Gražūs žodžiai

Rudens dvasia
Pavargusi plevena
Voratinkliais pavirtusiais
Drugiais…
Tava širdis šįryt te saulę mena,
Kur pajūry
Pasklidus gintarais…

Pavasario giesmę
Širdis teišgirs -
Šį rytą lai debesys
Saule pavirs…

Te jaunystės dienos
Nepralėks lyg žaibas,
Nuobodis be laiko
Nepabels širdin,
Laimė tegu skleisis
Tarsi tulpės žiedas,
Džiaugsmas tegu lanko
Kviesdamas pirmyn…

Te niekad negandos
Ir žvilgsnis piktas
Nežeis širdies -
Kiekvienas vakaras,
Kiekvienas rytas
Į laimę kvies…

Tegu laimė neapleidžia
Jūsų būsto niekada,
Ir aplenkia nesuradus
Nelaiminga valanda…

Nors pūga už lango
Siaučia, nenurimsta,
Viskas susilieja
Šoky siautulingam,
Teneges ugnelė
Židinio Jūs gimto-
Švęskit jubiliejų,
Būkite laimingi!..

Tėvelio šulinio
Vanduo gardžiausias,
Motulės dainos
Pačios gražiausios…
Kanklių skambėjimas
Užburia širdį.
Svirties girgždėjimą
Net sapne girdim…

Ir būsi tu šviesa -
Jei saulė sieloje spindės…
Ir būsi tu visatoj
Mirgėjimas žvaigždės…
Ir būsi žemėj
Lelija balta
Skaidria viltim
Paženklinta kakta…
Laukų gėlė tu būsi
Pievų kilime
Ar akmeninio aukuro
Šventąja ugnele…

Vasaros burtai dar keri -
Bet jau šermukšniai rausvi,
O mėnesiena vakarė
Virpina stygą širdy.
Žvaigždės bekraštį sietyną
Štai pamažu pakabina…
Tau jis tešviečia šį kartą -
Gimti rugpjūty juk verta?..

Paparčio žiede laimė slepias,
Vandens lelijoj – trapios viltys…
Nepabaidyk žydrosios paukštės -
Galbūt svajonės išsipildys?..

Nėra nei skaičiaus, nei ribų
Dienoms ir mėnesiams, ir metams…
Mes amžiams įkvėpėm gimtų namų
Jaukaus nemirtingumo kvapą…

Metai bėga, grūdina ir auklėja -
Tik nesenka valios atsargų aruodai…
Nepavarkit gyvenimo pusiaukelėj
Jis stipriuosius retai išduoda!

Ir regėsis nuo metų nuokalnės
Tos kalvos, kur saulėteky juokėtės
Tebetraukia linksmai pasiautėti,
Paklausyti lakštingalos pusiaunakty…
Nepriplaukti dar laukia uostai -
Vilties dvelkimas plaukus glosto…

Už horizonto lyg laivai
Pranyksta metai,
O dienos gęsta
Blyksinčiais žaibais…
Tegu akimirkos džiaugsmingos retos
Lyg stebuklingas žiedas išsiskleis…

Jaunystė – šventė, kraujui kunkuliuojant!
Jaunystė – troškulys kovos…
Tik atsimink, ji greitai prašuoliuoja -
Tik blykstelėjo – ir nebėra jos…
Būk atsargus – gyvenimo ėjimų
Nebeištaisysi…
Paleisi laimės paukštę -
Nepavysi…

Prabėgo atminty tartum viena diena
Gyvenimas lyg šiolei…
Čia džiaugsmas jis, o kartais ir kančia
Viliojanti į tolį…
Ištraukim iš širdies spyglius -
Te nerimas nakty pražus…

Jaunystės žavesio
Neišsakysi žodžiais…
Spalvom ryškiausiom
Jo nenutapysi…
Šaltinio vėsumoj
Ar laužo kibirkšty
Akimirką trumpiausią
Ją išvysi…

Ryškiaspalvę metų mozaiką
Dienos nepaliaujamai kuria…
Skrieja gyvenimo laivas pirmyn,
Purpurinės jo švyti burės…
Ir nei audros nebaisios jam
Ir nebaisu jam paklysti -
Neša laivą į priekį tą
Amžinoji širdies jaunystė…

Lenks šį rytą galvas
Tau rasotos tulpės į
Vėl išskrido metai
Tarsi baltos gulbės…

Atskraidins lengvutis debesėlis
Lyg dangaus mėlynė džiaugsmą tyrą,
Ir įteiks lemtis, aukštai iškėlus,
Dar vienų prasmingų metų lyrą…

Raudo žemuogės
Pušyno saujoj,
Kvapą švelnų skleidė jazminai,
Kai nežinomas žemes suradęs
Pirmąkart svečiu jose buvai.

