IŠSILAUŠIU LAZDĄ… Išsilaušiu lazdą Riešutinę Ir klajot išeisiu Po gimtinę. Kožną žemės pėdą Pabučiuosiu, Kiekvienoj troboj Pasisvečiuosiu. Su visais dalgelį Pievoj trauksiu, Su visais ir pusrytėlių Kantriai lauksiu. Sužinosiu, ką galvoja Lankos, gojai, Ir kodėl tu šiąnakt Nemiegojai. O paskui širdy Sudėsiu dainą. Lai...
Bučinys – Kad prakalbėtum, Kai per daug slogi tyla. Bučinys – Kad patylėtum, Kai šneka nebemiela. Bučinys – Kad atsibustum Iš sapnų ir nebūties. Bučinys – Kad vėl užpūstum Žiburį… Labos nakties! Bučinys – Atskleidęs tiesą. Įspėjimo bučinys,- Kad žinotum, jog išblėso Tavo židinio...
Gyvenimu skųstis tikrai negaliu. Mane daug kas myli, aš daug ką myliu. Turiu aš kam ranką širdingai paspaust, Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust. Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės, Tik vandenio tyro, tik savo kertės. Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos....
Sunku gyventi, Kai gyventi lengva, Kai nėr nei rūpesčių tikrų, Nei tikro tikslo. Kai rodos, kad ne laikas slenka, O sukas nereikšmingai Laikrodžio rodyklė. Rytai — be lūkesčių. Diena — be įtempimo, Ir vakarai — be nuovargio, Ir naktys — be sapnų… Ir viskas...
Esu aš plikas kaip tilvikas. – Ir tu be nieko ateini. Ir kas čia tokio, kas čia blogo, Jei plikšiai du, abu jauni, Pradės gyvent po vienu stogu? Jūs sakot, plikas kaip tilvikas? Bet tai juk laikinas dalykas. Gyvensim mes – kūmučių pykčiui Ir...
Prigludo prie stiklo Įkaitus kakta. Už lango naktis – Ir tamsi, ir šalta. Lekioja šiaurys Po tuščius arimus. Kaip vis dėlto gera Turėti namus! Aš tiek juk praleidau Benamių naktų, Juodų tartum suodžiai, Kaip ledas šaltų. Pro apšviestus langus Slinkau nežymus. Kaip vis dėlto...
Gaivius lašus ištroškus žemė geria… Ir švelniame lietučio šnaresy Leisk pasakyti tau ką nors gera gera, Kad tu suprastumei, kas man esi. Aš daug turiu puikių draugų ir draugių, Daug darbo įdomaus, daug reikalų, O vis dėlto tavęs nekantriai laukiu, O visgi ne mažiau...
Naujausi komentarai: