Aforizmai apie maldą

Vakarą, kai rūpesčiai pradės tave nepakenčiamai graužti ir, rodos, neatlaikys širdis, pasinaudok senu senu metodu: atsiklaupk prie lovos ar stalo, suspausk delnais galvą ir melskis. Jei žodžiai strigs gerklėje – išsiverk, išsikūkčiok. O jei verksmas, rauda nepadės – tada tylėk. Tylėk, medituok, ir štai pajunti, kad drumzlės leidžiasi į dugną. Tėvas Stanislovas

Yra didžiulis skirtumas tarp poterių sakymo ir meldimosi. John G. Lake

Dirbk taip, tarsi gyventum šimtą metų, melskis taip tarsi mirtum rytoj. Bendžaminas Franklinas

Maldoje geriau širdis be žodžių, nei žodžiai be širdies. John Bunyan

Maldos funkcija nėra įtakoti Dievą, bet labiau pakeisti patį besimeldžiantįjį. Søren Kierkegaard

Nemelsk lengvo gyvenimo, melsk stiprybės ištverti sunkumus. Bruce Lee

Niekuomet nepamirškime melstis. Dievas gyvena. Jis arti. Jis tikras. Jis ne tik žino apie mus, bet mes Jam rūpime. Jis mūsų Tėvas. Jis pasiekiamas visiems kas Jo ieško. Gordon B. Hinckley

Malda — tai ne prašymas. Melstis – tai atsiduoti į Dievo rankas, priklausyti Jam ir giliai širdyje klaustis Jo balso. Motina Teresė

Nesibaigianti malda yra nenutrūkstama sielos sąjunga su Dievu, tam, kad gyvybė iš Dievo plauktų į mūsų gyvybę, ir iš mūsų gyvybės Dievui plauktų tyrumas ir šventumas. Elena Vait

Ramybės malda (Pranciškus iš Asyžiaus)

Viešpatie, padaryk mane savosios ramybės pasiuntiniu
ir leisk man nešti meilę, kur siaučia neapykanta;
santaiką, kur vyrauja barniai;
vienybę, kur yra skilimas;
tikėjimą, kur kankina abejonės;
tiesą, kur viešpatauja klaida;
viltį, kur braunasi nusiminimas;
džiaugsmą, kur slegia liūdesys;
šviesą, kur užgulusios tamsybės.
Mokytojau, padaryk, kad aš trokščiau
kitus paguosti, o ne pats būti guodžiamas;
kitus suprasti, o ne pats būti suprastas;
kitus mylėti, o ne pats būti mylimas,
nes kas duoda – gauna, kas atleidžia, tam atleidžiama,
kas miršta, tas gimsta amžinai gyventi. Amen.

Kai sunku – melskis. Kai lengva – melskis.

Kartą pastorius paprašė bažnyčios melstis, kad Dievas uždarytų kaimynystėje esantį barą. Visa bažnyčia susirinko į vakarinę maldą ir prašė, kad Dievas išvaduotų juos nuo to baro blogybių. Po kelių savaičių žaibas trenkė į barą ir jis sudegė iki pamatų.

Išgirdęs apie bažnyčios maldos karo žygį, baro savininkas tuoj pat padavė bažnyčią į teismą. Teismo dieną baro savininkas karštai įrodinėjo, kad dėl bažnyčios narių maldų Dievas ištiko barą žaibu. Pastorius traukėsi atgal ir atmetinėjo kaltinimus. Jis pripažino, kad bažnyčia meldėsi, bet taip pat iškilmingai pareiškė, kad nė vienas jo parapijoje iš tikrųjų nesitikėjo, kad kas nors įvyks.

Teisėjas atsilošė, iš veido atrodė nustebęs ir suglumęs. Pagaliau tarė: „Negaliu patikėti tuo, ką girdžiu. Tiesiai priešais mane stovi baro savininkas, kuris tiki maldos galia, ir pastorius, kuris netiki.” (Ištrauka iš knygos: Groeschel Craig. Krikščionis ateistas)

Jei neprašysime Dievo neįmanomo dalyko, mes neprašysime, kad Jis atsiskleistų mums kaip Dievas. Louis Evely

Teparodo mums maldos dvasia, kad mums nereikia savęs klausti, ar Dievui sunku ar lengva mūsų prašymus išpildyti. Kaip mes apie ką nors galvojame ar negalvojame – tai visiškai nereikšminga. Samprotavimai, ar malda bus išklausyta, tik kliudo ir kenkia mūsų meldimuisi, nes savo jėgas išeikvojame tam, kas nuo mūsų nepriklauso. Ole Hallesby

Todėl svarbu, kad Dievo Dvasia persmelktų mūsų širdis suvokimu, jog svarbiausią darbą dirbame suklupę, vieni su Dievu, atokiai nuo pasaulio klegesio ir žmonių gėrėjimosi. Ole Hallesby

Taikingą, pergalingą ir džiugų krikščionišką gyvenimą skirta patirti tik tam, kas suprato kasdienio atsinaujinimo paslaptį: be paliovos kreiptis į Dievą, kad jis suteiktų naujų, gaivių amžinojo pasaulio jėgų. Ole Hallesby

Dievas visą laiką vienodai geras ir palankus nepriklausomai nuo to, ar prašymą išpildo, ar ne. Ole Hallesby

…taigi tu manai, kad gali gauti ko nori pasakydamas tinkamą „burtažodį“. (Ir jei negauni ko nori, tu pradedi abejoti ar ši stebuklinga „formulė“ veikia). Michael Reeves

Malda nepadaro tavęs labiau priimtinu. Vietoj to, malda yra augimas vertinant tai, kas tau jau buvo duota. Michael Reeves

Iš tiesų kai tu augi kaip krikščionis, tu turėtum jasutis ne labiau savipakankamas, bet tas, kuriam reikia daugiau. Michael Reeves

Malda yra mėgavimasis galingo Tėvo globa, vietoj to, kad būtum paliktas bauginančiai vienatvei kur viskas priklauso nuo tavęs. Michael Reeves

Du artimi žmonės nieko iš tikrųjų nepatyrė, kol vie­nas su kitu nepasišnekėjo. Taip pat yra ir maldoje. Dvasia susieja sielą su Dievu, ir tau nepavyks susidoroti su savo išgyvenimais, kol nepakalbėsi apie juos su Vieš­pačiu, nesvarbu ar tai bus šūksnis, atodūsis, dejonė, ar karštas noras, padėka, šlovinimas ar užtarimas.  Ole Hallesby

Pasimeldęs neturi stengtis gauti atsakymą, lygiai kaip nesistengi gauti tavo adresu išsiųstų laiškų. Juos atneša tau tiesiai į namus. Ole Hallesby

A. de Sent Egziuperi „malda” parašyta vienu sunkiausių jo gyvenimo periodų, primena mums apie patį svarbiausią. Visiems mums reikėtų susimąstyti apie tai, ko jis prašo:

Neprašau tavęs, Viešpatie, stebuklų ir vizijų, tik jėgų kasdienybei. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.

Duok man sumanumo ir išradingumo, kad kasdienybės įvairovėje ir gausoje spėčiau įsidėmėti tai, ką sužinau ir patiriu.

Išmokyk mane tinkamai paskirstyti laiką. Suteik man galios tiksliai pajusti, kas yra svarbiausia, o kas ne taip svarbu.

Įtikink mane, kad svajonės nieko gero neduoda, vis tiek, ar svajočiau apie praeitį, ar apie ateitį. Padėk man kuo geriau atlikti šios dienos darbus ir suvokti, kad svarbiausia valanda yra dabar.

Apsaugok mane nuo naivaus tikėjimo, kad gyvenime gali viskas klostytis sklandžiai. Padovanok man blaivų suvokimą, kad sunkumai, pralaimėjimai, nesėkmės, klaidos yra neišvengiami gyvenimo priedai, padedantys mums augti ir bręsti.

Primink man, kad širdis dažnai priešinasi protui. Reikiamą valandėlę atsiųsk man ką nors, kas mylėdamas išdrįstų pasakyti man tiesą.

Tu žinai, kaip labai mums reikia draugystės. Padaryk taip, kad būčiau pribrendęs tai gražiausiai, sunkiausiai, rizikingiausiai ir švelniausiai gyvenimo dovanai.

Pasiųsk man reikiamos nuovokos, kad pataikyčiau tinkamą akimirką tinkamoj vietoj įteikti gerumo dovanėlę ar su žodžiais ar be jų.

Paversk mane žmogumi, panašiu į didelės grimzlės laivą, kad pasiekčiau ir tuos, kurie yra „dugne”.
Išsklaidyk mano baimę pražiopsoti gyvenimą. Duok man ne tai, ko aš noriu, bet tai, ko man reikia. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.