Būk linksma,
Mieloji juodaplauke,
Te šį rytą saulė Tau nušvis,
Džiaugsmas didelis,
Šviesus, nelauktas
Pasibels dar kartą į duris…

Pakelk akis į žydrumą bekraštę,
Pažvelk, kaip glosto debesį pušelės liaunos.
Lyg klaidą žymintis paukščiukas,
Baltoje paraštėj praėję melai Stygą širdyje užgauna…

Tenušvis skaisčiau
Šį rytą saulė -
Tą dieną pirmąkart
Pasveikinai pasaulį…

Oš beržai svyruokliai
Seną dainą vėjo,
Ir kukuos gegutė
Vėrinį dienų,
Sirps tarp gailių kekės
Mėlynų girtuoklių -
Vėl diena atėjo
Galbūt laimingiausia iš visų kitų.

Kaip gera būtų,
Kad Diena gimimo
Mums niekad neatneštų
Liūdesio, nusivylimo.
Te laimė eis šalia gyvenimo keliu,
Ir juokas lai skambės
Sidabro varpeliu.

Te visada sėkmė vien lydi Jus,
Te židinio namų negandos neužpūs.
Gimimo dieną ištvermės mes linkim,
O jei trumpai – tai būkite laimingi!

Iš lėto vėl žiemos saulutė kelsis,
Ir nors šalta – širdin vis viena pasibels ji.
Padovanot skaisčių gėlių gamta negali -
Tad teneleidžia laimei
Nusisukt į šalį…

Tegul pražys dar daug pavasarių
Melsva miškų gėlė…
tegul nebebus skausmo ašarų
te paukščiai suoks šile!
Tikėk gražiu gyvenimu, laime ir džiaugsmu
te tavo šventė vaikščioja žaliuojančiu taku!

Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti,
Ko trokšta kūnas, siela ir jausmai,
Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai
To tikslo,kam šioj žemėj gyvenai!
Daug daug dar vasarų žieduotų
Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės,
Ilgiausių metų ir skambiausių posmų
Tegul likimas dar nepagailės…

Tebūna visko. Visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtų – tiek nedaug.
Jei nori, kad sėkmė ateitų,
Tu garsiai, garsiai ją pašauk.
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,
Rimtumo jau ir taip gyvenime gana,
Tuomet pasaulis geras pasidaro,
Ateis ir laimė lyg šviesi diena.

… Pakilk ir eik tolyn, tolyn į priekį,
Ties bedugne aukštai iškeltu tiltu,
Ir saulėj spindinčių viršūnių sieki,
Kad jau širdis daugiau nenusiviltų.

…Skubėdami prarandam ir išmėtom
Ir nepamatom, skrisdami dvasia,
Nei uogos, sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Tiktai paskui, kada jau visko turim,
Jau sendami, pajuntame staiga
Į pačią širdį priekaištą ar dūrį -
Užlieja juodo išgąsčio banga,
Kad mes visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų,
Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom
Ir jau nepataisysi. Per vėlu.

Būk išdykęs pievų drugys,
Būk upelis, tiltas, kelias
Būk melsvas padangės vyturys
Būk diemedis girioj žalias
Būk tu saule, vėjas, dangus
Būk plačiausios padangės mėlis
Pagaliau būki tu žmogus, -
Tik nebūki niekada šešėlis.

Daug, daug vilčių, minčių, svajonių
Širdis sutiks ir išlydės,
O metai kaip tie paukščiai tolin
Skubės ir vėl skubės.
Tebūnie ilgas Jūsų kelias,
Ir toliai saulės sklidini,
O metai kaip sraunus upelis
Tegul gaivina laimės vilnimis.

Einam kartu per žemės akmenuotą kelią, -
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.
Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja
Tarytum paukščiai į šiltus kraštus,
Naujų jėgų jie dovanoja.
O dienos verčia štai naujus lapus …
Tegul jos būna saulėtos ir šviesios
Be debesėlių, be pilkų audrų
Ir laimė ranką Jums išties
Eis su Jumis gyvenimo keliu.

Girdėk sava širdimi kiekvieno skausmą -
Jie tavąjį girdės …
Matyk sava širdim kiekvieno džiaugsmą -
Jie tavąjį matys,
Mylėk kitus, save užmiršus,
Ir jie tave mylės …
Tikėk kitais kaip savo žingsniais,
Ir jie tavim tikės!

