Paskutinė vakarienė. Tikrosios vertybės
Klausimas: Kodėl kunigai neaukoja Mišių rudenį išskrendančių paukščių palydoms?
O kodėl apskritai „kam nors” reikia aukoti Mišias? Kas yra Mišios? Jas kam nors reikia aukoti? Kam čia tas naudininkas? Ar Mišios yra žmonių atėjimas pas Viešpatį, šventimas vakarienės, simbolizuojančios meilę, ar Mišios yra naudininkas (nauda)? Naudininkas ta prasme, kad yra intencijos. O kur intencijos, ten ir finansai, pirkti-parduoti santykiai.
Kai Jėzus susirinko su apaštalais, intencija buvo vienintelė. Ir ta intencija buvo išreiškiamą, ji nebuvo pridėta iš šalies. Jėzus apaštalams pasakė: „Kaip seniai troškau su jumis vakarieniauti šį vakarą“. Nepasakė, kad toji vakarienė bus už Oną, Petrą, Mykolą ar už išskrendančius paukščius. Sakė: „Aš su jumis troškau vakarieniauti“. Apaštalai suprato, gal nebent Judas nesuprato. Jis pasakė: „Einu, nupirksiu ko nors“. Lyg tada būtų ko trūkę. Gal kiti mokiniai ir pamanė, kad Judas nuėjo nupirkti, bet apaštalas Jonas pasakė, kad jis išėjo išduoti. Ir kas žino, kodėl išduoti? Ar tik ne būtent todėl, kad Jėzus pasakė: „Taip troškau su jumis pavakarieniauti“? Esu jau minėjęs, kad Judas galėjo būti ne koks niekšas, o žmogus, kuriam labai svarbu buvo žemiškas Izraelio išvadavimas iš Romos imperijos. Ir štai lemiamas momentas. Ateina Jėzus ir pasako intenciją: „Troškau su jumis pavakarieniauti“. „Tu mus apvylei, – pamanė Judas. – Mūsų intencija: imam kalavijus ir einam kovoti. O jis sako, kad svarbiausia – pavakarieniauti ir būti su mumis kartu. Kas čia per žaidimai?“ Judas nusivylė Jėzumi. „Tai reiškia, kad atėjai ne tam, kad iškeltum kalaviją ir kad mes jau šią naktį pultumėm romėnus. Ar dabar laikas vakarieniauti?“ Jis nuėjo ir išdavė Jį. Judas turėjo intenciją: jeigu kažką darai, tai tam, kad būtų aiškūs materialūs vaisiai.
Ir apskritai, kas čia per gyvenimo tikslas – meilė? O karjera, tapimas įžymiu, sukūrimas kažko materialaus, namo pastatymas, – kaip čia dabar be šito? O štai čia sakoma, kad pagrindinis dalykas: „Mylėkite vienas kitą“! Ir tai yra gyvenimo esmė?
Ištrauka iš knygos: Nerijus Čepulis „Pradžioje buvo žodis“
O kas tas Dievas???:-S
Dievas yra visur, jis negali būti tik geras ar blogas, nes jeigu jis būtu vienoks, automatiškai atsirastų žmogus, kuris vertintų jo darbus, t.y. galingesnis už jį – Dievas yra visur… Atpasakojau mintis savaip iš Paulo Coelho knygos „Penktais kalnas.”
Ne žmogus, o galingesnė jėga už jį patį…
Jeigu kaip rašo autorius („Mylėkite vienas kitą“! Ir tai yra gyvenimo esmė?) bent mintyse nepridėsime žodžių „tiesoje ir pagal Dievo įstatymus”, tuomet labai netoli iki nuodėmės. Keista kodėl šiuolaikinė bažnyčia labai dažnai kartodama šiuos Kristaus žodžius („Mylėkite vienas kitą”)neakcentuoja, kad ta meilė privalo būti ne bet kokia, o tauri, tyra, teisinga ir iš Dievo, o tai reiškia, kad tik laikantis Dievo įsakymų, nes kitaip mus parblokštų aistra, panašiai kaip stipri srovė paglemžia ir nuneša į vandenį įmestą skiedrelę. Pasirodo dažnai žmonėms begirdint bažnyčioje raginimą „Mylėkite vienas kitą” net giliai tikintys pradeda klysti ir galvoja jeigu myliu ką nors, tai tą meilę siuntė Dievas, o nesusimasto, kad Dievas nesiunčia meilės per nuodėmę.