Netikėtumas dykumoje

Žmogus pasiklydo dykumoje ir dvi dienas sliūkino degančiai smėlynais. Seko paskutinės jo jėgos. Netikėtai sutiko prekeivį, pal davinėjanlį kaklaryšius. Šis apsukriai ėmė siūlyti prekę vargšeliui, kur|
Sukepusiomis lūpomis ir išdžiūvusia burna žmogus prekeivį palaikė pamišėliu: kur matyta piršti kaklaryšį mirtinai ištroškusiam? Gūžtelėjęs pečiais prekijas smėlynais nužingsniavo tolyn.
Vakare, klampiu smėliu vos vos vilkdamas kojas, žmogus išvydo prabangų restoraną, kurį supo pilna automobilių asfaltuota aikštelė! Didžiulis ištaigingas statinys dykumos platybėse! Žmogus vargais negalais nuklibinkščiavo prie durų ir išstenėjo:
– Maldauju, duokite gerti!
– Apgailestauju, pone, – mandagiai atsakė durininkas, – be kaklaryšio čia neįleidžiama.

Esama žmonių, kurie keliauja šio pasaulio dykuma, trokšdami įvairiausių pasitenkinimų ir malonumų. Laiko pamišėliais tuos, kurie bando jiems skelbti Evangeliją. Tai tokia kvaila žinia jų dykumoje!
Tačiau, panorėję įeiti į „Viešpaties viešbutį”, išgirs: Apgailestauju, čia negalima įžengti be atnaujintos širdies.”

Autorius: Bruno Ferrero.