Jei gyvenime praradai draugą,
Būk pati kitų drauge.
Jei meilės žiburys užges,
Suliepsnoki žiburiu nauju pati.
Jei nebus aplink gerų žmonių,
Būk pati geru žmogumi.

Jeigu žemėje yra laimė – linkiu ją sutikti
Jeigu yra sėkmė – Tegul tave visada lydi.
Jeigu yra džiaugsmas – tegul iš tavo lūpų neišblėsta šypsena
Gimimo dienos proga Tau linki …
Kažkas nusineša metus,
Greitus, kaip vėjas,
Ir svajingus, kaip jūra.
Kažkur nusineša metus,
Žalius ir žydinčius, kaip vasara
Kažkas nesugrąžinimai nusineša
Džiaugsmus ir lūkesčius,
Nekviesdamas sustoti ir palinkėdamas
Tik vieną kelią į gyvenimą.

Laimė ateina pas žmogų tik akimirksniui, kaip meteoro šviesa. Ji spindi gražiom spalvom nutvieskusi žemę ir padangę … paskui virsta paprastu akmeniu …
Linkime Tau džiaugsmo ir gyventi toje šviesoje.

Linkiu daug laimės -
šviesios, kaip saulė,
didelės, kaip žemė,
nepakartojamos kaip žmogus.

Negailėkite tų dienų, kur praėjo,
Kurie pražysta mums šventa švente.
Kai vėl žiedais nusagsto saulė gojus,
Tegul sugrįžta jėgos ir ramybė į Tave.

Netikėk rasa – netiktos debesų ašaros greit nudžiūva …
Netikėk sodais – jie žydi tik pavasarį …
Netikėk vėju – jis per daug nerūpestingas …
Netikėk šypsena – dažniausiai būna dirbtina …
Netikėk žodžiais – juos sako tie , kurie neturi ką pasakyti …
Tikėk žmonių akimis – jos dar nieko neapgavo!

O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų.
Čia buvo vasara -
Ir vėl klevai rudi.
Čia tik žiema balta skara praėjo,
O pamiškėj ir vėl beržai žali.
Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių,
Kad nereikėtų vietoje stovėt,
Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė,
Bet liks dienų branda ir jų prasmė.

Palaistykite medžius, kai degs iš karščio
Ir jūrą atpažinkite vandens laše.
Tik liūdesio nereikia šaukti garsiai
Nereikia saulės žadinti nakčia.
Mokėkite užgimt kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus
Tegul pro šalį dienos nepradunda
Ir jos ilgesnės būna už metus.

Sako – vasarą gėlės pražysta,
Rudenį žydi klevai.
Sako – žiemą vėjai šėlsta,
O pavasarį plaukia ledai
Sako – žmonės nemoka mylėti
Džiaugtis laime ir saulės šviesa
Sako – žmonės nemėgsta kentėti
Bet juk tai netiesa.

Te visos vasaros būna trumpos
Tik pilnos, pilnos pievų žiedų
Te visos pasakos būna trumpos
Tik be apgaulės ir be raudų
Te būna trumpas kiekvienas šokis
Tegul trumpa kiekviena diena
Tegul tik sekundę Tau saulė juokias
Jei saulė ugnies ir kaitros pilna
Ir laimės valandos būna trumpos
Tik pilnos, pilnos skaidrios srovės
Tegul ir gyvenimas būna trumpas
Tik pilnas ieškojimų ir prasmės!

Tu šypsokis linksmai,
nes jaunystė šviesi.
Ir neleiski jos vėjams kedent.
Ir atmink, kad visi
esam žmonės maži,
vieną kartą atėję gyventi.

Žmogus visada ko nors ieško. Tarp žvaigždžių žvaigždės, tarp žmonių žmogaus. Lai ši žvaigždė, kurios tu ieškojai būtų kuo šviesesnė, o gyvenimo kely būtų kuo daugiau gerų žmonių. Nes netiesa, kad mes ieškome šviesos ir gėlių, šilumos ir meilės. Tai savęs mes ieškome tarp jų.

2005-02-24.


Siųsti šį straipsnį draugui Siųsti šį straipsnį draugui

Patiko ką perskaitei? Gali palikti komentarą arba užsiprenumeruoti RSS!

Komentarai: 31

  1. Zinata rašo:

    Smagu skaityti tokius nuostabiai gražius žodžius.Linkiu kad žmones paskaitę dalintų šiuos nuostabius žodžius kitiems. Negailėkime gražių žodžiu.Paskaičius pamatai kiek jų yra daug.Linkiu kad kiekviena diena prasidėtų su šiais žodžiais.Žodis nieko nekainuoja jį reikia tik ištarti.

