Ar Dievas, būdamas Aukščiausiuoju Valdovu, atsakingas ir už blogį?

– Ne.

Raštas teigia, kad Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir matė, kad tai buvo labai gerai (Pradžios 1, 31). Daugelyje Rašto eilučių tvirtinama, kad Dievas nėra blogio kūrėjas:
„Dievas negali būti gundomas blogio, ir Jis pats nieko negundo“ (Jokūbo 1, 13). „Dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsybės“ (1 Jono 1, 5). „Dievas yra ne sumaišties, bet santarvės Dievas“ (1 Korintiečiams 14, 33). Ir jei tai tiesa, Jis tikrai negali būti blogio kūrėjas.
Kartais mėgstama pacituoti Izaijo 45, 7, kur teigiama, kad blogis yra Dievo kūrinijos dalis: „Darau šviesą ir kuriu tamsą, aš, Viešpats, visa tai padarau“.

Naujojo amerikietiškojo standarto Biblijoje ištraukos iš Izaijo 45, 6–7 prasmė yra aiškesnė: „Aš esu Viešpats, ir nėra kito; be manęs nėra dievo! Darau šviesą ir kuriu tamsą, sukuriu gerovę ir sukeliu negandas; aš, VIEŠPATS, visa tai padarau.“ Kitais žodžiais tariant, Dievas sumanė negandas kaip bausmę už blogį. Bet jokiu būdu Jis nėra blogio kūrėjas.

Blogis kyla ne iš Dievo, bet iš nupuolusios kūrinijos. Sutinku su Jonu Kalvinu, kuris rašė, „…VIEŠPATS pasakė, kad „viskas ką jis padarė… buvo labai gera“ (Pradžios 1, 31). Iš kur tuomet atsirado blogas žmogus, kuris nutolo nuo savo Dievo? Tikrai neturėtume manyti, jog tai kilo iš kūrinijos, nes Dievas patvirtintino savo antspaudu viską, kas buvo kilę iš Jo. Pats žmogus su savo blogais ketinimais užteršė tyrą prigimtį, kurią buvo gavęs iš Dievo, ir savo nuopuoliu nuvedė visas būsimąsias kartas į pražūtį. Taigi turėtume apsvarstyti aiškias priežastis pasmerkimo sugadintoje žmogaus prigimtyje, kuri mums artimesnė, nei ieškoti to paslėptoje ir dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių Dievo iš anksto numatytoje lemtyje.

Labai svarbu suprasti, kad pati nuodėmė nėra dalykas, kuris buvo sukurtas. Nuodėmė nėra medžiaga, būtybė, dvasia ar materija. Taigi iš esmės neteisinga suvokti nuodėmę kaip kažką, kas buvo sukurta. Paprastai tariant, nuodėmė yra nupuolusios būtybės moralinio tobulumo trūkumas.

Nupuolusios būtybės pačios yra visiškai atsakingos už savo nuodėmes. Visas blogis mūsų pasaulyje kyla iš nupuolusių būtybių nuodėmių.
Pavyzdžiui, Romiečiams 5, 12 sakoma, kad mirtis atėjo į pasaulį dėl nuodėmės. Mirtis, skausmas, ligos, stresas, išsekimas, nelaimės ir kiti blogi dalykai, kurie mums nutinka, atsirado kaip nuodėmės pasekmė, kuri atėjo į mūsų pasaulį (žr. Pradžios 3, 14–24). Visos blogosios nuodėmės pasekmės yra ir bus pasaulyje su mumis tol, kol egzistuos nuodėmė.

Pirmajame laiške korintiečiams 10, 13 pažadama, kad Dievas neleis mūsų mėginti daugiau nei mūsų jėgos leidžia. Jokūbo 1, 13 rašoma, jog Dievas negundys mūsų blogiu.

Žinoma, Dievas yra aukščiau už blogį. Tam tikra prasme galima sakyti, jog blogis yra Jo amžinojo plano dalis. Jis tam pasiruošė. Tai nebuvo Jam staigmena. Bet tai nėra kliūtis Jo amžinybės planui. Jis apreiškė pabaigą iš pat pradžių ir iki šiol įgyvendina savo gerus darbus. (Izaijo 46, 9–10).

Dievo ryšys su blogiu jokiu būdu nėra kaip jo kūrėjo. Jis tik leidžia blogio pasiuntiniams veikti ir galiausiai panaudoja blogį savo išmintingiems ir šventiems tikslams. Pabaigoje viskas – taip pat ir viso amžiaus blogio vaisiai – išeis į gera (Romiečiams 8, 28).

Iš anglų kalbos vertė Živilė Berzanskytė
Redagavo Agnė Bielinskienė

© Grace to You, 2008. www.gty.org
Answers and Issues