas iki gyvos galvos, juk tai – žmogžudystė, kitaip nepavadinsi…
Tiesa, dar nustebino vienos „mamos” klausimas: ką darytumėt, jei pirmieji vaikai būtų su negalia. Aišku, keistas klausimas, bet tiek to, padėsiu, atsakau: pirmus vaikus su negalia augink kaip pridera tikrai motinai su visa meile ir pasiaukojimu, o toliau naudok apsisaugojimo priemones, jei to dar nežinojai, kreipkis pas savo ginekologę, ji smulkiau paaiškins.
Užvedė mane…Žmogiškas prašymas – nevadinkite nusiklatimo (žmogžudystės) klaida.
Kaip pati esu pasigimdziusi pirmagimę ir jai dar tik mėnuo ir pora savaičių,tai man toki vaizdai kraupu.Kaip matau savo mažąją kaip ji juda,kaip ji verkia,kaip pradeda šypsotis,guguoti..Tai tuo metu negaliu suprast koki beširdžiai gali taip pakenkti savo vaikeliuj..Kaip jie gali jį žudyti?Aš net neįsivaizduoju kaip jaučiasi medikai kurie nutraukia nėštumą..Aišku tai jų darbas,jų pareiga,bet tai jie tyrėtų jaustis tikrai ne kaip.O ypač jeigu tai moteris daranti abortus,tai kaip ji gali tai daryti,jug pati galbūt yra gimdžiusi,gal būt planuoja..Nu man tai baisu,aš negaliu patikėt kaip toks dalykas nėra uždraustas..Suprantu jeigu tas vaikutis pilvelyje mirė tai be abejo jį reikia išimti,bet daugiau jokių išimčiau aš nematau..
Mano draugės ir 14 ir 15 pasigimdė vaikučius ir mokslus baigė,ir vaikus prižiūrėjo ir dirba kaip normalios moterys.Pati dabar esu 19m.ir būdama jau ko ne 8mėnesyje neščia ėjau ir laikiau 12klasės egzaminus.Dabar džiaugiuosi savo mažaja dukrele o ir esu išsilavinus.Ateityje planuoju ir dirbti ir auginti vaiką.Ir į vaikelį nereikia žiūrėti kaip į kliūtį į jį reikia žiūrėti kaip į Dievo dovaną.Blet kad tos prietrankos supras kad abortads tai žmogžudystėji pati savo vaiką žudo,tokiom moterim nieko negalima atleist,aš tokias tik smerkiu.Prisidaro vaikų girtos o išsipagirioję eina abortų darytis,ir kaip tie vyrai gali leist tokį dalyką… Apmaudu kad taip yra,na bet gal kada kas nors pasikeis i geraja puse..
Nužudyti kudiki yra pats baisiausias dalykas.suauges žmogus gali i snuki trenkt o ka gali bejegis kudikis .nieko.ir toms pabaisoms sirdis nespurda kai drasko ju kudikius.?geriausia tokioms žudikem bausme taip pat i gabalus sudraskyt.kad žinotu ka jaute vargšas angelelis.dieve kaip gaila tokiu kudikiu.pati patyriau persileidima o to kudikio troškau visa siela.db turiu du sunelius.ir be galo myliu.
Mano buves draugas kai suzinojo jog laukiuosi,sake kad eisim aborta darytis. o as jam pasakiau kad as uzsiauginsiu vaika… pries kelis menesius ,dar lietuvoj,jis man pastowiai sake kad nebijociau pastot.kad abu auginsim waika ir susituoksim.. sita naujiena,kad esu nescia,jis suzinojo anglijoj. kai tik pasakiau jam ir parodziau teigiama nestumo testa,jis puole krautis daiktus ir tiesiog taip paprastai pabego… Buvo man didelis stresas,bet mane palaike sesuo kuri su mumis gyveno anglijoj.. Dabar mano mergytei puse metuku . Zinoma,neber laiko sau,neber laiko pramogom ir t.t, bet susitaikau su tuo ir stengiuosi wiska daryti,kad mano mergyte auktu sweika ir laiminga…