  2. irena rašo:

    Dukros ir žento šimtadienis. Radau daug įdomios informacijos,daug sveikinimų,kurie man labai pravertė. Dabar būčiau labai dėkinga,jeigu kas parašytų, kaip reikia organizuoti giminės susitikimus,/tai bus vasarą ir pirmą kartą/. Kaip parodyti savo giminės prisistatymą/mes su vyru ir dukra su žentu/. Būčiau labai dėkinga už patarimus.

  3. Laimis rašo:

    Paliesk mane žvilgsniu,
    Ir aš pamilsiu tas akis…
    O lupas, kuriomis bučiuosiu,
    Sapnuoliu naktimis.
    Paliesk mane į sapną panardink
    Ir švelniai švelniai apkabink.

  4. Laimis rašo:

    Sunku tavęs nematyti,
    Sunku būti nekartu.
    Negalėdamas tavęs bučiuoti ir liesti
    Aš kaskart liudžiu…
    Tad būkime kartu, nors sapne – bet tik mudu abu.

  5. Domantė rašo:

    Visada kartojai man Kad numirtum jai aš tave palikčiau Tu net nesapnavai Kad palikti mane gali tu.

  6. Domantė rašo:

    Ateis diena, kai liepsi man pasirinkti – tu ar gyvenimas. Žinoma, aš pasirinksiu gyvenimą… Tu apsisuksi ir nueisi taip ir nesužinojęs, kad mano gyvenimas tai tu…

  7. Domantė rašo:

    *Ji kentėjo. Jis nekreipė į tai dėmesio. Ji beveik pamiršo jo vardą. Jis vis dažniau apie ją galvodavo. Ji pasikeitė. Jis suprato, kad ji jam svarbiausia.

  8. Domantė rašo:

    Išmokau džiaugtis..išmokau verkti.. išmoksiu ir gyventi be tavęs

  9. Domantė rašo:

    Aš ne ta,su kuria JIS būdamas galvoja apie kitą.Aš ta, apie kurią jis galvoja būdamas su kita.*

  10. Domantė rašo:

    Iki šiol dar nesuprantu, Ko tau iš manęs reikėjo, Jei nemylėjai, kam išvis su manim prasidėjai, Suteikei tą mažą viltį Dėl kurios vėliau gailėjaus Ir buvau kvailė, kad tavim patikėjau…

  11. Domantė rašo:

    Vieniems per graži,kitiems per prasta,vieniems pasikėlus,kitiems per žema,vieniems miela,kitiems per šalta.Nesu tobula,nes tobulų nėra:P

  12. Domantė rašo:

    Moku būt agresyvi ir pikta, moku įskaudinti ir neatleisti , moku sužeisti ir neatsiprašyti , moku nepadėkoti ir išeiti , moku tai ko tu dar nežinai. Moku, nors niekad dar manęs tokios nematei.;***

  13. Domantė rašo:

    Gražu gyventi….Gražu tiketi ir tyliai kažka myleti….Vardu pašaukti ir visa laika be galo laukti..(

  14. Domantė rašo:

    Visada kartojai man Kad numirtum jai aš tave palikčiau Tu net nesapnavai Kad palikti mane gali tu

  15. Vitalijau rašo:

    Pavasario giesmę….Širdis teišgirs- Ši rytą lai debesys Saule pavirs. Su Šv. Velykom!

  16. Gabi rašo:

    Svajoju apie dieną.. Apie tai kai sulauksiu savo pabaigos.
    Atrodo aš to noriu. Bet bijau. Bijau, nes noriu žinoti kas laukia manęs ateity.
    Gal viskas keisis. Gal aš būsiu laiminga ir žiūrėsiu kaip laksto mano vaikai.
    Kaip gera pagalvoti apie tai kol vėl tavęs kažkas nekankina. Kol neprieini prie
    savižudybės. Atrodo jau pasirengiau mirti. Bet paskutinę sekundę užplūsta mintis
    “O kas bus toliau?” Tada sustoji ir pradedi viską iš naujo.

  17. Gabi rašo:

    Kiekvieną minutę svajoju būt laiminga.
    Atrodo tiek ir telieka, tik mažas žypsniukas iki laimės.
    Bet žmonės.. Jie turi pagiežą.. Daro kitiems blogai..
    Nekenčia jų ir nevertina. Kiekvienas kovojam už save.
    Negaila kitų ir kankinam kitus tam, kad būtumėm laimingi.
    Esam savanaudžiai.. Meluojam,keršyjam, nevertinam, nekenčiam..
    Mes sakom, kad tu esi savanaudis o aš kovoju už kitus.
    Žinok, kad mes kiekvienas esam savanaudis. Kiekvienas kovojam.
    Bet kiekvienas kovoja tam tikram lygį.
    Vienas daug kitas mažai.. Vienas supranta ir gerbia kitą žmogų,
    o kitam visiškai neįdomu. Todėl liekame kiekvienas įžeistas ir pasmerktas
    kito žmogaus pagieža..

  18. Sima rašo:

    Kai margas drugelis nusileidžia šalia manęs,
    Pagalvoju ..Nebūtų jo be Tavęs..
    Į vandenį žiūrint sakau : Kaip gražu..
    Be Tavęs nebūtų viskas taip puiku..
    Gėlė pražysta rožiniu žiedu ,
    O pienė pavirsta lengvu pūkeliu ..
    Po kiek laiko suprantu, kad viskas paliesta KŪRĖJO PIRŠTU ..

  19. Greta rašo:

    Lyg žvaigždžių sietynas danguj, tai čia ant žemės išbarstyti laimės akmenukai. Renki juos su viltim ir noru. Sieki jų bet kokia kaina, tam, kad justum gyvenimą, gniaužtum jį delne ir tam, kad galėtum pačiam gyvenimui suteikti prasmę

  20. mikimauzė;p* rašo:

    Drugeliai?Tikrai ne.Tai būtų per daug paprasta. Visas bičių spiečius dūzgia mano viduje.Net keista, bet malonu. Ypač kai tu mane apkabini. O kai bučiuoji tai atrodo, kad bitutės pašėlo. och ir vėl kalbu nesąmonės.

  21. Dingaile rašo:

    *Nežinau, kodėl mastyti darosi per daug sunku, gal todėl kad pamažėle aš tave jau pamilstu. Žvaigždės spindi bet nešviečia meilės kupinom akim, saulė leidžiasi miglotai skausmo apimtoj širdy.*

  22. vaida rašo:

    Nuostabūs sveikinimai.

  23. Greta rašo:

    Sugriauk pastovumą ir būk tvirtas. Tavo ribota būtis nublanksta prieš laiko tėkmę. O tu priešinkis ir negalvok. Tu ir tavo gyvenimas. Tu ir tavo gyvavimas jame…

  24. Jovilė rašo:

    Pasipūtusi ? .Išpūs . Pasikėlusi ? . Nuleisk . Nežinanti ko nori . ? . Sužinok ir pranešk . Bloga ? . Priversk būti gera .

  25. Greta rašo:

    Tinklas jausmų, įtraukta esu. Aplink tiek veidų gausu, o aš jų neregiu. Egzistavimo sentencija mana labai jau trumpa. Padėk man ją praleisti maximaliai prasmingą.

  26. Greta rašo:

    …ji klydo, jog pastangos bus jos įvertintos, dejuos jinai, dejuos . Įsikniaubusi į vieną ji toliau klaidas kartos.

  27. aušrina rašo:

    kaip gražu

  28. Agnė rašo:

    * – Paliko?
    - Kas? Paukščiai?
    - Jei ką, mus paukščiai paliko žiemą ,aš kalbu apie tavo skriejantį paukštį.
    - Jis dar skraido mano širdyje – mintyse ,bet ne gyvenime. *

  29. Agnė rašo:

    * Ji: Myliu tave
    Jis: O aš tavęs ne
    Ji: Ne?
    Jis: Ne aš tave įsirašiau į savo gyvenimą ,bei širdį ;* *

  30. Agnė rašo:

    * Saulė danguje ,o tu mano širdyje *

  31. Viktorija Ramoškevičiūtė rašo:

    Gražu.

Palikti komentarą

Priminimas: visi sakiniai lietuvių kalboje pradedami didžiąja raide. Visi lietuviški žodžiai rašomi lietuviškai.


RSS

Kas yra RSS?

Užsisakyti Mintys.lt naujienas el. paštu

Nuolat ieškau žmonių norinčių ir galinčių prisidėti prie Mintys.lt veiklos Susisiekite.

Jei nori kasdien gauti mintis (aforizmus) į mobilujį telefoną - siųsk žinutę su tekstu "Noriu minčių" telefonu 862864932(Ežys). Žinučių gavimas nemokamas.

RSS Gudas

Žurnalų sąrašas

Nuorodos

Tau taip pat gali patikti:close